Gargždų ligoninė planuoja ir stiprina medikų komandą

Kol aukso kalnus žadėjusios Sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformos ratai dar tik girgžda, Gargždų ligoninė kuria ateities strategiją ir stiprina medikų komandą siekdama užtikrinti pacientams saugias, kokybiškas ir prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas. Šiuo metu ligoninės kolektyvas pasipildė keliais naujais gydytojais: sustiprėjo Vidaus ligų skyrius, taip pat pradės dirbti naujas kardiologas. Apie įvairių sričių medikų poreikį Gargždų ligoninė pradėjo skelbti neseniai sukurtoje oficialioje ligoninės paskyroje feisbuke.

Telkia kvalifikuotus specialistus
Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų ligoninės direktorė Neringa Tarvydienė akcentuoja, kad Sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reforma yra išorinis veiksnys, kurį kolektyvas priima kaip iššūkį. „Gydytojai, slaugytojos, kiti darbuotojai supranta, kad mums reikia susitelkti įveikiant ir kasdienes problemas, o reformos kryptys jau yra suformuotos, mes esame vykdytojai“, – „Bangai“ kalbėjo neseniai Gargždų ligoninės vadovės kadenciją pradėjusi N. Tarvydienė. Ji neslepia, kad būsimoji reforma jau metų pradžioje pakoregavo ir Gargždų ligoninės darbą: kai kurie medikai išėjo į pensiją, kai kurie susirado kitą darbą. Tačiau dabar tikslingai orientuojamasi suburti kvalifikuotų gydytojų, slaugytojų komandą, kuri atitiktų antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigai keliamus reikalavimus.
Šiuo metu Gargždų ligoninė tobulina informacines sistemas ir diegia naujoves – perkelia ligoninės teikiamas paslaugas ir administracinius procesus į elektroninę erdvę. Tai reikalauja ir laiko, ir žmogiškųjų resursų, ir kvalifikacijos naujų įgūdžių.
„Tačiau, žinoma, didžiausias mūsų rūpestis yra papildyti komandą reikiamais kvalifikuotais specialistais. Norėčiau pasidžiaugti, kad šiuo metu turime tris naujus komandos narius: vidaus ligų gydytoją Algirdą Laurenčiką, fizinės medicinos reabilitacijos gydytoją Aistę Luckutę-Berenę ir gydytoją kardiologą Domą Berenį. Nuo rugsėjo 5 d. pacientai jau galės registruotis pas šį kardiologą“, – geromis žiniomis pasidalijo ligoninės vadovė N. Tarvydienė.

Nekolegiškas požiūris skaudina
Gargždų ligoninės Vidaus ligų skyriuje šiuo metu dirba gydytojai Simona Rubinaitė, Margarita Gedspudienė ir naujas vidaus ligų gydytojas Algirdas Laurenčikas, turintis 40 metų praktikos. Gydytojas akcentavo, kad labai svarbu laiku suteikti ligoniui pagalbą vietoje ir, jei yra būtinybė, jis turi gauti pagalbą tretinio lygio ligoninėje. Vos kelias dienas Gargždų ligoninėje dirbantis gydytojas pastebėjo, jog, deja, taip yra ne visada. Jis sakė jau patyrė, kaip ligoniai be jokio pagrindo iš Klaipėdos vėl grąžinami į Gargždų ligoninę.
„Mano rankose jau trijų pacientų atvejai. Įsivaizduokite, pacientė su nupjautais pirštais, pažeistomis sausgyslėmis, kuriai buvo suteikta pirmoji pagalba Gargždų ligoninėje, iš Klaipėdos universiteto ligoninės buvo grąžinta darytis tyrimų, kad čia pasidarytų rentgeną ir tada vėl grįžtų! Tad ir vėl rašomas antras siuntimas, o tai kiek pacientas dar turi iškentėti? Štai kitas atvejis: greitoji iš namų išvežė labai blogai pasijutusį žmogų į Klaipėdą, o ten net nežiūrėjo ir nurodė pasidaryti tyrimus mūsų ligoninėje. O tai juk buvo paroksizminis prieširdžių virpėjimas, kuris pavojingas gyvybei! Taip negali būti, kad ligoniai būtų priešpriešiais siuntinėjami. Juk ir neefektyvu, ir sukelia ligonių nepasitikėjimą“, – dėl nenormalių situacijų jaudindamasis kalbėjo gydytojas A. Laurenčikas. „Tokių dalykų negali būti“, – kategoriška mediko nuomonė.
„Tai yra nekolegiški santykiai, kažkodėl stinga žmogiško požiūrio į rajonų ligonines ir pacientus“, – apgailestavo direktorės pavaduotoja V. Ruškienė.
Gargždų ligoninės direktorė N. Tarvydienė sakė, kad jau kalbėjosi su laikinuoju Klaipėdos universiteto ligoninės vadovu prof. Sauliumi Raugele dėl minėtų atvejų. N. Tarvydienė įsitikinusi, kad tokie klausimai turi būti sprendžiami čia ir dabar. „Mes turime rūpintis Klaipėdos rajono pacientais, kad jie gautų privalomas paslaugas“, – įsitikinusi direktorė.

Skyrius dirba darniai
Vidaus ligų skyriaus gydytoja geriatrė S. Rubinaitė su šypsena prisimena, kaip prieš kelerius metus ji, jauna specialistė, pirmiausia pasiūlymą dėl įsidarbinimo buvo nusiuntusi Kretingos ligoninei, tačiau Gargždų ligoninė darbo vietą jai pasiūlė žymiai greičiau. „Taip, mes buvome lankstesni ir neapsirikome. Džiaugiamės kvalifikuota specialiste“, – kalbėjo Gargždų ligoninės direktorės pavaduotoja Virgina Ruškienė. Ji pridūrė, jog pavyko susitarti, kad ligonius echoskopuotų itin patyrusi gydytoja Aldona Rimkienė, buvusi ilgametė Vidaus ligų skyriaus vedėja, kuri nors jau yra išėjusi į užtarnautą poilsį, tačiau sutiko atlikti šias pareigas.
Pasak gydytojos S. Rubinaitės, dažniausios ligos – širdies kraujagyslių ir kvėpavimo, plaučių. Medikė skatina naudotis prevencinėmis programomis, nors pastebi, kad dėl pandeminio laikotarpio programų sistema išsiderino, jomis naudojamasi mažiau.
Vidaus ligų skyriuje šiuo metu yra 30 lovų, tarp jų 3 intensyvios terapijos. Tačiau, pasak ligoninės direktorės pavaduotojos V. Ruškienės, pagal Sveikatos reformos nuostatas planuojama, kad Gargždų ligoninėje jų bus 18–20 ir pagal reikalavimus turės būti intensyvi priežiūra. „Pagal mūsų užsibrėžtus tikslus siekiame visgi išlaikyti esamas lovas, juk mūsų rajonas yra augantis“, – pastebėjo ligoninės vadovė N. Tarvydienė.
Ligoninės direktoriaus pavaduotoja V. Ruškienė akcentuoja, kad Vidaus ligų skyrius yra aprūpintas reikiama įranga ir gali teikti kokybiškas paslaugas: yra rentgenas, echoskopas, garstrofibroskopas, yra fizinės medicinos reabilitacijos komanda, dirba laboratorija, kartais pasitaikantys ypač sudėtingi siunčiami į Klaipėdą. „Elektrokardiogramas rašome, širdies echoskopijos atliekamos, dviračiai minami, reikalingi specialistai, jei yra būtinybė, iškviečiami“, – Vidaus ligų skyriaus darbą apibūdino V. Ruškienė.
Patyrusi gydytoja M. Getspudienė akcentavo, kad skyriuje daug dėmesio yra skiriama paciento savijautai. „Esame gydytojai, davę Hipokrato priesaiką. Mus tai įpareigoja“, – sako medikė.

Ambicingi ateities planai
Pokalbyje su „Banga“ medikai minėjo skaudžias sveikatos sistemos, privalomojo sveikatos draudimo problemas, kurios nesprendžiamos dešimtmečiais ir ypač paaštrėjo pastaruoju metu. Tam įtakos, žinoma, turėjo ir pandeminis laikotarpis. Gydytojai apgailestavo, kad siuntimų rašymo biurokratija ir sudėtinga pacientų elektroninė registracijos sistema, kuria sunkiai naudojasi arba net nemoka naudotis senyvo amžiaus žmonės, įneša daug sumaišties, kuri neigiamai atsiliepia ir medikų darbui. Gydytojai atkreipė dėmesį, kad kartais ir patys pacientai būna aplaidūs: praleidžia savo registraciją, neinformuoja, kad neatvyks, o tuo tarpu negauna tie, kuriems reikia. Medikai svarstė, kad galbūt turėtų būti ir kokia nors finansiškai drausminanti užuomaršas priemonė. Ligoninės vadovė N. Tarvydienė atkreipė dėmesį, kad dabar ligoninės registratorė telefonu persiteirauja, ar pacientas pasinaudos registracija.
Gargždų ligoninės direktorė akcentuoja, kad ligoninė, nepaisant kasdienių problemų, sieks užtikrinti kokybiškų ir saugių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą Klaipėdos rajono gyventojams. „Kokia yra iškaba, ne visada svarbu. Mums svarbu licencijos, siekis teikti kiek įmanoma daugiau paslaugų, jeigu mes atitinkame reikalavimus. Tik surėmus pečius to galima pasiekti. Dabar atidžiai dėliojamės artimiausių penkerių metų planus, nors planuoti mažiausiai reikia dešimtmečiui. Turime pasiruošti strategiją. Renovacija tam, kad išlaidos būtų mažesnės, o ir liktų darbo užmokesčiams. Štai padaryta saulės elektrinė, tai didelis ūkio dalies personalo indėlis, kurie dėjo visas pastangas. Pasižiūrėsime ir kitas sritis, reikia investicijų ir vidaus patalpoms, reikia erdvesnių patalpų reabilitacijos paslaugoms. Derinsime savo vidinius resursus ir stengsimės pritraukti investicijų iš išorės. Čia to tikrai reikia. Tai – akivaizdi paskata. Per projektus mes galime sustiprinti infrastruktūrą, o lėšas generuoti atlyginimams, motyvacijai. Poreikius su visais ligoninės skyriais jau esame aptarę“, – apibendrino Gargždų ligoninės direktorė N. Tarvydienė.

Vilija BUTKUVIENĖ
Autorės nuotr.

Laiškas po straipsnio

Publikuojame rugpjūčio 30 d. gautą Klaipėdos universiteto ligoninės laikinai einančio direktoriaus pareigas prof. dr. Saulius Raugelės laišką po „Bangos“ (Nr. 63) laikraščio publikacijos.

Klaipėdos rajono laikraštyje „Banga“ šių metų rugpjūčio 29 d. publikuotas straipsnis „Gargždų ligoninė planuoja ir stiprina medikų komandą“, kuriame išsakyti nepagrįsti vieši kaltinimai Klaipėdos universiteto ligoninei ir jos filialui „Klaipėdos ligoninė“.

Straipsnyje teigiama: Gydytojas akcentavo, kad labai svarbu laiku suteikti ligoniui pagalbą vietoje ir, jei yra būtinybė, jis turi gauti pagalbą tretinio lygio ligoninėje. Vos kelias dienas Gargždų ligoninėje dirbantis gydytojas pastebėjo, jog, deja, taip yra ne visada. Jis sakė jau patyrė, kaip ligoniai be jokio pagrindo iš Klaipėdos vėl grąžinami į Gargždų ligoninę.„Mano rankose jau trijų pacientų atvejai. Įsivaizduokite, pacientė su nupjautais pirštais, pažeistomis sausgyslėmis, kuriai buvo suteikta pirmoji pagalba Gargždų ligoninėje, iš Klaipėdos universiteto ligoninės buvo grąžinta darytis tyrimų, kad čia pasidarytų rentgeną ir tada vėl grįžtų! Tad ir vėl rašomas antras siuntimas, o tai kiek pacientas dar turi iškentėti? Štai kitas atvejis: greitoji iš namų išvežė labai blogai pasijutusį žmogų į Klaipėdą, o ten net nežiūrėjo ir nurodė pasidaryti tyrimus mūsų ligoninėje. O tai juk buvo paroksizminis prieširdžių virpėjimas, kuris pavojingas gyvybei! Taip negali būti, kad ligoniai būtų priešpriešiais siuntinėjami. Juk ir neefektyvu, ir sukelia ligonių nepasitikėjimą“, – dėl nenormalių situacijų jaudindamasis kalbėjo gydytojas A. Laurenčikas. „Tokių dalykų negali būti“, – kategoriška mediko nuomonė.„Tai yra nekolegiški santykiai, kažkodėl stinga žmogiško požiūrio į rajonų ligonines ir pacientus“, – apgailestavo direktorės pavaduotoja V. Ruškienė. Gargždų ligoninės direktorė N. Tarvydienė sakė, kad jau kalbėjosi su laikinuoju Klaipėdos universiteto ligoninės vadovu prof. Sauliumi Raugele dėl minėtų atvejų. N. Tarvydienė įsitikinusi, kad tokie klausimai turi būti sprendžiami čia ir dabar. „Mes turime rūpintis Klaipėdos rajono pacientais, kad jie gautų privalomas paslaugas“, – įsitikinusi direktorė.

