Elektroninė erdvė: patyčios ir nuotolinėse pamokose
Mokymas nuotoliniu būdu atskleidė, kad mokinių fantazijos ir kompiuteriniai įgūdžiai kartais lenkė net pačių mokytojų gebėjimus dirbti su technologijomis. Elektroninės patyčios – nepadorūs vaizdai, pašaliečio įsibrovimas į virtualią pamoką – ne toks jau ir retas reiškinys mokyklose, tokius išbandymus patyrė beveik visos švietimo įstaigos. Tačiau antrojo karantino metu situacija šiek tiek keitėsi: tobulėjo ir mokytojų įgūdžiai, griežtėjo nuotolinių pamokų tvarkos, labiau buvo informuoti tėvai.
Išsišoka daugiausia paaugliai
Vienos Gargždų mokyklos pedagogė (vardas, pavardė žinomi – aut. pastaba) „Bangai“ pasakojo, kad nuotolinio mokymosi pradžia buvo labai sunki. Ir mokiniams – nežinomybė, ir mokytojai jaudinosi, ar vaikai prisijungs, ar pavyks vesti pamokas. Pamažu mokiniai pasijuto drąsesni prie kompiuterio ekranų, krėtė šunybes, o subartas moksleivis nuotolinėje pamokoje esą klausdavo, o ką gi mokytojas padarys? „Pasitaikydavo ir rimtesnių pažeidimų, pavyzdžiui, įkeldavo netinkamo turinio medžiagą ar net seksualinio pobūdžio vaizdų. Galbūt tai darydavo net ne patys mokiniai, o ir pašaliniai asmenys, kuriems mokiniai galbūt pasakydavo įėjimo į nuotolinę pamoką slaptažodį. Pažeidimų atveju reaguojame iškart: pranešame klasės auklėtojai, ši informuoja tėvus, ir sprendžiame situaciją. Paaiškiname mokiniui, kokios gali būti pasekmės: bus informuojami tėvai, gresia išmetimas iš pamokos“, ‒ pasakojo pašnekovė. Mokytojos teigimu, išsišokti dažniau bandydavo šeštokai – aštuntokai – paaugliai, mažesnieji taip nesielgia. Kartais vyresni moksleiviai, kad klasės draugai nesišaipytų ar nenorėdami rodyti savo namų aplinkos, gudrauja: įjungę kameras nerodo savęs, matomos tik lubos, nors yra susitarimas, kad mokiniai prisijungtų su kameromis ir mikrofonais.
Šių metų situacija kiek kitokia: mokiniai apsiprato su nuotoliniu mokymu, dalis mokytojų patobulėjo, išmoko dirbti su programomis: „užblokuodavo“ moksleivį ar „išvarydavo už durų“ (išmesdavo iš specialaus klasei skirto pokalbio kambario – aut. past.), tuomet tėvai informuojami, už ką vaikas buvo „išmestas“ iš nuotolinės pamokos. „Prašėme fotografuoti atliktas užduotis, kad įsitikintume, jog tikrai vaikas atliko“, ‒ apie problemų sprendimo būdus pasakojo mokytoja. Pastebima, kad dabar mokiniai žino, kaip vyksta darbas, ko negalima daryti nuotolinėje pamokoje bei kokios pasekmės laukia, jei bandys šiurkščiai juokauti ir krėsti šunybes.
Prasti pavyzdžiai traukia
Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos direktorius Egidijus Žiedas teigia, kad jų mokykloje nepasitaikė tokių nusižengimų, kaip nepadorių vaizdų įkėlimas, buvo kitokio pobūdžio nusižengimų, bet viskas išspręsta. Buvo sutarta tvarka: į nuotolinę pamoką visi prisijungia su kameromis ir mikrofonais. Tiesa, anot direktoriaus, kartais pasitaiko, mokytojas privalo išsireikalauti ir palaikyti tvarką, drausmę, nes nuotolinė pamoka – tokia pati kaip kontaktinė.
E. Žiedo nuomone, nenuostabu, kad vaikai kartais elgiasi įžūliai: jie nepaleidžia telefono iš rankų ir prastų pavyzdžių semiasi iš virtualios erdvės, pavyzdžiui, feisbuko.
„Kranto“ pagrindinėje mokykloje kartą per savaitę rengiami nuotoliniai susitikimai su mokytojais, kalbamasi apie problemas. „Tik reikia sugebėti ir numatyti, ko reikia konkrečioje situacijoje – kur griežtai, o kur truputį pasitelkti humorą ar kaip kitaip“, ‒ nuomone dalijosi E. Žiedas.
Gargždų „Minijos“ progimnazijos direktorius Julius Gindulis „Bangai“ pasakojo, kad prieš prasidedant nuotoliniam mokymuisi tėveliams buvo parengta atmintinė, kaip sukurti vaikui saugią darbo aplinką, o vaikams – priminti reikalavimai, kaip reikia elgtis pamokos metu. „Vaikai, paaugliai mėgsta išdykauti, pasirodyti, bet mes to netoleruojame, iškart reaguojame. O didžiausi pagalbininkai – tėveliai, palaikome su jais nuolatinį ryšį“, ‒ sakė J. Gindulis.
Praeitais metais buvo vienas įvykis, kai moksleiviai įkėlė ir pasidalijo su klasės draugais nepadoriais vaizdais. Pirmiausia buvo apklausta klasė, vaikai rašė pasiaiškinimus, buvo apklausti ir tėvai. „Na, negalime leisti vienas kito traumuoti“, ‒ įsitikinęs J. Gindulis.
Gali kreiptis anonimiškai
„Minijos“ progimnazijos socialinė pedagogė Guoda Donylė patvirtino, kad mokyklos bendruomenė deda daug pastangų, kad užkirstų kelią patyčioms. Anot specialistės, praėjusiais metais nuotolinis mokymas visiems buvo naujovė. Virtualiai bendraujant atsirado daugiau drąsos tam tikriems veiksmams. „Mes iškart prevenciškai aktyviai sureagavome, kreipėmės ir į mūsų Klaipėdos rajono policijos pareigūnes, kad tiesiog mus informuotų, kas gresia, jeigu paviešiname nederamus vaizdus arba necenzūriniais žodžiais įvardijame. Pareigūnai sukūrė informacinį plakatą apie pasekmes – gresia ir baudžiamoji atsakomybė, ‒ pasakojo G. Donylė. ‒ Suskubome įsidiegti ir „Patyčių dėžutę“, kurioje mokiniai, mokytojai ar net patys mūsų mokykloje dirbantys administracijos darbuotojai anonimiškai gali rašyti elektroninį laišką, nupasakoti tam tikrą situaciją, kas nutiko, ką matė ar kaip jaučiasi.“ Tačiau socialinė pedagogė pabrėžė, kad tokių laiškų nėra gauta, dažniau pasitaiko atvejų, kad parašo norintys bendrauti, būti nuoširdžiai išklausyti.
Darbas vyksta sklandžiau
Veiviržėnų Jurgio Šaulio, Priekulės Ievos Simonaitytės ir Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijų vadovai „Bangai“ teigė, kad taikomos visos priemonės užkirsti kelią elektroninėms patyčioms, kad kuo sklandžiau vyktų nuotolinis darbas. Mokiniai turėtų vadovautis surašytomis taisyklėmis – nuotolinio mokymosi tvarka, o mokytojai – nuotolinio darbo tvarka. Kai kurie mokytojai dabar labiau įgudę, išmoko dirbti su programomis, skirtomis nuotoliniam mokymuisi. Jei moksleiviai nenori rodyti aplinkos – jiems suteikiama galimybė pasikeisti foną.
Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijoje nuotolinio mokymosi pradžioje pasitaikė atvejis, kai mokytoja suteikė galimybę įkelti medžiagą moksleiviams, ir buvo įkeltas nepadorus paveikslas, tačiau jis buvo greitai pastebėtas, o mokytoja iškart informavo apie įvykį direktorę Laimą Navickienę.
Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijoje pasitaikė vienas atvejis, kai į pamoką prisijungė ne mokinys, o pašalinis asmuo. Direktoriaus Antano Alčauskio teigimu, buvo kreiptasi į policiją ir viskas operatyviai išaiškinta. Pašnekovo nuomone, dabar mokytojai turi įgūdžių dirbti su programomis, skirtomis nuotolinėms pamokoms, yra galimybė „nutildyti“ (išjungti vaiko mikrofoną – aut. past.).
Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos direktorės Onos Sturonienės teigimu, tam tikros problemos, išėjus į nuotolį net išsisprendė. „Nebėra didesnių incidentų, muštynių, policijos, kuri gaudydavo rūkančius ar kitaip pažeidusius elementarią tvarką ar mokyklos taisykles mokinius“, ‒ džiaugėsi O. Sturonienė. Tiesa, atsirado kitos – kyla problemų dėl vaikų psichologinės būsenos, dėl mokymosi, buvo ir atvejis, kai pamokoje prisijungė pašalinis asmuo.
Emocinis ryšys – svarbiausia
Lietuvos moksleivių sąjungos Gargždų mokinių savivaldų informavimo centro pirmininkė Areta Petrauskaitė teigė, kad jie negauna pranešimų apie elektronines patyčias. Tačiau esą ji pati patyrusi atvejį, kai į nuotolinę pamoką prisijungė pašaliniai asmenys ir tyčiojosi iš mokinių ir mokytojų. Šią problemą padėjo spręsti patys mokinių savivaldos moksleiviai: patarė ir suteikė žinių mokytojams, kaip padaryti laukiančiųjų sąrašą, kad galėtų patikrinti, ar mokinys turi prisijungti į pamoką. Anot pašnekovės, informacijos dėl nuotolinių pamokų ir elektroninių patyčių yra daug, tačiau galbūt trūksta priminimo, kad nereikia vienas kito skriausti.
Lietuvos tėvų forumo pirmininkas Darius Trečiakauskas „Bangai“ sakė, kad jau metų pradžioje asociacija pateikė ministerijai prašymą, jog moksleiviai kuo skubiau būtų grąžinti į kontaktinį mokymą. „Kada yra socialinis bendravimas, grupinis darbas, o ne kiekvienas sėdi prie kompiuterio, o gal net nesėdi, kažkur vaikšto ir ten tik filmukas įdėtas, kaip neva sėdi – tai yra nepalyginami dalykai, ‒ dėstė D. Trečiakauskas. ‒ Pats tikrasis ugdymo procesas tai yra gyvas mokytojo pavyzdys – uždegantis, įkvepiantis ir leidžiantis gyvai su mokytoju bendrauti, diskutuoti, užduoti klausimus, pajausti emociją. Jei vaikas kažko nežino, mokytojas visada gali jį palaikyti, nes tas emocinis ryšys gyvai dirbant klasėj neatstos 10 geriausių kompiuterių.“
Nedorėlį nubaudė bauda
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius įsitikinęs, kad elektroninių patyčių pasitaiko, tačiau skyrius negavo nei tėvų, nei mokytojų nusiskundimų. Anot pašnekovo, svarbiausia – iškart reaguoti, neatidėlioti. Jei vieną kartą praleisi pro ausis – tikėtina, kad kitą kartą tas, kuris pasityčiojo, sugalvos dar ką – jų akimis žiūrint „kietesnio“ – kad atkreiptų dėmesį.
Klaipėdos rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnė Diana Pipirienė „Bangą“ informavo, jog nesusipratimų, kai į virtualias pamokas prisijungdavo pašaliniai asmenys ir trukdydavo darbą, pasitaikydavo pirmojo karantino metu, tačiau pastaruoju metu policijoje tokių pranešimų negauta.
Tačiau Lietuvoje yra pavyzdžių, kai nuotolinėje pamokoje demonstravę nepadorius vaizdus yra griežtai nubaudžiami. Pažeidėjus padeda išaiškinti net patys moksleiviai. Štai Panevėžio apylinkės teismas gegužės mėnesį patenkino prokuratūros prašymą ir skyrė 2 tūkst. eurų baudą savo lytinius organus moksleiviams per nuotolinę pamoką „Zoom“ platformoje demonstravusiam 19-mečiui. Anot prokuratūros, lytinius organus rodžiusį vaikiną moksleiviai spėjo nufilmuoti ir įrašą perdavė gimnazijos vadovams, kurie kreipėsi į teisėsaugą. Pasak tyrimui vadovavusios Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Sandros Povilonienės, įtariamojo tapatybė buvo nustatyta padedant JAV veikiančios bendrovės „ZOOM Video Communications“ ir Airijoje registruotos įmonės „Google Inc Ltd“ atstovams, kurie operatyviai pateikė Lietuvos teisėsaugos prašomą informaciją.
Monika CALZONAITĖ
