Vėžaitiškiai mokslininkai – apie kalkinimo ir tręšimo ypatumus tvarioje žemdirbystėje

LAMMC Žemdirbystės instituto Vėžaičių filialo mokslininkų pakviesti į seminarą apie kalkinimo ir tręšimo ypatumus tvarios žemdirbystės kontekste praėjusią savaitę gausiai rinkosi dalyviai. Aktuali tema sutraukė daugiau nei šimtą ūkininkų, konsultantų, kitų žemės ūkio specialistų iš 23 šalies rajonų. Mokslininkai dalijosi naujomis idėjomis, tyrimų duomenimis.

Tyrimo objektas nepasikeitė

Vėžaičių filialo direktorė dr. Danutė Karčauskienė, pasidžiaugusi, kad po visų protestų žemdirbiai gausiai susirinko į seminarą Vėžaičių filiale, rūgščių dirvožemių mokslų lopšyje. Atvyko pasisemti žinių, nes pavasaris nebe už kalnų – laukia sėja, tręšimas, kalkinimas. „Kitais metais mūsų filialas švęs 90 metų sukaktį. Daug kas pasikeitė per dešimtmečius – žmonės, ekonominė, politinė situacija, tačiau mūsų tyrimo objektas – rūgštūs dirvožemiai tebėra mūsų tyrimų sritis, – kalbėjo dr. D. Karčauskienė. – Mūsų darbas tarptautinis: tarptautiniai projektai, tarptautinė doktorantūra, tarptautiniai straipsniai, kurie skaitomi Amerikoje, Brazilijoje. Šiemet turime 17 projektų – nacionalinių ir tarptautinių. Mes reikalingi ir Lietuvoje – norime pasidalinti rezultatais, naujomis idėjomis. Norime, kad susirinkusieji išsiskirstytų įgiję žinių ir jas taikytų praktikoje.“ Seminaro dalyviai turėjo daug klausimų – ilgai diskutavo jam pasibaigus.

Naujos technologijos mažinant rūgštėjimą

Ypatumus kalkinimo srityje žengiant tvarios žemdirbystės link susirinkusiesiems atskleidė vėžaitiškė dr. Regina Repšienė. Jos pranešimas apie dirvožemio rūgštėjimo problemas, kalkinių medžiagų pasirinkimą ir kalkinimą atsižvelgiant į dabartines aktualijas – siekiant dirvožemio tvarumo sudomino seminaro dalyvius. Mokslininkė pristatė nuo 1959 metų Vėžaičių filiale vykdytų ilgalaikių kalkinimo ir organinio tręšimo tyrimų duomenis ir šiuo metu atliekamų trumpalaikių tyrimų rezultatus.

Dr. R. Repšienė akcentavo pokyčius kalkinimo technologijoje siekiant tvarumo. „Anksčiau buvo siekiama maksimalaus derliaus – gausiai kalkinama: vidutinė norma – 7–12 tonų į hektarą siekiant sumažinti dirvožemio rūgštingumą. Vakarų Lietuvoje kalkinimas buvo intensyvus – kas 3–4 metai. Dabar turime šį kiekį mažinti – kalkinti preciziškai: kalkinimas turi prilygti tręšimui, – dėstė mokslininkė. – Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktai deklaruoja, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, besiverčiantys žemdirbyste, privalo vykdyti veiklą, stabdančią dirvožemių rūgštėjimą, turinčią įtakos tvarumui ir dirvožemio produktyvumui.“ Mokslininkės teigimu, visi augalai, kurių ūkininkai augina daug, – kviečiai, miežiai, – jautrūs dirvožemio rūgštingumui. Ilgamečių tyrimų duomenimis, tręšiant mėšlu ir kalkinant, dirvožemis nėra alinamas – augalai gerai auga.

Dr. D. Karčauskienė pastebėjo, jog vėžaitiškiai mokslininkai pradėjo vykdyti projektą su suomiais – atliekami tyrimai į dirvą beriant kalcio karbonatą (kalkes) ir kalcio sulfatą (gipsą). Vienas iš tikslų – greičiau neutralizuoti rūgštumą podirvyje. „Tai aktualu – gal šis derinys padės išspręsti problemą. Yra suomių patirtis – žengiame kartu su jais. Galbūt už poros metų pateiksime duomenis apie kalcio karbonato poveikį ne tik rūgščiuose, bet ir šarminiuose dirvožemiuose“, – kalbėjo mokslininkė.

Dėmesys – tausojančiam žemės dirbimui

Apie dirvožemio organinės anglies kaupimosi ypatumus darnaus ūkininkavimo kontekste seminaro dalyviams dėstė Vėžaičių filialo mokslo darbuotoja dr. Ieva Mockevičienė. Pasak jos, organinė anglis apibūdinama įvairiai: dirvožemio kokybės garantas, sveiko dirvožemio elementas, kitiems atrodo, kad tai suirusių organinių medžiagų masė, taip pat įvardijama kaip raktas į tvarumą, elementas, užtikrinantis gausų derlių. Trumpai tariant, tai pagrindinis augalų mitybos elementas.

Pasaulinės organinės anglies atsargos didžiulės, tačiau vyksta nuolatinis jos netekimas. Dr. I. Mockevičienė pastebėjo, jog žymus organinės anglies netekimas prognozuojamas dėl klimato kaitos. „Organinė anglis – pamatinis žemės ūkio akmuo, todėl reikia stengtis ją kaupti, – kalbėjo mokslininkė. – Šiuo metu siūloma koncentruotis į kokybišką dirvožemio naudojimą.“

Kokios agropriemonės leidžia sukaupti organinės anglies? „Tai daugiametės sėjomainos, įtraukiant pupinius augalus, organinės trąšos, augalinės liekanos ir dirbamos žemės konversija į žolynus ar miškus, – atskleidė dr. I. Mockevičienė. – Šiuo metu net derlingiausiuose šalies dirvožemiuose stebimi jo degradacijos požymiai, tačiau pasirinkus tausojantį žemės dirbimą sudaroma galimybė jame kaupti anglį.“

Kaip kalkinimas prisideda prie anglies kaupimo? Mokslininkė atsakė, jog teigiamai, nors daugelis kalba, kad tai netinkama priemonė kaupti anglį.

Apie nuotekų dumblą – atsargiai

Dr. Gintaras Šiaudinis susirinkusiuosius supažindino su reikalavimais, kaip naudoti nuotekų dumblą. Jis pateikė tyrimo duomenų, kokią įtaką jis turi įvairių augalų produktyvumui ir kaip įvairių rūšių augalai geba kaupti sunkiuosius metalus. „Nuotekų dumblas – šalutinis produktas, organinė medžiaga, turinti augalams reikalingų medžiagų – organinės anglies, azoto, fosforo, daug mikroelementų. Tai gerina dirvožemį, augalų produktyvumą, tačiau kaupia sunkiuosius metalus. Dėl to nuotekų dumblo naudojimas ribotas“, – akcentavo mokslininkas.

Dr. G. Šiaudinis kalbėjo apie Vėžaičių filiale vykdytą tarptautinį projektą, kuriame dalyvavo ir Švedija bei Lenkija. Jo metu buvo įvertintos sukauptos žinios apie pasirinktų augalų galimybes kaupti sunkiuosius metalus. „Siekėme, kad mūsų žinios prisidėtų prie bendros informacijos, kaip augalų rūšys gali biomasėje sukaupti sunkiuosius metalus, – atskleidė dr. G. Šiaudinis. – Jų pašalinimas iš dumblo per augalus – ne vienintelis būdas: yra cheminiai, fiziniai, bet jie brangūs, dar tik eksperimentuojama.“

Tyrimo pradžioje augino du energinius augalus, iš kurių vienas – gluosninis žilvitis. Jie žymiai išvalė nuotekų dumblą nuo sunkiųjų metalų. Mokslininkas palygino, kad AB „Šilutės vandenys“ nuotekų dumble sunkiųjų metalų – cinko, vario, chromo, švino, nikelio mažiau nei AB „Klaipėdos vanduo“. Pasak dr. G. Šiaudinio, dumblo kokybė skirstoma pagal tris kategorijas – I kategorijos nuotekų dumblas, apdorotas, turintis mažiausiai sunkiųjų metalų, tinka daržovėms, žalienoms tręšti. Jo negalima naudoti labai rūgščiuose dirvožemiuose, nes sunkieji metalai turi didesnį žalingą poveikį augalams. Paklausus, kokios įžvalgos dėl nuotekų dumblo naudojimo ateityje, mokslininkas kalbėjo atsargiai: jeigu bus tręšiama dažnai, kaupsis kenksmingi elementai. „Domėjausi, ar ūkininkai jį naudoja. Naudoja, tačiau dauguma juo tręšia išnuomotą žemę“, – šyptelėjo jis.

Dr. D. Karčauskienė susirinkusiesiems atskleidė svarbiausias augalų augimo stimuliatorių kategorijas ir jų reikšmę augalų fiziologiniams procesams bei produktyvumui.

Virginija LAPIENĖ

Autorės nuotr.