Iš tiesų, pokalbis su Gargždų ligoninės direktore jos iniciatyva vyko. Pirmiausia – dėl Gargždų ligoninės akreditacijos problemų ir galimos sutarties su Klaipėdos universiteto ligonine. Lyg tarp kitko buvo paminėti keli atvejai, kai pacientai nukreipti į Klaipėdos universiteto ligoninę, neva nebuvo tinkamai gydyti.

Paprašėme persiųsti šių atvejų dokumentaciją.

Vienu atveju – 82 metų pacientė pervežta iš Gargždų ligoninės į Klaipėdos universiteto ligoninės filialą „Klaipėdos ligoninė“ dėl neaiškios kilmės karščiavimo (diagnozė (R50)). Pacientė pervežta darbo dieną 9.30 val. ryte.

Antru atveju – 84 metų pacientė pervežta iš Gargždų ligoninės į Klaipėdos universiteto ligoninės filialą „Klaipėdos ligoninė“ dėl persistuojančio prieširdžių virpėjimo (diagnozė (I48.1)). Pacientė pervežta darbo dieną 10 val.

Trečiu atveju – 61 metų pacientė savaitgalį pervežta iš Gargždų ligoninės į mūsų gydymo įstaigą dėl rankos traumos. Pacientę pervežė GMP, o jos lape yra įrašas, kad greitąją pagalbą kvietė ne Gargždų ligoninės medikai, bet privatus asmuo.

Manome, kad visais šiais atvejais reikėtų kalbėti ne apie nekolegiškumą ar iš pacientų neva atimamą galimybę gauti trečio lygio paslaugas, o apie Gargždų ligoninės medikų kompetencijas ir darbo kokybę.

Pirmais dviem atvejais pacientai pervežti į tretines paslaugas teikiantį centrą nesant jokių urgentinių ar gyvybei gresiančių būklių. Šiuos pacientus tirti ir gydyti privalėjo ir galėjo tiek PSPC, tiek Gargždų ligoninė. Ji tikrai turėtų būti pajėgi atlikti tyrimus ir aiškintis karščiavimo priežastis, o jas nustačius – gydyti pacientą.

Dėl trečio paciento aiškinamės įvykių eigą, nes tai buvo savaitgalis, galbūt ligoninė neturėjo budinčių traumatologų, tačiau siųsti pacientą į kitas gydymo įstaigas neatlikus pirminių būtinų tyrimų, yra tiesiog nepaaiškinama ir neprofesionalu.

Klaipėdos universiteto ligoninės medikai dirba itin intensyviai, kasdien priėmimo ir skubios pagalbos skyriuose sulaukiama po kelis šimtus pacientų su pačiomis įvairiausiomis patologijomis. Tačiau jau kurį laiką pastebimas įžūlus kai kurių rajono ir ne tik rajono ligoninių piktnaudžiavimas neatliekant savo pareigų, jas primetant Klaipėdos universiteto ligoninės medikams, po to juos dar ir apkaltinant.

Manome, kad tokie pareiškimai spaudoje, kaip Gargždų ligoninės medikų, nepagrįstai menkina Klaipėdos universiteto ligoninės reputaciją ir kelia abejonių dėl Gargždų ligoninės specialistų gebėjimo diagnozuoti, tirti ir gydyti.

Jeigu rajono ligoninės negali atlikti savo pareigų ir suteikti pacientams elementariausios pagalbos, kyla klausimas, ar tokių ligoninių iš viso reikia.

Laikinai einantis direktoriaus pareigas prof. dr. Saulius RAUGELĖ