• 5 gruodžio, 2021
|

Elektroninis balsavimas – iššūkiai ir galimybės

Praėjusį savaitgalį Estijoje įvyko savivaldos rinkimai. Buvo galima balsuoti tiek internetu, tiek gyvai. Internetinio balsavimo galimybė Estijoje buvo pasiūlyta jau dešimtąjį kartą. Pirmą kartą ji buvo išbandyta dar 2005 m. prezidento rinkimuose, o 2007 m. ir savivaldos rinkimuose. Tokiu būdu Estija tapo pirmąja šalimi pasaulyje organizavusi internetinį balsavimą tiek prezidento, tiek ir savivaldos rinkimų lygmenyje. Anot oficialios Estijos statistikos net 99 proc. valstybės teikiamų paslaugų jau yra prieinama elektroniniu formatu, išskyrus santuokas ir skyrybas. Paskaičiuota, jog tai Estijai sutaupo net 844 grynojo darbo laiko metus kasmet.

Tuo tarpu Lietuvoje į elektroninį balsavimą dar žiūrimai atsargiai. Spalio pradžioje Seimo ir pasaulio lietuvių bendruomenės komisija paskelbė, jog sieks įteisinti internetinį balsavimą iki 2024 m. Komisija nutarė, jog toks balsavimas galėtų būti išbandytas pasaulio lietuvių apygardoje. Tikimasi tokiu būdu sulaukti didesnio užsienyje gyvenančių rinkėjų aktyvumo, kadangi būtent tokia tendencija buvo stebima Estijoje. „Užsienyje gyvenančių Estijos piliečių skaičiuojama apie 75 000. Nepaisant to, kad 2003 metais užsienyje balsavo 1915 piliečiai ir diegiant internetinį balsavimą buvo abejojama, ar tai apskritai reikalinga diasporai, su kiekvienais rinkimais balsuojančiųjų užsienyje skaičius didėjo. O paskutiniuose, 2019 metais vykusiuose parlamento rinkimuose balsavo jau 6454 rinkėjai, iš jų – 4347 internetu”, – teigia Seimo ir pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė D. Asanavičiūtė.

Balsavimas užsienyje

Pirmasis žingsnis link internetinio balsavimo yra įteisinti tokio balsavimo galimybę Pasaulio lietuvių apygardos rinkėjams. Šiuo metu užsienyje gyvenantis rinkėjas turi skirti nemažai laiko, tam, kad galėtų balsuoti: važiuoti į diplomatinę atstovybę, kuri dažnu atveju yra vienintelė visoje valstybėje arba turi registruotis „Rinkėjo puslapyje“, kad galėtų balsuoti paštu, sulaukti jam atsiųsto laiško su biuleteniais ir kitais rinkimų dokumentais, užpildyti juos, eiti į paštą ir suspėti išsiųsti, kad biuleteniai diplomatinę įstaigą pasiektų laiku. Todėl balsavimo internetu galimybės suteikimas užsienio lietuviams yra prioritetas, siekiant didesnių jų aktyvumo.

„Atsiranda papildomas faktorius – pašto darbuotojų darbas. Yra valstybių, kuriose pašto tarnybos dirba preciziškai, o yra tokių, per kurias siunčiami vokai su biuleteniais diplomatines atstovybes pasiekia gerokai po rinkimų. Ir žinoma, būna apmaudu, kad tiek rinkimų komisija, tiek rinkėjas viską padaro laiku, o biuletenis dėl pašto tarnybos vėlavimo atkeliauja tuomet, kai rinkimų rezultatai jau yra suskaičiuoti ir patvirtinti“, – balsavimo užsienyje sunkumus įvardija Vyriausiosios rinkimų komisijos patarėja Indrė Ramanavičienė.

Internetinio balsavimo privalumai

Įgyvendinus internetinio balsavimo sistemą, balsuoti užtruktų vos keletą minučių ir tai būtų galima padaryti neišeinant iš namų. „Tai, mūsų nuomone, šiame vis labiau skubančiame pasaulyje yra didžiulis privalumas, be to, tai vis dar aktualu stebint dabartinę Covid-19 pandemijos situaciją pasaulyje“, – teigia I. Ramanavičienė.

