Gargždų krašto muziejuje – paroda apie laisvės kelią

Gargždų krašto muziejaus vyriausioji muziejaus rinkinių kuratorė K. Juočerienė ir istorikas (muziejininkas) M. Užgalis: „R. Požerskio paroda siūlo skaityti itin reikšmingą naujausios 1988–1993 metų Lietuvos istorijos puslapį. Kviečiame žmones su mūsų muziejumi pasidalinti asmeninio archyvo nuotraukomis, bylojančiomis apie to laikotarpio neeilinius įvykius.“

Gargždų krašto muziejuje veikia Nacionalinės premijos laureato, žymaus fotomenininko Romualdo Požerskio ne vieną Lietuvos ir užsienio miestą apkeliavusi paroda „1988–1993 metų Lietuva“.
Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto profesoriaus R. Požerskio minėto laikotarpio Lietuvos politinių įvykių fotografijos spausdinamos istorijos vadovėliuose, muziejų virtualiuose puslapiuose ir eksponuojamos galerijose. Fotomenininkas rugpjūčio 22 d., Baltijos kelio 35-mečio minėjimo išvakarėse, ketina Gargžduose susitikti su parodos lankytojais, muziejininkais, vietiniais žmonėmis, kurie buvo to laikotarpio aktyvūs laisvės kelio dalyviai ir liudininkai.
Užfiksavo svarbius įvykius
Parodoje, pirmą kartą rodytoje 2003 metais Vokietijos Burghausen fotografijos muziejuje, vėliau – įvairiuose Lietuvos miestuose, R. Požerskis fotografine kalba pasakoja apie svarbiausius įvykius, atspindinčius Lietuvos kelią į nepriklausomybę: Baltijos kelią, Lietuvos kariuomenės atkūrimą, laisvės gynimą 1991 metų sausio 13-ąją, Rusijos kariuomenės pasitraukimą.
„Baisiausia buvo 1991 metų sausio dienomis. Tada užfiksavau vieną geriausių fotografijų – Vytautą Landsbergį su neperšaunama liemene, apsuptą ginkluotų sargybinių. Visi suprato, kad šiąnakt bus sprendžiamas Lietuvos likimas. Kiaurą naktį kunigai meldėsi kartu su minia aplink Aukščiausiosios Tarybos rūmus. Mane gyvenime lydėjo sėkmė dalyvauti ir užfiksuoti Lietuvos kelią į nepriklausomybę“, – savo misiją dokumentuoti neeilinius Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo įvykius apibūdina fotomenininkas R. Požerskis.
Pasak Gargždų krašto muziejaus vyriausiosios muziejaus rinkinių kuratorės Karolinos Juočerienės, paroda „1988–1993 metų Lietuva“ ypač aktuali jaunajai Lietuvos kartai, kuri jau užaugo laisvoje šalyje, tačiau dokumentinė fotografija yra labai paveiki ugdant ir saugant istorinę atmintį.
Albume – išsivadavimo istorija
„1988–1993 metų fotografijos – itin svarbūs dokumentai, autentiškai liudijantys apie nepaprastą Lietuvos kelią į laisvę. Kviečiame reikšmingo mūsų šaliai laikotarpio nuotraukomis iš asmeninių archyvų pasidalinti ir gargždiškius, kitus Klaipėdos rajono, kaimyninių rajonų žmones. Fotografijas skaitmenizuosime ir jas taip pat pateiksime parodos pristatymo metu, kai rugpjūčio 22 d. 17 val. į Gargždų krašto muziejų susitikti su lankytojais atvyks fotomenininkas R. Požerskis“, – kviečia Gargždų krašto muziejaus istorikas (muziejininkas) Mantas Užgalis.
Susitikimuose su parodos lankytojais R. Požerskis yra pasakojęs, kad per šešerius metus, nuo visuotinio tautos pakilimo pradžios 1988 m. iki Rusijos kariuomenės išvedimo 1993 m., jo archyve susikaupė per 18 tūkst. kadrų su užfiksuotais nepakartojamais istorijos įvykiais.
Iš šio archyvo menininkas suformavo ne tik parodą, bet ir išleido albumą, kuriam išrinko per 300 fotografijų ir jas papildė tekstais – žinomų žmonių prisiminimais apie Lietuvai lemtingus įvykius. Taip, sako autorius, sukurtas autentiškas pasakojimas apie Lietuvos kelią į laisvę. Tekstus parašė Dalia Grybauskaitė, Vytautas Landsbergis, Valdas Adamkus, kiti žinomi politikai ir visuomenės veikėjai.
Atkuriamojo Seimo pirmininkas, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas V. Landsbergis tekstą fotomenininko knygai „Lietuva 1988–1993“ pavadino „Susitikimai su istorija“. Jame rašo: „Romualdo Požerskio fotografijos siūlo skaityti reikšmingąjį naujausios Lietuvos istorijos puslapį, kuris vadinasi išsivadavimas. Tuomet Lietuva buvo ypatinga ir siuntė savo vertybinį pranešimą kitiems. Jame glūdėjo tiek daug pagrindinių dalykų, kurie daro žmogaus gyvenimą vertą pagarbos ir nušviestą vilties, kad pasaulis neišsigims. Skaitykime juos R. Požerskio fotografijose.“
Vilija BUTKUVIENĖ
Autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių