Baronų Renių įamžinimas Gargždų parke

Senasis Gargždų parkas yra viena gargždiškių mėgstamiausių miesto vietų. Šimtamečiai ūksmingi medžiai ir atsiverianti didinga Minijos slėnio panorama daugeliui ilgiau čia gyvenančių siejasi su „genius loci“ – „vietos dvasia“. Šis lotyniškas terminas atskleidžia fizinės-gamtinės vietos ir istorinio-kultūrinio identiteto tarpusavio sąveiką. Kitais žodžiais tariant, žmogus veikia aplinką, kurioje gyvena, o aplinka savo ruožtu taip pat veikia žmogų. Iš šios sąveikos atsiranda asmens identitetas, savastis.
Karai sunaikino dvarą
Ne kartą bendraujant su vyresniosios kartos gargždiškiais, ypač su tais, kurie į mūsų miestą atvyko gyventi jaunystėje, paklausus, kokie jiems pasirodę Gargždai ar kodėl rinkosi čia gyventi, daugelis atsakė, kad tai pasirodęs gražus, tvarkingas, žydintis miestas. Kas žino, galbūt prie šio įvaizdžio susikūrimo prisidėjo ir giliai Gargždų miesto istorinėje atmintyje glūdinti XIX a. baronų Renių valdyto Gargždų dvaro istorija, palikusi ryškų pėdsaką „genius loci“ formacijoje.
Tuo laikotarpiu gyvenę baronai tėvas Feliksas Filipas Renė ir iš tėvo dvarą paveldėjęs sūnus Eugenijus Renė rūpinosi dvaro modernizavimu, pasistatydino mūrinius dvaro rūmus ir ūkinius pastatus, sekė visas to laikotarpio mokslo naujoves, daug keliavo, turėjo įspūdingą dvaro biblioteką. Šiuo laikotarpiu Gargždų dvaras garsėjo ir savo ypatingai prižiūrimu ir išpuoselėtu parku. Deja, bet praėjusiame amžiuje praūžę du pasauliniai karai iš dabartinio žemėlapio ištrynė dvaro rūmus ir daugumą jo ūkinės paskirties pastatų. Absoliuti dauguma šiandienos gargždiškių net nebežino, kad dvaro rūmai iš viso stovėjo ar kad apskritai Gargžduose dvaro būta. Tačiau likęs Gargždų parkas. Nors šiandieniniams parko lankytojams jis neprimena įspūdingų Palangos, Plungės, Rietavo ar Kretingos dvarų parkų, bet savaip mielas. Senieji medžiai, kurių kasmet mažėja, dar mena dvariškąjį parko istorijos tarpsnį, tačiau, be savo įspūdingo stoto, nedaug istorinių žinių gali suteikti.

Šulinio vietoje – skveras
Prie įėjimo į parką iš Sodo gatvės pusės, dešinėje, stovi apleistas šulinys. Jo vieta ir pirmieji žvalgomieji tyrimai leistų spėti, kad šioje vietoje dvaro laikais buvusi žirgų girdykla. Žinoma, šiai informacijai pagrįsti reikia detalesnio tyrimo, tačiau vietos istoriškumas abejonių nekelia.
2024 m. Gargždų krašto muziejaus muziejininkai iškėlė mintį, kad aplink šulinį esančioje teritorijoje, juosiamoje atnaujintų parko takų, būtų galima įrengti skverą, kuris kiekvienam apsilankiusiam bylotų apie baronų Renių XIX a. Gargždų dvaro istoriją. Džiugu, kad ši idėja buvo išgirsta ir Klaipėdos rajono savivaldybė skyrė lėšų šio skvero projekto parengimui.
Projekto konkursą laimėjo kraštovaizdžio architektė, botanikė Vaiva Marozienė. Jos parengtame baronų Renių skvero Gargždų parke projekte naujai įrengiamų skvero takų piešinys atkartoja Minijos upės vingius, o šulinio vietoje turėtų atsirasti nedidelis fontanas, aplink jį užsodintas rožynas, kuriuo bus galima grožėtis prisėdus ant suoliukų.
Be gausių žydinčių želdynų, skvero teritorijoje bus įrengta ir edukacinė erdvė, kurioje nedidelėms lankytojų grupėms bus galima pasakoti ne tik apie Gargždų dvaro istoriją, bet ir supažindinti su parkų kūrimo menu, vesti įvairius meno užsiėmimus. Iš išlikusių autentiškų akmenų bus atkurtas nedidelis senojo parko teritoriją juosusios tvoros fragmentas, reikšmingai paženklinantis senojo dvaro parko istoriją.
Įprasmina miesto istoriją
Muziejininkai džiaugiasi, kad tiek pati skvero įrengimo idėja, tiek parengtas projektas buvo entuziastingai sutiktas Gargždų seniūnijos darbuotojų, kurie rūpinsis atsiradusiais želdynais ir prižiūrės naująją erdvę.
Gargždų parko žemėlapyje atsiranda vis daugiau vietų, įprasminančių miesto istoriją. 2023 m. iš Gargždų kilusiam rašytojui, kultūrininkui, kunigui Mykolui Vaitkui parke pastatyta skulptūra prasmingai pažymėjo iškilios asmenybės istorijoje paliktą įspaudą.
Tikimasi, kad 2025 m. pradedamas įrengti Gargždų baronų Renių skveras taps dar viena vieta, skirta žmogaus dvasios ir kūno poilsiui bei istorinei atminčiai gaivinti, vieta „genius loci“ įženklinimui.
Regina
ŠIURYTĖ-ŠIMULIENĖ
Gargždų krašto muziejaus kultūrinių projektų vadybininkė
Skvero projekto autorės Vaivos Marozienės iliustracijos