Gargždiškiai sodininkai nesutaria dėl šulinio gatvėje
Gargžduose, sodininkų bendrijoje „Minija“, Šaltinėlio take, esantis šulinys metų metus kursto sklypų savininkų nesutarimus. Vieniems šulinys esąs reikalingas, kitiems – kliūtis saugiam eismui ir kt. Į „Bangos“ redakciją kreipėsi gyventoja (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) ir išdėstė kelias problemas, susijusias su minėtu šuliniu. Ar įmanoma jas išspręsti, teiravomės bendrijos pirmininko Darijaus Urbės.
Ne viena problema
„Važiuojamojoje gatvės dalyje esantis šulinys „Minijos“ sodininkų bendrijoje, Šaltinėlio take, pirmiausia trukdo eismui. Toje vietoje mašinos neprasilenkia, sunku ir greideriuoti gatvę, ir sniegą valyti mašinoms. Už šulinio nuolat stovi vienų gyventojų mikroautobusas, o po juo – teršalų dėmė, tad teršiama aplinka“, – dėstė problemas redakcijoje Šaltinėlio tako gyventoja. Pasak moters, šulinio dangtis aplūžęs, o žiemą jai tekę matyti, kaip ant apsnigto sėdėdavo vaikai. „Ar lauksime, kol įvyks nelaimė?“ – retoriškai klausė moteris. Problemų dėl šulinio kilę, pasak gyventojos, ir kai imta domėtis, ar būtų galima atlikti Šaltinėlio tako kadastrinius matavimus, kad ateityje būtų galima sodininkų gatveles perduoti Savivaldybės priežiūrai. Šulinys, kaip statinys, nesąs registruotas, jis nepriklausąs nė vienam sklypui, tad matininkai tik pečiais gūžčioję, nes nežinantys, kaip matuoti. „Jeigu negalima to šulinio panaikinti, tai gal galima jį pakeisti vandens pompa?“ – svarstė į redakciją kreipusis gyventoja. Ji minėjo, kad problemos žinomos ir sodininkų bendrijos „Minija“ pirmininkui D. Urbei.
Gina iš visų jėgų
Praėjusią savaitę Šaltinėlio take fotografuojant šulinį teko išgirsti jo gynėjų poziciją. „Tiems, kurie čia gyvename, šulinys nekliūva, o 20 metų turbūt kliūva tiems, kurie gyvena gatvelės pradžioje ir pabaigoje ar kitose gatvelėse“, – sakė namo priešais šulinį savininkas Algirdas. Pasak vyriškio, jei kartais nebūna centralizuotai tiekiamo vandens, šulinio vandenį sodininkai naudoja laistyti daržams, bet jis tinkąs ir maistui, nes esąs tirtas laboratorijoje.
Ginti šulinio išėjo ir čia pat gyvenantis Kęstutis: „Jei nenugriaus šulinio, pats dangtį pakeisiu.“ Netrukus pasirodė ir jo žmona. „Metų metus žmonės semia vandenį, susirenkam prie to šulinio, net iš kitų gatvelių ateina vandens“, – dėstė moteris ir stebėjosi, kam užkliuvo jų senas šulinys. Nors jis nėra asmeninė nuosavybė, Algirdas tikino, kad tai nesvarbu, griauti neleis: „Koks skirtumas, kad ne asmeninis, jis yra senovinis šulinys, tegu būna, 20 metų pravažiavo visi, trasas vedė, pravedė, visi pratilpo, visi sutilpo.“ Išsiskirsčius kaimynams, pasirodė dar vienas šulinio gynėjas. Svirduliuodamas ir kažkokiu metaliniu stalčių primenančiu daiktu mosuodamas vyriškis gal susierzino, kad pavėlavo į „susirinkimą“, tad fotografuojant šulinį rėžė be užuolankų: „Na, ką, bl… problemų ieškai. Šulinį nugriausi?..“ Tačiau šulinio tema su aršiai nusiteikusiu vandens mėgėju nebuvo aptariama. „Eik į kiemą, pijoko gabale“, – taip moters pakviestas vyriškis kaip mat susiorientavo ir nuspūdino, kur buvo kviečiamas.
Turi susitarti tarpusavyje
Šulinys ramybę Šaltinėlio tako gyventojams drumsčia, pasirodo, jau daug metų. Tiek jo gynėjų, tiek priešininkų rinkti parašai buvo pasiekę ir sodininkų bendrijos „Minija“ pirmininką D. Urbę. „Nebėra žmonių noro pasikalbėti ir spręsti problemą. Vieni iš principo prieštarauja, nors supranta, kad tas šulinys nereikalingas. Žmonės sensta, vis sunkiau tampyti šiukšlių konteinerius iki gatvelių sankryžų, nes atvažiuoti iki sklypų sunkiasvorei mašinai neįmanoma. Kad išspręstume šią problemą, ir dedamos pastangos, jog šio šulinio nebūtų“, – „Bangos“ redakcijoje sakė bendrijos pirmininkas. Sodininkų bendrija įkurta 1974 metais. Šulinys, kuris senesnis už „Miniją“, pasak šeštus metus bendrijai vadovaujančio D. Urbės, kurį laiką buvo naudingas, bet, įrengus centralizuotą laistymo sistemą, jis tapo nebereikalingas. „Tai kliuvinys važiuojamojoje kelio dalyje. Dėl jo sudėtinga greideriuoti kelią, žiemą valyti sniegą. Tie, kurie supranta, nori, kad šulinys būtų panaikintas“, – teigė bendrijos pirmininkas. Nors dauguma gyventojų maistui naudoja vandentiekio vandenį, dalis aiškina, kad geria šulinio. „Prie šulinio nuolat stovi automobilis, tad tikrai žmonės to vandens negeria, nors to daryti niekas nedraudžia. Vandens tyrimai atlikti praėjusią vasarą Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyriuje. Nėra nurodyta, kad šulinio eksploatuoti negalima, kad jį būtina nugriauti, todėl reikia Šaltinėlio tako gyventojų, sklypų savininkų bendro sutarimo, kad neliktų nepatenkintų“, – aiškino D. Urbė.
Galbūt prireiks balsavimo
Klausimas dėl šulinio buvęs keltas ir visuotiniame „Minijos“ sodininkų bendrijos susirinkime. Svarstyta nukelti šulinio virš žemės dalį, uždėti gelžbetoninį dangtį su liuku, kad, jei kas norėtų, galėtų pasisemti vandens. O jei kas semdamas įkristų? Tad sprendimas nepriimtas. „Jeigu įrengtume vandens pompą, kas ją prižiūrėtų: vasarą reikėtų uždėti, prieš žiemą nuimti. Be to, pompa irgi liktų kelio dalyje, – siūlymą įvertino pirmininkas. – Laimėjimas būtų, kad sodininkai susitartų, ir gatvė taptų pralaidi, vadinasi, šulinio nebebūtų.“ D. Urbė įsitikinęs, kad įsisenėjusią problemą teks spręsti, nes kitaip nebus atlikti gatvelės matavimai. Gali būti, kad Šaltinėlio tako gyventojams bus pasiūlyta balsuoti dėl neregistruoto šulinio likimo, o kad negąsdintų nedraugiški kaimynų žvilgsniai, balsavimas galįs būti slaptas.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus patarėja Rita Rapalienė, atliekanti skyriaus vedėjo funkcijas, paaiškino: „Sodininkų bendrijų veiklą ir valdymą reglamentuoja Sodininkų bendrijų įstatymas. Todėl ir tai, ar joje esantis šulinys yra reikalingas viešiesiems poreikiams, turėtų nuspręsti bendrija. Taigi dėl šio klausimo reikėtų kreiptis į bendrijos pirmininką. Jei automobilis paliktas ne vietoje, kreiptis reikia į policiją, o jei įtariama, kad galima tarša aplinkai – į Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos Gargždų aplinkos apsaugos skyrių.“
Laima ŠVEISTRYTĖ
