• 29 gegužės, 2022
|

Gargždiškio balandžių skrydis nustebino pasaulį

R. Leonauskas: „Nesuskaičiuoju, kiek esu laimėjęs taurių, bet ši, šiemet parsivežta iš Lenkijos, yra brangiausia.“

Į Rimvydo Leonausko vaikystės pasaulį atskridę balandžiai užvaldė jį visam gyvenimui. Dešimtmečius puoselėdamas sportinius (pašto) balandžius jis įgijo patirties ir užaugino pasaulio balandininkų geidžiamus rekordininkus. Šį rugsėjį Tarptautinės sportinių balandžių federacijos (FCI) Lenkijoje surengtose varžybose gargždiškio balandis atskrido pirmasis, atnešęs ne tik garbę, bet ir pagrindinį prizą – nemenką pinigų sumą. Trys finaliniame skrydyje dalyvavę jo balandžiai iš karto parduoti aukcio­ne.


Čempionas išsirito Gargžduose
Gargžduose įsikūrusio verslininko R. Leonausko šiuolaikiškoje sodyboje vietos yra ir jo numylėtiniams balandžiams, vaikystėje įžiebusiems aistrą šiam pomėgiui. Jo atmintyje tebėra pirmoji balandinė, kurią tėvelis, buvęs Dovilų mokyklos direktorius, surentė miestelyje prie namų, kur gyveno šeima. „Vėliau tėvai persikėlė į Gargždus, Butkų Juzės gatvę, ir aš, paauglys, čia parsigabenau savo balandžius. Mano augintiniai buvo įvairių veislių, gražūs, bet per juos neturėjau malonaus laisvalaikio – išleidęs paskraidyti privalėjau gainioti iš kaimynų sklypų, kur puolė pasodintus augalų daigus. Negalėdamas apsaugoti jų daržų, nusprendžiau auginti tik pašto balandžius (dabar jie vadinami sportiniais), nes šie netupia čia pat – skrenda toli, į laukus“, – dalijosi prisiminimais Rimvydas, kurio senelis taip pat buvo aistringas balandininkas.
Erdvioje R. Leonausko balandinėje burkuoja apie 250 sportinių balandžių, atskirame voljere dar 30 gražuolių puikuojasi. „Tai genofondiniai balandžiai, kuriuos auginu varžyboms, jų neišleidžiu skraidyti. Sportinis balandis, pirmą kartą išleistas paskraidyti, įsidėmi aplinką, ir visada sugrįžta į savo balandinę. Tai įdomūs paukščiai“, – atskleidė balandininkas. Išsiritę balandžiai po 6 dienų žieduojami, kiekvienam išrašomas pasas – neįregistruoti, be kilmės dokumentų negali dalyvauti jokiose varžybose.
Čia užaugo ir keturi rekordininkai, šiemet jam pelnę garbę ir nemenkus pinigus. R. Leonauskas šypsojosi: ši rugsėjo 13-oji – laimingiausia diena jo gyvenime. Tądien Lenkijoje, Grajevo mieste, Tarptautinės sportinių balandžių federacijos surengtose sportinių balandžių finalinėse varžybose Rimvydo balandis atskrido pirmasis ir buvo pripažintas nugalėtoju. Lemtingą 360 km skrydį jis įveikė per 4 val. 12 min. – greičiausiai iš 205 plunksnuotų dalyvių. „Rezultatą patikrino ir patvirtino kompetentinga komisija. Šis laimėjimas – didelis pasiekimas, kurio tarp Lietuvos balandininkų dar nebuvo“, – džiaugėsi R. Leonauskas. Kiti trys jo pašto karveliai, šių varžybų dalyviai, irgi nepadarė gėdos, pelnė piniginius prizus.

Aukcione nupirko kinai
Į Lenkiją, Grajevo mieste rengiamą čempionatą Tarptautinės sportinių balandžių federacijos taurei laimėti, R. Leonauskas 12 šios veislės balandžių nuvežė iš anksto. Pavasarinės vados balandukai buvo išsiritę prieš mėnesį, kaip ir kiti varžybų dalyviai „Ten esančiame balandžių viešbutyje tris mėnesius juos augino, prižiūrėjo, treniravo specialistai, – dėstė gargždiškis. – Iš Lietuvos dalyvavo trys balandininkai su 30 balandžių, iš viso 506 balandininkai iš 36 pasaulio valstybių pristatė 2 888 plunksnuotuosius dalyvius. Ne tik Europos šalių balandininkai atvyko, bet JAV, Kinijos, Turkijos, Taivano, Filipinų ir kitų. Teko sumokėti startinį mokestį – po 100 eurų už balandį.“
Ruošiantis finalinėms varžyboms jiems teko įveikti 11 treniruočių ir 3 varžybų skrydžius. Išbandymus ištvėrė 4 gargždiškio balandžiai (8 prapuolė), kurie sėkmingai įveikė finalines varžybas. Pasak R. Leonausko, balandininkams buvo didelė nuostaba, kad lietuvio balandis pasiekė varžybų rekordą. „Čempiono taurę man įteikęs Lenkijos balandininkų federacijos pirmininkas klausė, kiek sportinių balandžių mėgėjų yra Lietuvoje. Jis labai nustebo, kad tik apie 150, o lietuviui pavyko pasiekti rekordą“, – šypsojosi gargždiškis.
Kas lėmė sėkmę? „Tai, kad pirmas atskrido mano balandis, – laimė kaip loterijoje. Ir ne tik dėl to, kad žvaigždės sėkmingai susidėliojo – nepagavo vanagas, nesusirgo. Labai sudėtinga įvertinti biologines paukščio savybes, bet, manau, pavyko atsirinkti genetiškai stiprius paukščius, užauginti sveikus“, – dėstė R. Leonauskas, beveik 50 metų veisiantis ir auginantis sportinius balandžius.
Po varžybų gargždiškio čempionę patelę iš karto aukcione nupirko balandininkai iš Kinijos, kaip ir kitus du čempionato dalyvius patinėlius (anot balandininko, tai itin retas atvejis). Jie nebeskraidys varžybose – veislyne perės rekordininkus.
Dar vienas R. Leonausko balandis parduotas Europos aukcione. Genofondinių balandžių trokšta visi pasaulio balandininkai ir už juos pakloja tūkstančius. „Tai turtingųjų pomėgis“, – atskleidė gargždiškis. Jis neslėpė, jog laimėjimas šiame čempionate kompensavo ne tik varžybų dalyvio išlaidas.

Bendraminčių – visame pasaulyje
R. Leonauskas visame pasaulyje turi draugų balandininkų, kurie domisi sportiniais balandžiais. „Nuoširdžiai jiems padedu, parduodu pigiau“, – patikino jis.
Kiek gali kainuoti sportinis balandis? „Nuo 5 eurų iki milijono, – šypsojosi Rimvydas. – Antai atvykę estai pirko 20 balandžių, sumokėjo po 50 eurų už vieną.“
Prieš kelerius metus Europos čempionate laimėjus aštuntąją vietą, gargždiškio balandžiais susidomėjo turtuolis iš Maroko, kuris atvyko pas jį tartis. „Tuometis komunistų partijos generalinis sekretorius Leonidas Brežnevas irgi buvo balandininkas – aštuntame dešimtmetyje teko susitikti. Jis mėgo aukštaskraidžius balandžius. Kauniečių klubas jų buvo padovanojęs – rusai net nebuvo girdėję apie tokius“, – kalbėjo R. Leonauskas.
Jis prisiminė įvairių nuotykių su savo balandžiais. „Sykį nupirko anglai ir išsivežė į Londoną, o šie sugrįžo į Gargždus. Kelią surado ir iš Maskvos, – atskleidė pašnekovas. – Jie skrenda apie 110 km per valandą ir visada grįžta į savo balandinę.“
Rugsėjo mėnesį Priekulėje Klaipėdos regiono sportinių balandžių mėgėjų klubas „Viesulas“, kuriam anksčiau vadovavo R. Leonauskas, pagerbė prieš 100 metų Klaipėdos aukštaskraidžų balandžių klubą įkūrusį Gustavą Greinų. Teisėju dirbęs balandininkas gyveno Priekulėje – prie išlikusio jo namo Turgaus g. 20 pritvirtinta atminimo lentelė. Šventiškumo šiam įvykiui suteikė R. Leonausko ir jo bendraminčio į dangų paleisti 250 balandžių. „Mano augintiniai per keliolika minučių sugrįžo į Gargždus, savo balandinę“, – šypsojosi pašnekovas.

Balandininko anūkai Arminas ir Gerardas, užsukę į sodybą, skuba pasidžiaugti senelio balandžiais.

Ir ryšininkai, ir vestuvių palydovai
Pašto balandžiai kadaise buvo naudojami kaip ryšio priemonė. Bet, anot Rimvydo, nereikia manyti, kad užrašius ant voko adresą jį balandis nuneš adresatui. Paukščiai būdavo nugabenami į vietą, iš kurios jie su pritvirtintu laiškeliu grįždavo į gimtąją balandinę, o ten nuimdavo ir perduodavo adresatui“, – dėstė Rimvydas. Karo metais balandžiai padėjo kareiviams palaikyti ryšį. Pasak R. Leonausko, dresuoti pašto balandžiai naudojami gelbėjimo darbams, pavyzdžiui, pasitelkiami jūroje ieškant nuskendusio laivo, žmonių. „Prie sraigtasparnio pritvirtinama dėžutė su balandžiais ir skrendama virš vandens. Jie labai gerai mato – gali pastebėti skenduolį“, – dėstė balandininkas.
Ne taip seniai balti balandžiai buvo ir vestuvių palydovai. „Tačiau ne visų veislių tinka – neretai balandžiai sugadina vestuvininkų nuotaiką: paleisti nepakyla į dangų, o tupia čia pat, ant tvoros, ar nusileidžia ant žemės. Mano balandžiai tokios gėdos nepadarė – šauna tiesiai į dangų. Tokie pat ir aukštaskraidžiai“, – kalbėjo balandininkas.
Su savo balandžiais, taikos paukščiais, R. Leonauskas dalyvavo įvairiose akcijose. Su kitais balandininkais juos vežėsi į Italiją, kai vyko ginčai dėl negrąžinto Lietuvos ambasados pastato Romoje. „Paleidome Venecijoje – sugrįžo į savo gimtąsias balandines. Akcija buvo italų žiniasklaidos dėmesio centre“, – patenkintas kalbėjo gargždiškis.
Klubo „Viesulas“ balandininkai rengia varžybas, kad išrinktų geriausius balandžius. Juos veža prie Slovakijos sienos ir paleidžia, kad grįžtų namo. Elektroniniai prietaisai užfiksuoja jų vidutinį greitį.
Pernai R. Leonauskas dalyvavo Maskvoje vykusiose Tarptautinės sportinių balandžių federacijos surengtose varžybose – augintiniai taip pat užėmė prizines vietas. Ar varžybos traukia dėl pinigų? „Ne, man jų užtenka. Su žmona Rima esame apkeliavę beveik visą pasaulį“, – šyptelėjo balandininkas. Jis pridūrė, kad balandžiai jo gyvenime tokie pat svarbūs kaip ir šeima – žmona, vaikai ir trys anūkai. „Susierzinęs nueini į balandinę, pasižiūri į burkuojančius paukščius ir nusiramini“, – apie augintinių terapiją pasakojo balandininkas.
Šis pomėgis, anot žmonos, didelis ir sunkus darbas, jis reikalauja didelių išlaidų – perkamas specialus pašaras, papildai, vakcinuojama. „Tačiau Rimvydui balandžiai – kaip vaikai, dėl jų pametęs galvą“, – šypsojosi R. Leonauskienė.

Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių