Gardžiuokimės su priekuliške Laima ŽILINSKIENE
Ant stalo – pavasarinis medus, naminė duona, sūris, agurkai iš šiltnamio, žalumynų užtepėlė ir „rabarbekiu“. Taip Laima Žilinskienė pavadino padažą, kurį gamina kasmet iš sode auginamų rabarbarų. Juo žavisi visi, kuriems tenka mėgautis Laimos ruoštais tiek vištienos, tiek kitokios mėsos patiekalais. Bet kam seilę varvinti, jei galima patiems pasigaminti? Svetingų namų šeimininkė mielai sutiko pasidalinti receptu.
L. Žilinskienė žiemai kasmet ruošia rabarbarų padažą, o sezono metu gamina žalumynų užtepėlę. Bitininko namuose niekada netrūksta ir medaus. Puikus derinys su sūriu arba šviežiais agurkais.
Iš Kuršėnų kilusi Laima po 5 metų studijų Kauno politechnikos institute (dabar Kauno technologijų universitetas) pagal paskyrimą atvyko dirbti į Klaipėdą, o prieš 20 metų su vyru Kazimieru įsikūrė Priekulėje. Inžinierei technologei visuomeninio maitinimo įstaigose teko dirbti ir technologe, ir gamybos vadove, ir direktore, o paskutinius 20 metų – virtuvės įrangos pardavimų srityje ir daryti restoranų virtuvių projektus. Vis dėlto vidurinėje mokykloje auklėtojos paraginta rinktis visuomeninį maitinimą Laima prisipažįsta nesižavėjusi savo profesija, nors sukaupė daug žinių ir patirties.
Prieš pusę metų baigusi profesinę veiklą L. Žilinskienė nenustoja namiškių džiuginti tiek konditerijos, tiek kulinarijos gaminiais. „Gera būti namuose, džiaugtis anūkais, o jei norėsiu, ypač žiemą, gal dar padirbėsiu, nes jėgų dar yra“, – laukdama dukros Justinos šeimos iš Švedijos sakė moteris. O kai atvažiuoja sūnus Ignas iš Vilniaus su žmona ir keturiais vaikais, – šurmulio pilni namai ir kiemas. Tada maistą ruošia visa šeima: vyras Kazimieras, mėgstantis virtuvėje pavaduoti žmoną, gali išvirti ir žuvienę, ir kopūstienę, išrūkyti žuvį, pasūdyti lašinukų, pagaminti plovą. „Vokietis žentas, kurio seneliai ir tėvai turėjo kepyklą, – puikus konditeris. Jis kepa mėgaudamasis, o man dažniausiai gaminimas neteikia ypatingo džiaugsmo, bet gaminti moku“, – šypsojosi Laima, pasiūliusi pasivaišinti pačios kepta bemiele duona ir žalumynų užtepėle. Jos pasigaminti gali kiekvienas, jei tik netingi. Reikia susmulkinti gražgarstės, baziliko, krapų, petražolių, pakepinus įberti saulėgrąžų ir jas šiek tiek apgrūsti, galima įtarkuoti (bet nebūtina) kieto fermentinio sūrio. Truputis druskos, šlakelis alyvuogių aliejaus – ir užtepėlė paruošta. Su namine duone – skanu, gaivu ir sveika. Močiutės duonytę mėgsta ir anūkai Dominika, Faustas bei dvynukai Kipras ir Kernius. Dukros dukrytė Linėja dar per maža – duonelės skonį įvertins kiek vėliau.
Laima juokiasi, kad kartą sūnus paprašė iškepti blynelių kaip vaikystėje: „Pagalvojau, kad saldžių, su varške, o, pasirodo, jis prisiminė blynelius su virta malta mėsa ir kapotais virtais kiaušiniais.“ Pati iš savo vaikystės ypatingai įsiminusio patiekalo sakė neturinti, bet brolis labai vertinęs mamos bandeles su lašinukais ir „kleckiukus“ su smulkiai pjaustyta rūkyta šonine ir kepintais svogūnais.
Tiek pyragams, tiek ir mėsos patiekalams bitininko žmona Laima negaili medaus. Jo reikia ir rabarbarų padažui, kurį galima valgyti su mėsos patiekalais arba juo marinuoti mėsą.
„Galima daryti aštresnį arba švelnesnį. Svarbiausia, kad rabarbarai būtų skinami iki Joninių“, – patarė L. Žilinskienė.
RABARBARŲ PADAŽAS
- 1 kg nuvalytų rabarbarų
4 raudonieji (mėlyni) dideli svogūnai
2 stiklinės rudojo cukraus
200 ml medaus
200 ml obuolių acto
2 šaukšteliai malto cinamono
2 šaukšteliai maltos aitriosios paprikos
2–3 šaukšteliai druskos,
2 šaukšteliai trintų džiovintų čiobrelių.
Rabarbarus ir svogūnus supjaustyti, sudėti cukrų, medų ir išmaišius puode palikti per naktį.
Virti ant silpnos ugnies apie valandą, kol tampa vientisas ir pakankamai sutirštėja. Baigiant virti sudėti likusius prieskonius.
Galima pertrinti iki vientisos masės. Kai kam patinka su rabarbarų gabalėliais. Išpilstyti į sterilius indelius ir sandariai uždaryti, kad užtektų iki kito sezono.
Laima ŠVEISTRYTĖ
Autorės nuotr.
