• 28 rugsėjo, 2022
|

Gargždiškis skulptorius A. Bosas sukūrė atminimo lentą tėvui Ambraziejui

Gargždiškis menininkas Algirdas Bosas, savo kūriniuose įamžinęs ne vieną istorinį įvykį, asmenybę, kūrybinį pėdsaką taip pat paliks šiais metais minint Lietuvos Seimo paskelbtus kunigo pranciškono Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos metus. Įamžinant iškilios asmenybės atminimą bei užbaigiant J. A. Pabrėžos 250-ųjų gimimo metinių minėjimo metus A. Bosas sukūrė atminimo lentą, kuri spalio 30 d. Kretingoje, Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje, bus iškilmingai pašventinta.

Gargždiškis skulptorius A. Bosas, kurdamas lentą, skirtą šviesuolio, kunigo pranciškono J. A. Pabrėžos atminimui, stengėsi kūrinyje įpinti motyvų, kurie simbolizuotų jo dvasinio ir pasaulietinio gyvenimo atspindžius.

Atspindi iškilią asmenybę

2021 m. minimos mokslininko, botaniko, pedagogo, lietuvių kultūrinio sąjūdžio dalyvio, žemaičių raštijos veikėjo ir mokslo terminų kūrėjo, bibliofilo, kunigo pranciškono J. A. Pabrėžos 250 metų gimimo metinės. J. A. Pabrėža paliko ryškų pėdsaką Lietuvos moksle – išleido pirmąjį lietuvišką geografijos vadovėlį, sukūrė ir pagrindė botanikos mokslo terminiją, sukūrė žemaičių kalbos gramatiką ir rašto sistemą, normino žemaičių tarmes ir kūrė bendrinę rašomąją žemaičių kalbą, išleido dvasinės literatūros ir pamokslų rinkinių, parašė medicinos veikalų, reikšmingai prisidėdamas prie Lietuvos mokslo raidos, švietimo ir dvasinės kultūros puoselėjimo bei jo palikimo dabarties ir ateities kartoms.

Skulptoriui A. Bosui kūrybinė patirtis šiais metais įamžinant J. A. Pabrėžos neeilinę asmenybę jau nėra pirmoji. 1993 m. skverelyje priešais Kretingos pranciškonų vienuolyną ir bažnyčią buvo pastatytas jo ir architekto S. Manomaičio bronzinis paminklas, bylojantis apie kretingiškių meilę ir dėkingumą tėvui Ambraziejui.

„Tėvas Ambraziejus, daug reikšmingų darbų nuveikęs tiek dvasiniame, tiek pasaulietiniame gyvenime, pasižymėjo ypatingu kuklumu. Tad mano sukurta atminimo lenta – nedidelė, tačiau tam tikrais simboliais atspindinti prasmingą J. A. Pabrėžos veiklą. Tėvas Ambraziejus nemėgo fotografuotis, tad kuriant iškilų medalį su jo atvaizdu teko padaryti pagal savo įsivaizdavimą. Medalis atlietas atskirai, auksine patina patinuotas, pritvirtintas prie lentos reljefo. Lentoje akcentuotas augalinis motyvas, o tai svarbus ženklas Tėvo Ambraziejaus veikloje. Lentoje iškalti J. A. Pabrėžos žodžiai“, – apie memorialinę lentą „Bangai“ pasakojo skulptorius A. Bosas.

Pasižymėjo ypatingu kuklumu

Istorikė Jolanta Klietkutė rašydama apie J. A. Pabrėžos asmenybę yra atkreipusi dėmesį, kad Tėvas Ambraziejus visuomet stengėsi prisiminti, jog yra nuolatinėje Dievo akivaizdoje, tad įstojęs į vienuolyną nusipiešė ir iš augalų suklijavo Dievo Apvaizdos paveikslą, jame įrašęs: „Dievas mato, laikas bėga, mirtis ateina, amžinybė laukia. Šis paveikslas iki mirties buvo laikomas jo celėje, kad nuolat primintų Dievo akivaizdą. 

Kretingoje, Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje, šviesuolio, kunigo pranciškono J. A. Pabrėžos atminimui skirta skulptoriaus A. Boso sukurta memorialinė lenta bus atidengta spalio 30 d. 17.30 val. Ją pašventins J. E. Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius.

„Vienas jo artimas pažįstamas kartą paprašęs prisiminimui fotografijos. Tėvas Ambraziejus padavė jam rožančių ir pasakė: „Visos fotografijos sudyla, nublunka ir tie žmonės yra pamirštami, o šita fotografija niekuomet nesudils ir nebus pamiršta.“ Fotografijos gimimo data laikoma 1839 m. sausio 7 d., kai Prancūzijos mokslų akademijos posėdyje fizikas D. F. Jean Arago pranešė apie savo išradimą – dagerotipiją, o jau 1840 m. vasario mėnesį Vilniuje įvyko pirmoji dagerotipų paroda. Taigi, jeigu žmonių pasakojimas tikras, pažįstamas nuotraukos turėjo prašyti Jurgiui Pabrėžai jau esant labai garbaus amžiaus. Žinant jo kuklumą ir nusižeminimą, labai abejotina, ar tėvas Ambraziejus iš viso būtų sutikęs fotografuotis. Nėra žinių, kad būtų išlikusi bent viena jo nuotrauka. Kretingos muziejuje saugomas tik J. A. Pabrėžos biustas, kurį 1970 m., remdamasis žmonių pasakojimais, sukūrė tautodailininkas Petras Kalenda“, – rašo istorikė J. Klietkutė.

Iki šiol lankomas tikinčiųjų

Kunigas, pasaulietis pranciškonas J. A. Pabrėža gimė 1771 m. sausio 15 d. Večiuose, Skuodo rajone. Mokėsi Kretingoje, studijavo Vilniuje, baigė Varnių kunigų seminariją. 1816 metais įstojo į Kretingos pranciškonų (bernardinų) vienuolyną kaip pasaulietis pranciškonas (tuomet tretininkas). Vilniaus universitete įgijęs medicinos ir farmakologijos žinių kunigas J. A. Pabrėža nemokamai gydė žmones. Buvo pagarsėjęs pamokslininkas, paliko kelis visiškai spaudai paruoštus savo pamokslų rinkinius. Vyskupo Motiejaus Valančiaus liudijimu, J. A. Pabrėža buvo uolus nuodėmklausys, geras dvasios vadas ir švento gyvenimo žmogus. Mirė 1849 m. lapkričio 11 d. Kretingoje, palaidotas senosiose Kretingos kapinėse. Jose prie centrinio tako esančio jo kapo, XIX a. pabaigoje paženklinto granitiniu kryžiumi, stovi neogotikos stiliaus mūrinė koplyčia, puošta bokšteliais ir subtiliomis angelų skulptūromis. Koplyčia pastatyta XX a. 4 dešimtmetyje tuometinio pranciškonų vienuolyno gvardijono tėvo Augustino Dirvelės, OFM, pastangomis. Tarpukario Lietuvoje buvo parengta beatifikacijos byla dėl kunigo, pranciškono J. A. Pabrėžos paskelbimo palaimintuoju, tačiau iki šiol šis procesas nėra baigtas.

Po tėvo Ambraziejaus mirties ligoniai pradėjo melstis prie jo kapo, prašydami Dievo išgydymo malonės. Kapas-koplytėlė iki šių dienų gausiai lankoma tikinčiųjų, o koplytėlės viduje negęsta žvakių liepsnos.

Parengė Vilija BUTKUVIENĖ

A. VALAIČIO nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių