Endriejavo seniūnaitijas sujungė vainiko pynimas
Šį savaitgalį į Rasų šventę atnaujintoje erdvėje Endriejavo miestelio centre susirinko gausus dalyvių būrys. Parko tvarkymo projekto sumanytojai ir vykdytojai laimingi: jauki poilsio ir renginių vieta reikalinga ir neabejotinai taps žmonių traukos centru.
Parko atidarymas tapo Rasų šventės akcentu. Šia proga buvo pasodintas ąžuoliukas ir nupintas rekordinio dydžio Joninių vainikas.
Rasų šventės organizatoriai sumanė šį reikšmingą bendruomenei įvykį įamžinti pasodindami ąžuoliuką, kurį padovanojo žadeikiškiai Irena ir Česlovas Kudrevičiai. Tai buvo patikėta parko įkūrimo iniciatoriams Kostui Simučiui ir Antanui Žemguliui, taip pat Endriejavo bendruomenės pirmininkui Eugenijui Kalvaičiui, Seimo nariui Petrui Gražuliui. Žadeikių seniūnaitijos seniūnaitės I. Kudrevičienės siūlymu pradėtoje parko knygoje jie parašė savo linkėjimus. Joje yra šios poilsio ir renginių erdvės planas, įregistruotas pirmasis parko atidarymo dieną pasodintas ąžuoliukas. „Čia kasmet pasodinsime medelį – prisiminimą ateities kartoms“, – sakė I. Kudrevičienė.
Penkias Endriejavo seniūnaitijas suvienijo didžiausio Joninių vainiko pynimas. „Girdėjome, kad buvo nupintas ilgiausias kalėdinis vainikas, todėl pritarėme mūsų kultūros namų darbuotojos Jolantos Štabokaitės sumanymui siekti rekordo pinant didžiausią Joninių vainiką, – pasakojo seniūnė Laimutė Šunokienė. – Įgyvendinti sumanymą kvietėme visas seniūnaitijas bei pavienius gyventojus.“
Nuspręsta pinti atskirai, o šventės dieną sujungti. Tradicinio Joninių vainiko, kuriuo moterys ir merginos puošė savo galvas, idėja pavirto rekordinio dydžio vainiko pynimo siekiu.
Kiekviena seniūnaitija savaip rišo savo surinktus žolynus, stengėsi įpinti įvairesnių, kad būtų kuo labiau panašesnis į tradicinį Joninių vainiką.
„Iš širdies pynėme, – pasakojo Endriejavo seniūnaitijos viena iš pynėjų Birutė Ežerskienė. – Žolynus tvirtinome prie virvės, kad jie neišsileistų.“
Endriejaviškė tautodailininkė Aurelija Pociuvienė, konsultavusi pynėjas, akcentavo, kad vainiką pynusios tik iš lauko žolynų. Jų prisirinko pievose, dirvonuose, miške. Ir paparčių šakelių įpynusios – kaip be šio, magišką galią turinčio Joninių augalo. „Iš 22 rūšių augalų nupynėme 22 metrų vainiką, – šypsojosi Aurelija. – Tikras Joninių vainikas.“
Rudgalvių seniūnaitija nupynė ilgiausią – 46 m. Kiek žolynų reikėjo pririnkti… „Savo sodą praretinau“, – juokėsi seniūnaitė Onutė Purtokienė.
Ližių seniūnaitijos seniūnaitė Ingida Lygnugarienė, ant galvos užsidėjusi vainiką, tikino, kad jis – miniatiūrinė kopija didžiojo vainiko, kurį nupynė ližiškės. Paaiškėjo, kad jis storiausias. Žadeikiškės pateikė puošniausią. Paežerio seniūnaitijos vainiką pynė Vaida ir Jonas Metrikiai su seniūnaičio Povilo Vainiaus šeima. Į vainiko pynimą įsijungė ir Endriejavo visuomeninė organizacija „Sūkurys“ bei Endriejavo Mokyklos g. 2 daugiabučio namo gyventojai.
Šventės dieną jie buvo sujungti į vieną. Bendros kūrybos rezultatas – 116 m, vainiko skersmuo – 36,94 m. Iš įvairiausių žolynų, medžių lapų nupintą, papuoštą javų varpomis vainiką jungė ąžuolo lapai. Pasak I. Kudrevičienės, šis medis simbolizuoja stiprybę. „O šis vainikas – seniūnaitijų vienybę“, – tikino seniūnė.
Duomenys apie šį vainiką perduoti įmonei „Factum“, registruojančiai rekordus Lietuvoje.
R. KERNAGIENĖS nuotr.: (Iš dešinės) L. Šunokienė, O. Purtokienė, I. Lygnugarienė, I. Kudrevičienė, A. Pociuvienė, P. Vainius, centre – J. Štabokaitė.
