Gargždų „Bulvę“ prisimena ir po 40 metų
Neseniai Gargždų parapijoje lankęsis Marijos radijo programų direktorius kunigas Povilas Narijauskas padėkojo S. Gelžinienei ir kolektyvui už nuoširdų aptarnavimą, atidumą lankytojams.
Gargžduose 40 metų gyvuojanti valgykla „Bulvė“ – neatsiejama miesto istorijos dalis. Išsilaikyti konkurencinėje rinkoje – didžiulis iššūkis buvusios specializuotos viešojo maitinimo įmonės kolektyvui. Teko pakeisti požiūrį į darbą, į lankytoją, reikėjo daug pastangų ir valios.
Šioje valgykloje lankytojų netrūksta nuo ryto iki darbo pabaigos. Savaitgaliais atvyksta su šeimomis, sekmadienį po pamaldų žmonės užsuka pabendrauti. „Dabar jie gali rinktis iš pusšimčio patiekalų, tačiau dauguma, perskaitę visą valgiaraštį, išsirenka didžkukulius, – šypsojosi vyriausioji virėja Virginija Gliožerienė, čia dirbanti 26 metus. – Čia žmones traukia nostalgija nuo seno įprastiems patiekalams.“
Pasak Gargždų vartotojų kooperatyvo direktorės Janinos Jurkuvienės, „Bulvė“ išliko darbuotojų darbštumo, lankstumo, sugebėjimo prisitaikyti prie rinkos sąlygų dėka. Vienintelė rajone, bet ir šalyje reikėtų paieškoti, kur išlikusi panaši viešojo maitinimo įmonė. „Vasarą gatve riedėjęs automobilis stabtelėjo prie manęs ir važiavusieji pasiteiravo, kur Gargžduose yra valgykla „Bulvė“, kadaise garsėjusi didžkukuliais. Kaip pamalonino“, – prisipažino J. Jurkuvienė.
Kadaise buvusioje specializuotoje „Bulvėje“ buvo siūlomi tik patiekalai iš bulvių, o dabar galima rinktis įvarius mėsos, žuvies, paukštienos. „Mūsų patiekalai visada švieži, – patikino vyriausioji virėja Stasė Gelžinienė, ketvirtį amžiaus paskyrusi „Bulvei“. – Tradiciniai didžkukuliai ne tik su mėsos, varškės įdaru, bet ir skirti vegetarams – su daržovių įdaru. Galima skanauti plokštainio, vėdarų, žemaičių blynų. Bet pakito mėsos skonis – lankytojai pasidavė europietiškai tendencijai – anksčiau vertintą kiaulieną išmainė į paukštieną.“
Virėjos pasakojo, jog perka ekologiškas, tarkiams tinkamas bulves, kurių veislė – `Meridianas`. Jų teigimu, įvedus eurą, patiekalų kaina beveik nepasikeitė.
„Bulvėje“ išsaugoti ne tik tradiciniai patiekalai iš bulvių, bet ir aplinka – pakeisti salės baldai irgi mediniai, lietuviški. Netgi didžkukuliai ne milžinai, vos telpantys į lėkštę, bet tradicinio dydžio.
„Stengiamės dirbti nuoširdžiai. Pažįstame savo lankytojų skonį ir norime jiems įtikti, – kalbėjo V. Gliožerienė. – Daugiausia padėkų sulaukiame vasarą iš poilsiautojų, kurie apgailestauja, kad tokios „Bulvės“ nėra Vilniuje ar Londone ir labai stebisi, kad ji gyvuoja Gargžduose.“
S. Gelžinienė patikino, jog kolektyvas džiaugiasi, kad turi darbą ir dirba uoliai. „Mes stengsimės, kad „Bulvė“ gyvuotų ilgai. Konkurencijos sąlygomis norime dirbti be pykčio, pavydo, – kalbėjo ji. – Kai pasiteirauja, kur rasti „Bulvę“, aiškinu, jog kelrodė – bažnyčia. Neretai apsilanko ir Gargždų parapijoje viešintys kunigai. Mums labai malonu sulaukti tokių svečių.“
Virginija LAPIENĖ
K. SIPIENĖS nuotr.
