Gargždų gimtadienis skambėjo ir žemaitiškai, stebino parodos bibliotekoje, muziejuje ir net autobusų stotyje

Gargždų gimtadienis neįsivaizduojamas be Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos, Gargždų kultūros centro, Gargždų krašto muziejaus parodų, Gargždų bendruomenės iniciatyvų – abiturientų laiškų gargždiškiams ir renginio žemaičių kalbos gerbėjams. Miestas neįsivaizduojamas ir be balandžių. Skirtingos erdvės – biblioteka, muziejus ir naujoji autobusų stotis, skirtingos jose eksponuojamos parodos, tačiau visas sieja Gargždai. Ar jau matėte, ar lankėtės?
Atvėrė privačias kolekcijas
Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešojoje bibliotekoje visą birželį bus eksponuojama fotografijų paroda „Dainų šventė Gargžduose“, kuri parengta iš gargždiškių pateiktų fotografijų, o Gargždų krašto muziejuje miesto 771-ojo gimtadienio proga praėjusį penktadienį atidaryta paroda „Nematyti Gargždai. Istorijos naratyvai“. Joje kviečiama susipažinti su kolekcininkų Raimundo Juciaus ir Algirdo Aužbikavičiaus privačiose kolekcijose sukauptais žemėlapiais, atvirukais, nuotraukomis, įvairiais dokumentais, tarpukario Lietuvos valstybiniais apdovanojimais ir kt. Kita parodos dalis iliustruoja tarpukario Lietuvos transporto istoriją.
Abiejų gargždiškių kolekcininkų pomėgis tęsiasi dešimt­mečius. „Įdomiausia Gargždų tema, tačiau vis sunkiau rasti dominančių eksponatų, nes jie jau iškeliavo į privačias kolekcijas“, – pastebi R. Jucius. Jam pritaria ir A. Aužbikavičius, kurio didžiausias konkurentas, ieškant su Gargždais susijusių eksponatų, esąs Raimundas, sukaupęs ypatingai gausią fotografijų, proginių atvirukų, telegramų ir kt. kolekciją.
Parodoje eksponuojama dalelė A. Aužbikavičiaus renkamų valstybinių tarpukario laikotarpio apdovanojimų, o labiausiai intriguoja medinis erelis, per 1941 metų gaisrą sudegusios bažnyčios išsaugota interjero detalė. Ją kolekcininkui A. Aužbikavičiui padovanojo draugas. Anot jo, ant Gargždų bažnyčios vargonų viršaus, kai jų dumplės buvo minamos kojomis, pritaisytas didelis paukštis plasnodavo sparnais. Per bažnyčios gaisrą išgelbėtą paukščio skulptūrą Algirdo draugui perdavęs zakristijonas. Draugas nepatingėjo nuskusti kalkes, kuriomis buvo padengta skulptūra. Algirdas mano, kad yra ir daugiau išlikusių sudegusios bažnyčios eksponatų.
Kolekcininkams R. Juciui ir A. Aužbikavičiui įteikti Klaipėdos rajono savivaldybės mero Broniaus Markausko padėkos raštai už Gargždų miesto ir Klaipėdos rajono istorinės atminties puoselėjimą ir istorijos populiarinimą. Gražiu jų bendradarbiavimu su muziejumi džiaugėsi jo direktorė Sigita Bučnytė. Už parodas muziejaus darbuotojams dėkojo Klaipėdos rajono savivaldybės vicemerai Violeta Riaukienė ir Vytautas Butkus.
Aplankyti parodą „Nematyti Gargždai. Istorijos naratyvai“ Gargždų krašto muziejuje galima iki rugpjūčio 3 d. Kas žino, gal kurioje nors tarpukario nuotraukoje išvysite pažįstamą veidą? O gal panašią nuotrauką matėte tėvų ir senelių albumuose?

Miesto balandžiai „nutūpė“ stotyje
Tradiciškai parodos rengiamos tam pritaikytose erdvėse – parodų salėse, tačiau tokių mūsų mieste nėra. Originali idėja Gargždų miesto 771-ajam gimtadieniui skirtai dailės studijos lankytojų parodai išnaudoti naująją autobusų stotį kilo Pijui Jokubaičiui, studijos vadovės sūnui. Beje, jis mamai pernai pasiūlė didelio susidomėjimo sulaukusią „Meno ieškynių“ idėją. Praėjusio penktadienio vakarą Gargždų autobusų stotis buvo pilnutėlė vaikų, susirinkusių į parodos „Miesto balandžiai“ atidarymą, ir tėvelių, atlydėjusių savo atžalas. Dailės studijos lankytojų darbai, nuspalvinę stoties sienas, langus, praeiviams kėlė šypsenas. Pasirinkta balandžių tema neatsitiktinė, juk nėra miesto be balandžių, o Gargžduose gyvena ir ne vienas balandininkas.
Rimvydo Leonausko, atvežusio į Gargždų kultūros centro dailės studijos parodos atidarymą būrį balandžių, sportiniai sparnuočiai ypatingi. Jie laimi prizines vietas pasaulio ir Europos čempionatuose, o vienas pernai pasaulio čempionato taurės varžybose, kuriose dalyvavo apie 1 000 balandžių, iškovojo pirmąją vietą. R. Leo­nauskas sakė, kad pasitaiko, jog sportiniai balandžiai ir neparskrenda – tampa plėšrių paukščių grobiu, nukenčia nuo elektros laidų ir kt. „Kaip išmokyti balandį skristi greičiau nei kiti?“ – klausė renginio vedėja Kristina Kazlauskaitė-Kažukauskienė. „Turi jam pasakyti, kad jis yra kietas žemaitis“, – pokštavo balandininkas. Jis ragino vaikus drąsiai imti į rankas balandžius, nes jie tikrai nekanda. Vaikai juos paleido į dangų linkėdami miestui gražaus gimtadienio.
Parodos atidaryme džiugino ir Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro Breiko studijos mažieji šokėjai (vadovė Enrika Stropienė).
Jei dar nebuvote Gargždų autobusų stotyje, apsilankykite, net jei niekur nesiruošiate važiuoti – ten jūsų laukia Gargždų kultūros centro vaikų dailės studijos paro­da „Miesto balandžiai“.
Laima ŠVEISTRYTĖ
Autorės nuotr.