Endriejavui – simbolinis linkėjimas klestėti
Endriejavo miestelio centras pasipuošė mezgėjų rankomis sukurta spalvinga dekoracija, skirta jo 245-erių metų sukakčiai. Ji skleis žinią, jog čia gyvena darbštūs, aktyvūs, savo kraštą mylintys žmonės.
Tęsdamas Jono Lankučio viešosios bibliotekos tradiciją paminėti Pasaulinę mezgimo viešumoje dieną Endriejavo filialas pakvietė ne tik šios seniūnijos rankdarbių mėgėjas susėsti ant simbolinio mezgimo suolelio. Lietingą praėjusį pirmadienį mezgėjos, vietinės ir kviestinės, negalėjo ant jo atsisėsti – rinkosi atnaujintoje bibliotekoje, pirma pasigrožėjusios erdvėje priešais ją ir kultūros namus iškilusia neįprasta, spalvinga laistytuvo formos dekoracija. Sukomponuota ir susiūta iš tūkstančių nertų kvadratėlių trijų metrų aukščio puošmena atrodo įspūdingai. Į „laistytuvą“ galima įeiti ir susipažinti su jo gamybos procesu. Šio kūrinio istoriją žemaitiškai parašė mezgimo klubo „Miklūs piršteliai“ Endriejavo bibliotekoje įkūrėja ir vadovė Aldona Paulauskienė, ją iliustruoti fotografijomis padėjo pagalbininkai. Čia galima sužinoti apie visus, kurie prisidėjo įgyvendinant šį sumanymą.
Mezgėjos darbą pradėjo praėjusį rugsėjį ir baigė gegužę. Unikaliam darbui panaudota 35 kg 700 g mezgimo siūlų.
Endriejaviškės neabejojo, kad niekas šalyje tokios nertos dekoracijos dar nebuvo padaręs, todėl norėjo, kad šis faktas būtų užregistruotas Lietuvos rekordų knygoje.
Tai mezgėjų klubo dovana Endriejavo miesteliui, šiemet švenčiančiam 245-erių metų sukaktį. Kodėl simboliu pasirinktas laistytuvas? A. Paulauskienė atskleidė, kad idėja atplaukė iš užsienio, Velso, kur buvo sukurta tokia dekoracija. Tačiau tai tik šešėlis to, kas padaryta Endriejave. Kiekvieno valia pasukti galvą, ką simbolizuoja laistytuvas. „Vanduo – gyvybė. Endriejave daug gėlynų, tai simbolinis laistytuvas visus palaistys, kad miestelis žydėtų“, – svarstė žadeikiškė Angelė Srėbalienė, dekoracijai nunėrusi 180 kvadratėlių. Nėrė ne tik ši Žadeikių bendruomenės narė, bet ir Marytė, Sandra. „Sunku suskaičiuoti, kiek mezgėjų dalyvavo kuriant šį simbolį – ne tik mūsų seniūnijos, bet ir kitos rajono moterys įsijungė, net Tverų bendruomenės atstovės. Užmezgėme ryšius su Velso lietuvių bendruomenės dailės būrelio senjorėmis, – atskleidė A. Paulauskienė. – Turėjome tikslą pritraukti kuo daugiau nėrėjų – suradome Gargžduose, nėrė Klaipėdos rajono amatų centro lankytojos Veiviržėnuose, projekte dalyvavo doviliškės.“ Mezgimo iniciatorė patikino, jog megzti ateina ne tik vyresnės moterys, bet ir moksleivės. Endriejaviškė bibliotekininkė Rita Žadeikytė pasidžiaugė, kad bibliotekoje įsikūrė mezgėjų klubas.
Prireikė vyrų pagalbos sumeistrauti laistytuvo karkasą, ant kurio pritvirtinti nerti ir susiūti kvadratėliai – plušėjo ne tik Antanas Paulauskas, bet ir Endriejavo seniūnijos seniūnas Saulius Bakšinskis su seniūnijos darbininkais, talkino bendruomenės pirmininkas Kęstutis Mižutavičius.
Klaipėdos rajono amatų centro vadovė Valė Krauleidienė antrino, jog mezgimą atranda ir jaunimas. „Yra įvairaus amžiaus mezgėjų, tik reikia paraginti, pamokyti. Mezgimo suolelis – puikus šio amato gaivinimas, populiarinimas, o kartu mezgant stiprėja bendrystė. Daugelyje šalių Pasaulinę mezgimo viešumoje dieną išeinama į skverus megzti, – dėstė tautodailininkė V. Krauleidienė. – Ir megzti drabužiai grįžta į madą – apsirengęs savo rankomis megztais rūbais visada atrodysi originaliai.“
Endriejavo bendruomenės narė Laimutė Šunokienė pagyrė entuziastingąją A. Paulauskienę, padėkojo už žmonių suvienijimą dideliam darbui. „Šis simbolinis laistytuvas Endriejave laistys gėrį, linkės klestėjimo, kad daugėtų gyventojų, kad mokykla neužsidarytų, gyvuotų kultūra“, – viltingai kalbėjo Veiviržėnų KC Endriejavo skyriaus choreografė Jolanta Salienė.
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
