„Esu laimingas“ – stebuklingai širdį veikiantis vaistas

tiniame Europos kardiologų draugijos ŠKL prevencijos ir reabilitacijos kongrese buvo pristatytas unikalus „Laimės sampratos tyrimas: laimė ir kardiovaskulinis mirtingumas“.
Lietuvos (habil. dr. A. Tamosiunas), Čekijos ir Lenkijos mokslininkai vertino, kaip psichosoliniai ir sveikatos rodikliai įtakojo mirtingumą dėl širdies kraujagyslių ligų.
Ilagalaikėje analizėje, apėmusioje 45-70 m. amžiaus 18 362 asmenis, papildomai buvo klausiama, kaip jie vertina savo emocinę nuotaiką.
Laimės pojūtis pagal Likerto skalę buvo nusakomas 4 įverčiais: esu „Labai laimingas“, „Pakankamai laimingas“, „Nelabai laimingas“, „Visai nelaimingas“.
11 metų stebėjimo laikotarpiu buvo fiksuotos 1 051 asmenų mirtys. Apibendrinant tyrimo metu išsakytas laimės būkles paaiškėjo, kad „esu laimingas“ būklė, priklausomai nuo kitų rizikos veiksnių sąveikos, net iki 35 proc. mažino mirtingumą nuo ŠKL.
Kitų mokslininkų anksčiau atlikti tyrimai tai pat nurodo, kad:

• pesimizmas net 32-42% padidina bendrą mirtingumą;
• optimizmas 10-56% sumažina nepalankias klinikines išeitis (Rozanski A, JACC 2014);
• emocinė krizė (arba nervinis išsekimas) yra pats nepalankiausias ŠKL rizikos veiksnys tiek vyrams (ypatingai jiems!), tiek moterims, lemiantis ŠKL rizikos išsivystymą net 38-136 proc.! (Schnohr P, 2015);
• priešingai, socialinis aktyvumas, aktyvi, įtrauki bendruomeninė veikla yra bene labiausiai palankiai veikiantys veiksniai, mažinantys mirtingumą ir visas blogąsias išeitis daugiau nei 60% (Holt-Lunstad, 2010).
• Beje, ši socialinė įtrauktis kardiovaskuliniu požiūriu yra paveikesnė nei metimas rūkyti, svorio sumažinimas ar ilgalaikis fizinis aktyvumas.
  Betgi, apjungus visus šiuos gyvenimo pokyčius, tiesiog stebėtume sprogstamąjį naujo gyvenimo būdo poveikį, gerinant išeitis ir prognozes sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis.