G. Landsbergis: neteisėta Rusijos agresija prieš kaimyninę Ukrainą įrodo, kad turime iš naujo įvertinti saugumo situaciją Europoje bei NATO narėms kylančias grėsmes
Kovo 3 dieną Vilniuje vyko trijų Baltijos valstybių ir Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų ministrų susitikimas, skirtas aptarti Rusijos karinę invaziją į Ukrainą, padėtį regione ir bendradarbiavimo planus NATO bei kituose daugiašaliuose formatuose.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, kartu su JK užsienio reikalų sekretore ElisabethTruss, Latvijos užsienio reikalų ministru Edgaru Rinkevičiumi ir Estijos užsienio reikalų ministre Eva-Maria Liimets aptarė konkrečios gynybinės ir humanitarinės pagalbos Ukrainai priemones. Ministras pabrėžė, kad turime visomis išgalėmis remti Ukrainą, Rusijai toliau eskaluojant karo veiksmus, svarstyti papildomą sankcijų paketą.
„Dėl Rusijos karinės agresijos Ukrainoje gilėja humanitarinė krizė, auga karo pabėgėlių skaičius, taikiems gyventojams pradeda trūkti maisto, medikamentų, vandens. Europa ir pasaulio demokratinė bendruomenė, tarptautinės organizacijos turi nedelsiant mobilizuoti pastangas ir išteklius, užtikrinant humanitarinės paramos taikiems civiliams gyventojams teikimą”, − sakė ministras G. Landsbergis. Pasak ministro, reikia nepamiršti, kad prie šio neteisėto karinio puolimo aktyviai prisideda ir Baltarusija, todėl jai turi būti taikomas toks pats griežtas sankcijų paketas, kaip ir Rusijai.
Ministrai diskutavo ir apie padėtį regione bei saugumo didinimo NATO Rytų flange priemones.
„Neteisėta Rusijos agresija prieš kaimyninę Ukrainą įrodo, kad turime iš naujo įvertinti saugumo situaciją Europoje bei NATO narėms, ypač esančioms Rytiniame flange, kylančias grėsmes. Esame įsitikinę, kad Baltijos regione aljansas privalo kuo skubiau pereiti nuo priešakinio atgrasymo prie priešakinės gynybos“, − pabrėžė ministras G. Landsbergis.
