Elektrinio šildymo istorija

Elektrinio šildymo istorija prasidėjo tada, kai iniciatyvūs žmonės pradėjo ieškoti būdų ir stengėsi palengvinti mūsų visų gyvenimą bei padaryti jį patogesnį ir jaukesnį. XIX a. pradžioje inžinieriai ir išradėjai žavėjosi elektra ir jos potencialu padaryti perversmą mūsų gyvenime. Vienas iš jų numatytų elektros panaudojimo būdų buvo patogus ir patikimas namų šildymas. Todėl buvo sukurti pirmieji elektriniai šildytuvai, kuriuose buvo naudojami elektros srovės kaitinami varžiniai elementai, tokie kaip ritės ar strypai.

Šie pirmieji elektriniai šildytuvai buvo neefektyvūs ir brangūs, tačiau jie nutiesė kelią šiuolaikinėms elektrinio šildymo sistemoms, kurios yra daug efektyvesnės ir ekonomiškesnės. Šiandieniniai elektriniai šildytuvai yra įvairių formų ir dydžių – nuo nešiojamųjų šildytuvų iki centrinio šildymo sistemų, kurias galima valdyti nuotoliniu būdu išmaniųjų telefonų programėlėmis. Elektrinis šildymas tapo neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalimi, užtikrinančia mums šilumą ir komfortą namuose ištisus metus.

Naujos eros pradžia

Nustatyti elektrinio šildytuvo atsiradimo datą istorikams yra praktiškai neįveikiama užduotis, nes jo išradimas yra ne vieno šaltinio tyrimų rezultatas. Kadangi pirmuosiuose elektriniuose šildytuvuose buvo naudojamos kaitrinės lemputės, dalis nuopelnų tenka Thomui Edisonui, kuris 1880 m. užpatentavo elektros lemputę. Tačiau, kadangi elektriniams šildytuvams taip pat reikėjo patvaraus, didelės varžos laido, derama padėka tenka Albertui Leroy Maršui, kuris 1905 m. sukūrė chromo lydinį. Chromelis, arba dabar vadinamas nichromu, buvo daugiau kaip 300 kartų stipresnis už kitus tuo metu buvusius lydinius ir sukėlė revoliuciją elektrotechnikoje. Dėl aukštos 1 400 °C temperatūroje esančios nichromo kaitinimo temperatūros ir atsparumo korozijai jis plačiai naudojamas ir šiandien.

Ankstyvas elektrinio šildymo pritaikymas

Ankstyvasis elektrinio šildymo pritaikymas siekia XIX a. pabaigą, kai amerikiečių bendrovė „General Electric” sukūrė vienus pirmųjų šildytuvų. Šiuose šildytuvuose šilumai išgauti buvo naudojamos pailgos stiklinės lemputės, o tai nenuostabu, turint omenyje, kad „General Electric” buvo sukurta sujungus dvi bendroves, kurių vienai vadovavo pats Tomas Edisonas. Ši ankstyvoji elektrinio šildymo forma tuo metu buvo revoliucinė naujovė ir greitai išpopuliarėjo namuose ir įmonėse visoje Amerikoje.

Nuo to laiko elektrinis šildymas nuėjo ilgą kelią, tačiau jo šaknys vis dar matomos šiuolaikiniuose projektuose. Šiuolaikiniai elektriniai šildytuvai yra daug efektyvesni už savo pirmtakus, o daugelyje modelių yra reguliuojami termostatai ir skaitmeniniai ekranai, kad būtų galima lengvai reguliuoti temperatūrą. Jie gaminami įvairių formų ir dydžių, todėl tinka bet kuriai patalpai ar erdvei. Nepaisant visų šių pasiekimų, elektrinis šildymas vis dar remiasi tais pačiais pagrindiniais principais, kuriuos daugiau nei prieš šimtmetį sukūrė „General Electric” – tai įrodo, kad kartais paprasčiausi sprendimai dažnai būna patys veiksmingiausi.

Elektrinis šildymas XX a. pradžioje

Po Antrojo pasaulinio karo prasidėjus ekonominiam pakilimui, išaugo vartotojiškumas ir namuose paplito elektros prietaisai. Elektriniai radiatoriai buvo vienas iš tokių prietaisų, kurie pradėjo plačiai plisti, taip pat buvo galima įsigyti nešiojamų alyva užpildytų modelių. Šiame laikotarpyje taip pat atsirado tokie kultiniai elektriniai šildymo prietaisai kaip elektrinė ugnis arba „baro šildytuvas”. Šiuos retro prietaisus iki šiol mielai prisimena daugelis žmonių, kurie užaugo su jais, o kai kurie gal net vis dar turi tokį prietaisą savo namuose.

Baro šildytuvas buvo populiarus daugelio namų ūkių pasirinkimas, nes buvo patogus ir nebrangus. Jis buvo skirtas įjungti į sieninį elektros lizdą ir prireikus galėjo būti lengvai perkeliamas iš vieno kambario į kitą. Baro šildytuvas paprastai buvo pagamintas iš metalo, o jo viduje buvo keraminis elementas, kuris įkaista, kai pro jį praeina elektra. Ši šiluma sklisdavo į išorę ir šildydavo visą patalpą. Baro šildytuvas buvo veiksmingas būdas greitai ir efektyviai apšildyti mažas patalpas, todėl jis buvo idealus pasirinkimas tiems, kurie 1900 m. pradžioje ieškojo nebrangaus šildymo būdo.

Plačiai paplitęs naudojimas ir saugos problemos

XX a. šeštajame dešimtmetyje spinduliniai juostiniai šildytuvai tapo populiariu namų šildymo pasirinkimu dėl jų portatyvumo ir stipraus spinduliavimo. Šildytuvo kaitinimo elementus sudarantys suvyniotos vielos strypai skleidžia oranžinį švytėjimą ir suteikia raminančią šilumą. Tai buvo sveikintina alternatyva deginamam anglies kurui, su kuriuo buvo susiję pavojai.

Deja, ankstyvieji strypiniai šildytuvai buvo nepakankamai apsaugoti, todėl įvyko daug nelaimingų atsitikimų, kai smalsūs pirštai prisilietė prie karščio. Tai sukėlė didelį susirūpinimą šių gaminių sauga ir galiausiai buvo priimtos griežtesnės taisyklės, užtikrinančios, kad visi baro šildytuvai būtų tinkamai apsaugoti nuo atsitiktinio sąlyčio su karštais elementais. Nepaisant to, šiandien spinduliniai juostiniai šildytuvai dėl savo patogumo ir efektyvumo tebėra populiarus namų šildymo pasirinkimas.

Energijos poreikiai 1960-aisiais ir vėliau

Septintajame dešimtmetyje labai išaugo elektros energijos paklausa, nes vis labiau populiarėjo elektrinis šildymas. Dėl to įvairių šalių elektros energijos valdybos susidūrė su tam tikra problema: elektros energijos suvartojimas didėjo dieną, bet labai sumažėjo naktį. Siekiant išspręsti šią problemą, septintojo dešimtmečio pradžioje buvo sukurti buitiniai akumuliaciniai šildytuvai. Šie šildytuvai veikė naudodami elektros energiją per naktį, kad lėtai įšildytų šildytuvo korpuse esančias šilumines plytas, kurios galėjo skleisti šilumą dienos metu, kai jų prireikdavo, ir vėl būdavo įkraunamos per naktį. Tai leido žmonėms pigiai šildyti namus, o dėl pigesnių elektros energijos tarifų, kuriuos nustatė elektros energijos valdybos, tapo patrauklesnis perteklinės naktinės elektros energijos naudojimas.

Nuo 1960 m., kai buvo pradėti naudoti akumuliaciniai šildytuvai, jie tapo neįkainojama energijos poreikių valdymo priemone. Jie suteikia galimybę efektyviai kaupti energiją ir prireikus ją išleisti, todėl žmonės gali pasinaudoti pigesniais naktinės elektros energijos tarifais, o dieną vis tiek turėti galimybę šildytis. Tai ypač naudinga tiems, kurie gyvena kaimo vietovėse arba toli nuo elektros tinklų, kur galimybė naudotis tradiciniais energijos šaltiniais yra ribota arba jos visai nėra. Akumuliatoriniai šildytuvai tapo svarbia daugelio namų ūkių energijos valdymo strategijų dalimi ir toliau vaidins svarbų vaidmenį tenkinant energijos poreikius ateityje.

Elektrinis šildymas skaitmeniniame amžiuje

XX a. pabaigoje elektrinio šildymo technologijos padarė didelį šuolį į priekį. Patobulinus elektrinių šildytuvų ir radiatorių konstrukciją, jie tapo daug efektyvesni naudoti namuose, o geresnis šildymo elementų išmanymas leido šiuolaikiniams elektriniams šildytuvams geriau reaguoti į poreikius. Dėl to buvo sukurta daug įvairių elektrinio šildymo būdų.

Skaitmeninis amžius elektros prietaisams, įskaitant šildymo sistemas, buvo revoliucingas. Kompiuterių lustai leido prietaisams tapti daug išmaniau valdomiems: LED ekranai ir skaitmeniniai programatoriai pakeitė paprastus svyruoklinius jungiklius ir sukamuosius ciferblatus. Taip pat padidėjo šildymo valdymo galimybės, nes skaitmeninės klaviatūros suteikia naudotojams galimybę įvesti tikslesnes ir sudėtingesnes komandas. Tai leido namų savininkams geriau kontroliuoti energijos suvartojimą ir sumažinti sąskaitų išlaidas.

Kiekviena šeimos ūkis įrengdamas šildymo sistemą stengiasi ją daryti modernę. Tai paprasta padaryti, nes sprendimų yra labai daug. Užėje į e-aquajazz.lt rasite didelį pasirinkimą šiuolaikinių, modernių šildymo sistemš sprendimų. Yra daugybė privalumų, kurie susiję su šiuolaikinėmis šildymo sistemomis. Kai kurie iš jų yra:

Efektyvumas: Šiuolaikinės šildymo sistemos dažnai yra efektyvesnės nei senosios, nes jos gali naudoti naujas technologijas, tokiu būdu pasiekdamos didesnį efektyvumą. Tai gali reikšti mažesnes sąskaitas už energiją.

Automatizavimas: Dauguma naujų šildymo sistemų yra automatizuotos, tai reiškia, kad jos gali reguliuoti temperatūrą ir kitus parametrus pagal pageidavimus. Tai yra patogu ir sutaupo laiko.

Patikimumas: Šiuolaikinės šildymo sistemos yra dažnai patikimesnės nei senosios, nes jos yra gaminamos iš kokybiškesnių medžiagų ir dažniau būna palaikomos.

Komfortas: Naujos šildymo sistemos yra dažnai kuriamos siekiant užtikrinti optimalų komforto lygį. Tai reiškia, kad jos gali sukurti reikiamą temperatūrą ir drėgmę, kad būtų jauku gyventi.

Mažesni teršalų išmetimai: Naujos šildymo sistemos gali būti kuriamos siekiant sumažinti išmetamųjų dujų kiekį, o tai yra naudinga ne tik aplinkai, bet ir žmonių sveikatai.

Didelis pasirinkimas: Yra daugybė naujų šildymo sistemų variantų, kurie skirtingai veikia ir yra skirti skirtingiems poreikiams. Tai reiškia, kad yra daug pasirinkimo ir galite rasti tinkamą sprendimą savo namams.

Ilgaamžiškumas: Naujos šildymo sistemos dažnai yra ilgaamžės ir gali tarnauti ilgus metus. Tai gali reikšti mažesnes išlaidas remontui ir pakeitimui.

Ekonomiškumas: Naujos šildymo sistemos gali būti naudojamos ekonomiškiau, nes jos dažnai yra efektyvesnės ir yra galimybė naudoti alternatyvius energijos šaltinius, tokius kaip saulės energija, vėjo jėga ir kt.

Šie privalumai padeda suprasti, kodėl daugelis žmonių pasirenka šiuolaikines šildymo sistemas savo namams. 

Užsak.