Gargždų kultūros centro renovacija – kantrybės ir piniginės išbandymas
Jau metus vyksta Gargždų kultūros centro renovacija. Statybinis burzgesys, dulkių kamuoliai, sklindantys iš pastato, liudija, kad darbas veja darbą. Tikimasi, kad projektas bus baigtas iki 2024-ųjų kovo 1 d. „Kai grįšime namo, bus didelė šventė. Tikrai verksiu“, – atvirai sako Kultūros centro direktorė, šio projekto vadovė Vaida Skuodienė, kuri sutiko „Bangos“ korespondentę pavedžioti po statybvietę, papasakoti apie darbų eigą.
Pateikė nemalonių staigmenų
Kviesdama į pastatą V. Skuodienė liepia užsidėti šalmus dėl saugumo, nes visas pastatas, kuriame buvo įsikūręs Gargždų kultūros centras, tvarkomas iš pagrindų, kur pasisuksi – gręžiama, griaunama, statoma, tvarkoma… Pati Kultūros centro direktorė, projekto vadovė V. Skuodienė pripažįsta, kad daug nemalonių staigmenų pateikė prasidėjusi renovacija, sprendinius teko keisti, koreguoti, tad iššūkių būta su kaupu. „Pati jau ne vieną naktį sapnavau, kaip kalu koncertų salėje parketą eglute. Tai pasikartojantis sapnas. Taip pat sapnuoju apie būsimus darbus, įkurtuves“, – šypsodamasi kalbėjo pašnekovė.
Ji priminė, kai buvo viskas projektuojama, tuometis Administracijos direktorius Artūras Bogdanovas jai leido naikinti sienas, koreguoti visą patalpų planavimą pagal poreikius. O projektuotojai esą įvertins visas galimybes. Tačiau pastatas senas, jau 47 metų, tad anų laikų projektas kartais prasilenkia su realybe. „Pavyzdžiui, išima vieną staktą, o išgriūva pusė sienos“, – pateikė pavyzdį V. Skuodienė ir akcentavo, jog gerai, kad yra suburta puiki komanda, kuria gali pasikliauti. „Mano dešinioji ranka – Rūta Sarulienė (Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Statybos ir infrastruktūros skyriaus specialistė), Alina Grigaitytė-Dromantienė (Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus patarėja).
Išgyveno šoką dėl fasado
Daugiausia laiko užėmė pastato fasado keitimo sprendiniai. „Pagal projektą buvo numatytas metalas ir juodas kirstas tinklas. Kai pamačiau tokį fasado pavyzdį, griebiau jį – ir tiesiai į mero Broniaus Markausko kabinetą. Meras sukvietė komandą – mums buvo šokas nuo tokio vaizdo, kaip kalėjimo pastatas. Juk į tokį tinklą vaikai kištų popierėlius, kauptųsi sniegas ir t. t. Be to, toks tinklas nesertifikuotas Lietuvoje, jo įsivežti negalima“, – pasakojo V. Skuodienė.
Anot jos, po to vyko svarstymai, kuo pakeisti suprojektuotą fasadą. Svarstyta, kad geriausiai atrodytų keramikos čerpės, tačiau pastarųjų kaina didžiulė. Ieškota analogiškų pigesnių medžiagų, bet iškart nukentėdavo kokybė. Tad buvo prieita prie sprendimo, kad dalis bibliotekos administracinių patalpų ir koncertų salės fasadinės sienos bus apšiltintos ir padengtos „Rheizink“ skarda, o Kultūros centro administracinių patalpų fasadas, pats priekis bus padengti glazūruotomis keramikos čerpėmis. Parinkti tamsūs atspalviai, kurie, anot V. Skuodienės, kuria prabangos įspūdį, atrodo estetiškai. Fojė viršus vėlgi bus padengtas minėta pilkos spalvos skarda. Taip pat suplanuoti iš priekio medžio ornamentai – visos detalės turėtų kurti estetiško ir išskirtinio fasado vaizdą. „Visi šie keitimai atėmė laiko, tačiau dabar esame patenkinti sprendiniais. Beliko sulaukti rezultato. Važinėjame po Lietuvą, įvairius kultūros namus ir net neabejojame, kad mūsų pastatas atrodys išskirtinai gražiai bendrame kontekste“, – teigė projekto vadovė.
Pareikalaus apie 6 mln. Eur
Projekto rangovas – UAB „Statmax“. Statybvietėje besidarbavęs projekto darbų vadovas Andrius Navickas „Bangą“ patikino, kad iššūkių yra daug: „Tokio seno pastato renovacija yra sudėtinga. Kur beišardai, randi netikėtumų ir nelabai malonių. Tai 1976-ųjų pastatas. Tais laikais projektai buvo juokingi“, – kalbėjo A. Navickas.
Pavyzdžiui, vidinio kiemo tris didelius laiptus buvo numatyta tik pataisyti, parenovuoti, tačiau pajudinti visi nugriuvo, nes paaiškėjo, kad net pamatų nebuvo. Nebuvo plano keisti ir visą stogo dangą: „Kultūros centro stogas buvo taisytas prieš 10 metų, tačiau paaiškėjo, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai. Dėl to mums ir fojė, ir salėje stogas leisdavo vandenį. Jei dabar nesutvarkytume stogo, tai visa renovacija būtų beprasmė. Tačiau, žinoma, vėl papildomi darbai, vėl reikia investicijų“, – pasakojo Gargždų kultūros centro direktorė.
Iš viso renovacija kainuos apie 6 mln. Eur su visais baldais, įranga. Pirminio projekto vertė buvo 5 mln. 300 tūkst. Tačiau papildomi darbai, sprendiniai kainą padidino. Iš minėtos sumos 1 mln. 100 tūkst. Eur gauta iš Vyriausybės investicijų programos, kita dalis – Klaipėdos rajono savivaldybės biudžeto lėšos.
Ant žvyro pelkės
Problemų kėlė ir rūsys. Senieji gyventojai žino, kad Gargždų kultūros centras buvo pastatytas ant žvyro pelkės, čia buvo krūmynai, kemsynai. „Buvo užpiltas žvyras ir pastatytas pastatas. Dėl to mūsų rūsyje visada būdavo vandens, su guminiais galėjai vaikščioti. Buvo numatytas rūsio tinkavimas, tačiau statybininkai pamatė, kad net vasarą į patalpas skverbiasi giluminiai vandenys. Svarstytos įvairios išeitys, ieškota efektyviausių ir mažiausiai kaštų pareikalausiančių sprendinių. Bus daromos ventiliuojamos angos su karkasu sienose“, – aiškino V. Skuodienė ir šypsodamasi pridūrė, jog gerai, kad gyvenime teko statybų įmonės veiklą išmanyti, tai dabar tos žinios labai praverčia.
Projektuotojas – UAB „Klaipėdos komprojektas“. Buvo planas, kad lubas užteks paglaistyti ir nudažyti, tačiau vėlgi – blokai nelygiai sudėti, skiriasi jų aukštis, tad dabar apsispręsta Gargždų kultūros centro patalpose visur dėti pakabinamas lubas, o tai keičia elektros išvedžiojimą ir pan. Nebuvo įvertinta ir tai, kad Kultūros centro aikštė yra aukštesnė nei pats pastatas. Reikėjo naujų papildomų sprendinių. Dar vienas galvos skausmas – nuo 2024-ųjų metų balandžio 1 d. pasikeitę priešgaisriniai reikalavimai, kurie taip pat pakoregavo planus. Pavyzdžiui, planuota, jog scena bus karkasinė, tačiau dabar jau reikėjo išlieti betoninę, nes salėje telpa daugiau nei 400 žmonių, o tokios degios medžiagos kelia pavojų.
Vilios terasa
„Mūsų tikslas, kad pastatas būtų funkcionalus, pritaikytas tiek dirbti kolektyvams, tiek lankytis žmonėms“, – dėstė po statybvietę vedžiodama V. Skuodienė. Sutartis su rangovu pasirašyta iki 2024-ųjų kovo 1 d. „Galbūt persikraustysime ir iki to laiko, o rangovas dar užbaigs darbus. Nuostabu, kad aplink pastatą turėsime didžiulę terasą. Dalis jos bus granitinė, dalis padengta tinkamomis lentelėmis. Svajojame čia ne tik daryti renginius, bet galbūt atsiras norinčiųjų teikti kavinės paslaugas, kad miestelėnai, miesto svečiai čia galėtų susitikti, atsigerti terasoje kavos, pabendrauti“, – svajoja V. Skuodienė.
Pats Kultūros centras yra renovuojamas visas, o Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešojoje bibliotekoje yra tik pakeisti langai, šildymo sistema, vamzdynai, tvarkomas fasadas.
„Po renovacijos Kultūros centre turėsime daugiau salių repeticijoms, pavyzdžiui, pagaliau Nomedos dailės studija turės savo kabinetą, nebereikės nuolat nešiotis piešimo reikmenų ir pan. Ateityje galbūt bibliotekai bus pastatytas naujas pastatas, tuomet mes galėtume repetuoti dar laisviau“, – svajojo Gargždų kultūros centro direktorė ir atkreipė dėmesį, kad dabar biblioteka dirba tose pačiose patalpose, tačiau darbuotojams dėl renovacijos tenka kęsti daug dulkių, triukšmo.
Agnė ADOMAITĖ
Autorės nuotr.
