Gaivinti kalbos versmę turime patys

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai skirtas renginys trečiadienio pavakarę Gargždų kultūros centro fojė subūrė neabejingus svarbiai datai šviesuomenės žmones. Pratūnojusieji lietingą pavakarę namuose praleido neeilinę progą pasiklausyti humanitarinių mokslų daktaro, docento, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekano Antano Smetonos diskusinio pranešimo „Lietuvių kalba ir dabartis“. Namisėdos taip pat neišgirdo humanitarinių mokslų daktarės Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorės Silvos Pocytės, kuri pristatė tęstinio leidinio „Acta historica universitatis Klaipedensis“ XXVI tomą „Kristijono Donelaičio epochos kultūrinės inovacijos“. Renginyje buvo pasveikinti žurnalistai ir apdovanoti rajono mokyklų moksleiviai, dalyvavę rašinių apie gimtąjį kraštą konkurse.

Už taisyklingos lietuvių kalbos puoselėjimą Savivaldybės padėkos raštu apdovanota Ryšių su visuomene skyriaus vedėja D. Beliokaitė. Krašto įžymybės – ar žinome?

Ne pirmus metus Klaipėdos rajono savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus vedėjos Daivos Beliokaitės organizuojamas Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai skirtas renginys tampa tradicija. „Mūsų kraštui ypač svarbus Spaudos draudimo laikotarpis, savotiškai suartinęs Mažąją ir Didžiąją Lietuvą, kuris baigėsi pergalingai 1904-ųjų gegužės 7-ąją. Per mūsų žemę ėjo knygnešių keliai ir takeliai, o Mažosios Lietuvos dalyje – Gropiškiuose, vėliau Drukiuose, veikė spaustuvė, buvo įkurta pirmoji Lietuvoje spaustuvininkų mokykla. Mūsų krašto kultūrą kūrė ne tik lietuviai, bet ir vokiečiai, kitų tautų žmonės, ir tai daro mūsų istoriją dar turtingesnę“, – priminė D. Beliokaitė, vardindama Ievą Simonaitytę, Joną Lankutį, Petrą Dirgėlą ir iš užmaršties prikeltus Ernstą Vichertą, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas A. Smetona ragino netikėti apokaliptinėmis pranašystėmis, kad lietuvių kalba, kuria kalba per 5 milijonus žmonių, išnyks, o ją pakeis anglų, nors, pasak jo, Didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas parodė, kad pusė kalbų miršta per dvi kartas, nes nėra perduodamos naujajai kartai. Toks likimas, A. Smetonos nuomone, laukia mūsų tarmių. Svečias ragino rūpintis lietuvybės puoselėjimu, bendrinės kalbos ugdymu, plėtojimu, tačiau nepamiršti, kad kalba, kurios pagrindinė funkcija – komunikavimo, yra gyva versmė.muziejininką Hugo Šojų, spaustuvininkus Hrydrichą Šrėderį, Jurgį Traušį, kalbininką Frydrichą Haką ir kt. Ar gargždiškiai žino, kad praėjusiais metais viena miesto gatvė pavadinta 1907 m. Girininkuose gimusio Aleksandro Lengvino, vieno iš seniausių didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“ bendradarbių, vardu? Tikimasi, kad ateityje Judrėnų krašte bus įprasmintas rašytojo Antano Ramono, gimusio Kurmių kaime, atminimas.

Už svarų žodį

Tradiciškai Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną yra įvertinami žurnalistai. Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vac­lovas Dačkauskas pasveikino žurnalistus su jų profesine švente ir padėkos raštą už ilgametį žurnalistinį darbą, tiesų, prasmingą, svarų žodį ir jaunųjų žurnalistikos talentų ugdymą įteikė „Bangos“ redaktorei Vilijai Butkuvienei. Korespondentę Agnę Adomaitę padėkos raštu įvertino už pagarbų požiūrį į žmogų ir visuomenę, už sėkmingą žurnalistinį darbą, lengvą plunksną ir išsamias žinias. Prieš kelerius metus UABHumanitarinių mokslų daktarė Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė S. Pocytė pristatė tęstinio leidinio „Acta historica universitatis Klaipedensis“ XXVI tomą „Kristijono Donelaičio epochos kultūrinės inovacijos“. „Hidrostatyba“ įsteigtą premiją jauniesiems žurnalistams skatinti įmonės generalinis direktorius Algirdas Žukauskas šį kartą įteikė jauniausiai „Bangos“ žurnalistei Jolantai Venskutei už lengvą ir skaidrų stilių, už gebėjimą sudėtingą paversti paprastu, už jauną, sveiką ir drąsų požiūrį.

Padėkos ir mokiniams, ir mokytojams

Kasmet Klaipėdos rajono savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus vedėja D. Beliokaitė kviečia mokinius dalyvauti rašinių apie gimtąjį kraštą konkurse. Iš negausaus dalyvių būrelio komisija (pirmininkė vicemerė Rūta Cirtautaitė) išrinko ir Savivaldybės padėkos raštais už įtaigiai atskleistą gimtojo krašto pasaulėvaizdį apdovanojo šiuos geriausių rašinių autorius: Justę Giržadaitę, Sigitą Mikužytę, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos moksleives; Aistę Kirilovaitę, Julių Česnavičių, Deimantę Karosaitę ir Inesą Fabijonavičiūtę, Agluonėnų pagrindinės mokyk­los mokinius; Liną Buožytę, Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos III klasės mokinę. Švietimo skyrius diplomais apdovanojo Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos I klasės mokines Kamilę Pavilionytę, Emiliją Eringytę, Juliją Antanavičiūtę, Katryną Ilginytę.

Patriotinius jausmus dainomis ir muzika kurstė Muzikos mokyklos ugdytinė Gabrielė Degutytė.Už nuoširdų darbą skiepijant meilę gimtajam kraštui Savivaldybės padėkos raštais apdovanotos Agluonėnų pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojos Rima Petraitienė ir Virginija Kuorienė; Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Zofija Vaitkuvienė; Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos lietuvių kalbos mokytojos Aušra Jančauskienė ir Donata Jocytė.

Patriotinius jausmus renginyje dainomis ir muzika kurstė Muzikos mokyklos ugdytinė Gab­rielė Degutytė, o klausydamasis Dovilų pagrindinės mokyklos ketvirtoko Danieliaus Krušinskio žemaitiškai sekamos pasakos „Varlė ir jautis“ negalėjai nesišypsoti.


A. VALAIČIO nuotr.: Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas pasveikino žurnalistus su jų profesine švente. Prieš kelerius metus UAB „Hidrostatyba“ įsteigtą premiją jauniesiems žurnalistams skatinti įmonės generalinis direktorius Algirdas Žukauskas (dešinėje) šį kartą įteikė jauniausiai „Bangos“ žurnalistei Jolantai Venskutei už lengvą ir skaidrų stilių, už gebėjimą sudėtingą paversti paprastu, už jauną, sveiką ir drąsų požiūrį.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių

Skip to content