• 9 rugpjūčio, 2022
|

Gardžiuokimės… su ukrainiete Jana iš Judrėnų

Skaniais Janos blyneliais gardžiavosi Dovilų seniūnė Nijolė Ilginienė ir Dauparų–Kvietinių seniūnas Vytautas Tamašauskas.

Doviluose praėjusį sekmadienį šurmuliavusioje lietuvių ir ukrainiečių šventėje bene greičiausiai nuo suneštinio vaišių stalo dingo blyneliai su įdaru. Dabar Judrėnuose gyvenanti ukrainietė Jana Olšanskaja kukliai šypsojosi, pamačiusi, kad jos blyneliai tokie populiarūs. Moteris sakė nerimavusi, ar jos vaišės kitiems patiksiančios. Blynelius kepusi prisimindama, kad tai buvęs pats mėgstamiausias vyro patiekalas.


Žodis po žodžio išsikalbėjome su Jana, kuri į šventę atvyko su sūnumis Miša ir Danilu. Moteris, nepaleisdama iš glėbio jaunėlio Mišos, jaudinamai pasakojo, kad ji yra iš miesto didvyrio Ochtyrkos. „Mes pirmieji pajutome karo smūgius. Miestas gi yra tik 50 kilometrų nuo Rusijos sienos. Pusę šešių ryto išėjusi į lauką danguje pamačiau rusų lėktuvą, tokį, kokį rodo per filmus apie Antrąjį pasaulinį karą. Jis bombardavo šalia esantį mūsų karinį dalinį. Vietoje žuvo 70 karių. Tai buvo labai baisu, o vėliau bombarduodami geležinkelio stotį rusų okupantai ją su žeme sulygino“, – skaudžiais prisiminimais dalijosi ukrainietė. Ji sakė, kad iki to baisingojo karo su rusais sugyveno taikiai, šie sakydavę, kad niekada nepakeltų ginklo prieš brolišką tautą. „Bet jie užklupo mus netikėtai, pasielgė taip niekingai, taip žiauriai su mumis. Mes gi buvome nepasiruošę. Rusai naudojo net vakuumines bombas, kurios uždraustos“, – piktinosi Jana. Ukrainietė didžiuodamasi ir tvirtai sakė, kad Ukrainos kariai drąsūs, atkakliai kovojantys už kiekvieną savo žemės pėdą: „Ukrainai labai reikėjo pagalbos, iš pradžių gi ir ginkluotės labai stigo. Kai sulaukėme kitų šalių paramos, tai atsikvėpėme.“
Jana prisipažįsta, kad ir Lietuvoje, nors čia gyventi labai gera, tačiau po patirtų karo išgyvenimų vis tiek dar jaučiasi nelabai saugi, nes bijo, kad išprotėjęs Putinas nesugalvotų panaudoti branduolinio ginklo. Tėvynėje liko jos brangiausi artimieji: sesers vyras, vyro tėvai. O ir jos vyras liko dirbti Ukrainos labui: jis atstatinėja sprogimų sugriautus namus, deda naujus langus, duris. „Ten pavojinga, labai pavojinga, todėl širdis visada nerami. Štai sakoma, putinas, putinas, o juk ne jis vienas šiuos siaubingus veiksmus daro, juk rusai kareiviai mūsų šalyje siautėja it pasiutę, jų žiaurumams nėra jokių ribų: žudo nekaltus civilius, prievartauja vaikus, jiems net dantis išlupinėja. Tai ar taip elgiasi žmonės? Ir pačioje Rusijoje kalbama, kad putinas viską daro teisingai: esą dar anksčiau taip reikėjo. Nežinau, kokia nacija dar taip elgiasi? Jiems vis mažai, jie vis lenda į svetimas žemes, į svetimus namus.“
Jana su ilgesiu prisimena, kokia graži, žydinti prieš karą buvo jos mylima Ukraina. „Žmonės mūsų darbštūs, daug kelių buvo sutvarkyta, nutiesta, tiltai nauji pastatyti“, – kalbėjo moteris, pastaraisiais metais buvusi motinystės atostogose. Būtent vasario 24-ąją, kai sugriaudėjo baisusis karas, ji turėjo pradėti dirbti prekybos centre, prekiaujančiame sodinukais, daigais, sodininkystės, daržininkystės priemonėmis. „Buvau jau apsimokiusi, kaip reikės dirbti. Tikėjausi pirkėjams suteikti džiaugsmo, kai jie pirks sėklas ar žalumynus, kurie išaugę puoš jų namus, sodybas, džiugins derliumi“, – neišsipildžiusiomis svajonėmis pasidalijo Jana.

Janos blyneliai
3 kiaušiniai; miltai, cukrus, druska, vanduo (ne pienas). Tešla turi būti skystoka, įpilti didelį šaukštą aliejaus, kad būtų galima kepti sausoje keptuvėje.
Ant iškepusių blynelių dedame vienokį ar kitokį įdarą.
Pavyzdžiui, apkepinu grybų su svogūnu, pagardinu šaukšteliu majonezo. Kitam įdarui dedu lydytą sūrelį, česnako skiltelę, įdarą paskirstau ant blynelių, juos susuku. Štai ir viskas, galima valgyti tiek karštus, tiek šaltus. Tiesa, su sūriu yra skanesni, kai karšti.


Vilija BUTKUVIENĖ
Autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių