Gargždiškė vadovėlių autorė: „Visą laiką mylėjau matematiką“
Mokslininkas ar mokytojas – kam teikti pirmenybę?
Pastaruoju metu švietimo bendruomenėje vis dažniau pasigirsdavo balsų, kad reikėtų keisti nusistovėjusią tvarką, jog vadovėlius rašo žilstelėję garbūs profesoriai, kurie patys nebeprisimena, kada paskutinį kartą yra buvę mokykloje. Tačiau tokių atvejų, kad vadovėlių autoriais taptų mokytojai, kurie patys kasdien susiduria su mokiniais, geriausiai yra perpratę, kaip reikia dirbti su šiuolaikiniu mokiniu, iki šiol buvo tik vienetai. Tarp jų – Gargždų „Kranto“ progimnazijos ir „Vaivorykštės“ gimnazijos fizikos ir matematikos mokytoja metodininkė Ilona Tulabienė.
Skuboti siekiai – chaosas
Skubotas ir praktiniam įgyvendinimui neparuoštas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siekis nuo 2023 metų pradėti dirbti pagal atnaujinto ugdymo turinio bendrąsias programas sukėlė nemažą chaosą mokyklų ugdymo procese. Didžiausia problema – ne tik neišleisti, bet dar neparengti nauji vadovėliai. Tačiau niekada nebūna padėties be išeities: ten, kur dėl lėšų stygiaus ir įvairių biurokratinių trikdžių stringa valstybinis aparatas, atsiveria galimybės privačiai iniciatyvai.
Susidariusia situacija suskubo pasinaudoti knygų leidyklos. Pažvelgęs į grožinės literatūros knygos kainą dar pasvarstysi – pirkti ar ne, o vadovėliai – kiek bus užsakyta, tiek leidykla atspausdins – nupirks visas – leidyklos pelnas garantuotas. Ieškodami būsimų autorių, leidyklų vadovai pirmiausia savo žvilgsnį nukreipė į mokytojus – savo srities ekspertus.
Sukaupta patirtis – į pagalbą mokiniui
Gargždų „Kranto“ progimnazijos ir „Vaivorykštės“ gimnazijos fizikos ir matematikos mokytoja metodininkė Ilona Tulabienė šiandien fizikos pratybų 8-ai klasei bei matematikos vadovėlio ir pratybų 6 klasei vedančioji autorė, 7 klasės matematikos vadovėlio bei pratybų bendraautorė.
Kaip įvyko toks šuolis jos pedagoginėje veikloje? Ilona sako, jog ji, kaip ir daugelis kūrybingų mokytojų, kasdieniame darbe nuolat ieško būdų, kaip išmokyti ne tik savo mokomojo dalyko, bet, svarbiausia, – išmokyti mokytis. Galiausiai jai, kaip ir dar dviem kolegėms iš kitų Lietuvos mokyklų, subrendo mintis bent dalį tos patirties sudėlioti į 8-os klasės fizikos pratybas. Šioje serijoje leidžiama mokomoji medžiaga taip ir vadinama „Greita pagalba mokiniui!“
Kiek vėliau Ilonos draugė, internetinio portalo mokosi.lt įkūrėja, paprašė parengti portalui keletą pamokų. „Šviesos“ leidyklos vadovams jau buvo kritęs į akis šiuolaikiškai parengtas fizikos 8 klasės pratybų leidinys, pamatė jos rengtas pamokas portale. Tuo metu leidykla kaip tik ieškojo autorių numatomam leisti 6-os klasės vadovėliui. „Pastebėjo, kad moku rasti kontaktą su mokiniu, tai ir pasiūlė tapti rengiamo vadovėlio bendraautore bei vedančiąja autore“, – sako Ilona. Ji parengė būsimo leidinio planą. Darbas prasidėjo. Kadangi visi iš skirtingų Lietuvos vietų, bendrauti teko per internetinį portalą. Parengtame būsimo vadovėlio plane sudėliota visa jo architektūra: kokie ir kiek brėžinių, uždaviniai ir kt., viskas išdėstyta ciklais, pasiskirstyta, kas kokį skyrių (ciklą) rašo.
Ilona ne tik rašė keletą skyrių, jai, kaip vedančiajai autorei, teko uždavinys derinti kitų rašančiųjų darbą, kad vadovėlis taptų vientisas, nesijaustų, jog atskiri skyriai rašyti skirtingų autorių. Leidyklos vadovė kuruoja veiklas, ką iki kada reikia pateikti. Tai, kas parengta, vėliau peržiūri ekspertai mokslininkai, kai tai atlikta, redaktorė tvarko tekstų kalbą. Galutinį variantą vertina trys nepriklausomi ekspertai. Taisoma tai, kas įrašyta jų pastabose. Taigi vadovėlių kūrimo kelias ne toks ir trumpas.
Mokymasis reikalauja daug pastangų
Vadovėlio parengimas – ne tik tam tikras profesinio meistriškumo lygio įvertinimas, bet ir didelė atsakomybė. Dar lapkričio mėnesį dvi klaipėdiškių mokinių mamos kreipėsi į „Vakarų ekspreso“ laikraščio redakciją dėl Ilonos komandos parengtame vadovėlyje pastebėtų kelių klaidų. „Visi komandos nariai yra mokytojai, vadovėlį rengėme savo laisvu laiku, pasibaigus pamokoms, – nesigina ir nedramatizuoja situacijos Ilona. – Pasitaiko, kad suklysti, pakartotiniame leidime klaidos bus ištaisytos.“
Paklausta, kodėl apskritai reikėjo mokymosi turinio atnaujinimo, kuo nauji vadovėliai skiriasi nuo iki tol buvusių, Ilona sako, kad tikslieji mokslai – matematika reikalauja ne tik daug darbo, bet ir išlavinto loginio mąstymo. Reikia mokinius mokyti ne tik savo mokomojo dalyko, bet ir kaip to dalyko mokytis. Kol mokinys nepradės gilintis į mokymosi strategijas, situaciją, nelabai kas išeis. Be to, mokantis matematikos ir apskritai tiksliųjų mokslų, reikia daug pastangų. Norint gero rezultato, vien darbo pamokoje neužtenka. Visa tai reikalauja daug kūrybiškumo tiek iš mokytojo, tiek iš mokinio.
Mokinių motyvacijai skatinti neprastai pasitarnauja kaupiamasis balas. Pedagogė sako, kad jai visai negaila prasčiau besimokančiam mokiniui parašyti dešimtuką už jo įdėtas pastangas, svarbu, kad mokinys dirbtų. Jei mokiniui vienąkart užteko kantrybės ir noro rimtai veiklai, gal tai paskatins ir kitąkart. O mokytis, kaip ir gyventi, reikia pratintis be streso. Mokinys turėtų realiai įsivertinti savo pasiekimų galimybes: jeigu vieno riba mokantis matematikos yra dešimtukas, tai kito – gal tik šešetas. Tačiau to kito dešimtuku vertinamos galimybės gal yra kitoje srityje. Tai svarbu suprasti ir mokinių tėvams, neretai turintiems perdėtų lūkesčių.
Šviesūs ir šeimos žmonės
Ilona šypsosi prisimindama, kad motyvuodama, kodėl kviečia tapti vadovėlių autore, leidyklos vadovė ją pavadino „šviesiu žmogumi“.
Pabandysiu pristatyti šio rašinio herojės, kaip „šviesaus žmogaus“, trumpą apibūdinimą. Trijų vaikų mama, įmonės UAB „Eitnės projektai“ vadovė, etnokultūros puoselėtoja, Kvietinių folkloro ansamblio „Kvėitys“ narė (visa Tulabų šeima), namuose sukaupusi didžiulę tautiniais rūbais puoštų įvairių pasaulio šalių lėlių kolekciją, išvykose užsienyje laisvai bendrauja anglų, susikalba prancūzų kalba. Apdovanota Tilžės akto 100-mečio atminimo medaliu už Mažosios Lietuvos (lietuvininkų) etninės kultūros tradicijų, krašto istorijos, kultūros puoselėjimą; 2020 m. nominuota Klaipėdos rajono metų mokytoja. Visa Tulabų šeima – 2018 m. Etninės kultūros globos tarybos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės organizuoto konkurso „Tautinis drabužis mano šeimos ir bendruomenės istorijoje“ nugalėtojai.
Kaip matome, šiame žmoguje tarpusavy kuo puikiausiai sugyvena tiksliųjų mokslų racionalumas ir meno poreikis. „Galima labai daug matematikos rasti menuose – kompozicija ir kiti dalykai, – teigia pašnekovė. – Be to, visa tai iš giminės linijos: senelis buvo kryždirbys, močiutė – audėja.“ Ilonos pėdomis seka ir jos vaikai – visi mokėsi Gargždų muzikos mokykloje, namuose mėgsta kūrybines veiklas: piešia, siuvinėja, kuria eiles. Vyresnioji Milda, keturiais šimtukais baigusi Klaipėdos licėjų, šiuo metu studijuoja fiziką Bremeno universitete. Vidurinioji Vaiva mokosi Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos baigiamojoje klasėje, sakanti, jog kur mokysis toliau, norintys galėsią sužinoti, kai įstos. Ten pat besimokančiam mažiausiajam Joriui dar viskas prieš akis.
Dirbs, kol patiks vaikams
Paklausta, kaip viskam randa laiko ir atlaiko tokį įtemptų darbų krūvį, Ilona sako, jog mokanti planuoti laiką, be to, gerą emocinę būseną išlaikyti pagelbsti kasdien sau dovanojamos trys dovanos… O jos nėra nei labai brangios, nei sunkiai pasiekiamos: išėjai į gatvę – švystelėjo saulutė – štai tau ir pirmoji dovana. Dar apsižvalgyk – kuo vėl save gali pradžiuginti…
Artimiausi tikslai siejami irgi su profesiniu tobulinimusi – abi su Gargždų „Kranto“ progimnazijos bibliotekininke Vitalija Valaike, irgi etnokultūros propaguotoja, dalyvauja ERASMUS projekte – vyks mokytis į Barseloną. Pasirinko abiem artimą temą „Dalyko mokymas ir gyvenimo įgūdžių ugdymas taikant tradicinius ir IKT grįstus meno metodus ir priemones“. Į mano klausimą, jog tiek nuveikus ir vis dar turint alkį tobulėti, nesustoti, ar nepasidarys ankšta mokykloje, Ilona sako: „Visada mylėjau matematiką, mokytoja dirbsiu tol, kol patiks vaikams.“
Egidijus ŽIEDAS
Asmeninio archyvo nuotr.