Internetinis balsavimas Vyriausiajai rinkimų komisijai, kaip pagrindiniam rinkimų organizatoriui, taip pat būtų patogus būdas pasibaigus balsavimo laikui greitai suskaičiuoti internetiniu būdu rinkėjų perduotus balsus. Be to, toks balsavimo būdas padeda sumažinti darbuotojų skaičių bei išlaidas, reikalingas rinkimams vykdyti. Pavyzdžiui, Estijoje per kiekvienus rinkimus yra sutaupoma net 11 tūkstančių darbo dienų, kas leidžia rinkimus organizuoti gerokai efektyviau ir koncentruotis tik į svarbiausius procesus. Tačiau svarbiausias internetinio balsavimo privalumas yra rinkėjų aktyvumas ir įsitraukimas į rinkimus, pastebimas visose, elektroninį balsavimą įteisinusiose šalyse.

Balsavimo internetu grėsmės

Krašto apsaugos ministerijos atstovas Jonas Skardinskas kalbėdamas LRT radijuje pabrėžė, kad svarbu palikti pakankamai laiko sistemos testavimui. „Labai dažnai yra manoma, kad galima sukurti sistemą, o po to ją kažkokiom kibernetinėm priemonėm apsaugoti. Tikrai reikėtų labai rimtai atsižvelgti į tai, kada bus priimtas įstatymas ir realistiškai įsivertinti per kiek laiko tokia informacinė sistema galėtų būti ne tik sukurta, bet ir labai rimtai ištestuota tiek ir pačių IT ekspertų, tiek kibernetinio saugumo specialistų“, – pažymi Kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų politikos grupės vadovas J. Skardinskas.

Nacionalinio kibernetinio saugumo centro statistika atskleidžia, kad su iššūkiais susiduria ir dabartinė rinkimų sistema. Per kiekvienus rinkimus yra blokuojama per 900 įvairių adresų, keliančių įtarimą dėl kenkėjiškos kibernetinės veiklos.

Kada balsavimas internetu galėtų tapti realybe?

Šiuo metu balsavimas internetu yra įmanomas tik tais atvejais, jei rinkėjui kyla sunkumų pasiekti balsavimo vietą. Tai reiškia, jog rinkėjas turi būti arba neįgalus, arba sunkiai sirgti ar būti saviizoliacijoje dėl vienų ar kitų priežasčių. Tokiu atveju rinkėjas gauna specialų kodą ir gali balsuoti internetu Vyriausiosios rinkimų komisijos tinklalapyje.

Tačiau tam, kad balsavimas internetu būtų prieinamas visai visuomenei, pirmiausia reikia priimti tokį balsavimą įteisinančius teisės aktus. „Tiek mes, tiek kitų institucijų specialistai bei kibernetinio saugumo ekspertai esame vieningos nuomonės, kad pirmiausia turi būti priimtas teisės aktas – įstatymas, įteisinantis balsavimo internetu sistemą. Tik turėdama teisinį pagrindą, Vyriausioji rinkimų komisija galės pradėti balsavimo internetu sistemos kūrimo darbus ir imtis tolimesnių veiksmų internetinio balsavimo sistemos įdiegimo srityje“, – teigia I. Ramanavičienė.

Priėmus internetinį balsavimą įteisinantį įstatymą, Vyriausioji rinkimų komisiją turės parengti galimybių studiją, organizuoti viešuosius pirkimus, atlikti testavimo bei diegimo darbus ir pristatyti šią sistemą visuomenei, įgyti jos pasitikėjimą. „Ir svarbiausia – ginti bei saugoti šią sistemą nuo galimų išorės grėsmių ar nedraugiškų valstybių intervencijos. Tad, jei ši graži idėja ims materializuotis, mūsų institucijai tai bus nemenkas iššūkis užtikrinant, kad internetinis balsavimas veiktų sklandžiai ir pateisintų visuomenės lūkesčius“, – apie ateities planus bei iššūkius pasakoja I. Ramanavičienė. 

Augustas KALINAUSKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių