Gargždų ligoninė sulauks didesnio finansavimo
Šią savaitę vykusiame sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos pasitarime Gargždų ligoninė sulaukė geros naujienos. Ministras nutarė dešimčiai rajono ligoninių, tarp kurių yra ir Gargždų, skirti po 250 tūkstančių litų priėmimo – skubios pagalbos chirurgų (traumatologų) darbui apmokėti. Ateityje ministerija papildomas lėšas žada ir geriatrijos paslaugoms plėtoti Gargždų ligoninėje.
Dėl žalos – derybos su ministerija
Skaitytojams priminsime, jog praėjusių metų rudenį Konstitucinis Teismas (KT) baigė nagrinėti grupės Seimo narių kreipimąsi dėl 2009 m. priimto Vyriausybės nutarimo dėl sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo teisėtumo. KT priėmė sprendimą, kad kai kurie minėto Vyriausybės nutarimo punktai tuo metu buvo neteisėti, nes nebuvo grindžiami įstatymu. Rajono ligoninėms palankus teismo sprendimas jų vadovus paskatino bandyti atgauti bent dalį dėl reorganizacijos prarastų lėšų. Dešimties rajono ligoninių, kurias palietė restruktūrizacija, vadovai suskaičiavo, jog dėl jos 2010 m. ligoninės patyrė nuo 1 iki 3 milijonų litų nuostolių. Gargždų ligoninė dėl reformos 2010 m. patyrė 1,6 mln. litų nuostolį. Rajonų ligoninių vadovai svarstė, ar dėl žalos atlyginimo bylinėtis teismuose, ar bandyti derėtis su Sveikatos apsaugos ministerija, jog ši kompensuotų bent dalį prarastų lėšų. Praėjusių metų pabaigoje vykusiame Lietuvos rajono ligoninių asociacijos (LRLA) pasitarime nutarta eiti kompromisų keliu. LRLA kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Vytenį Povilą Andriukaitį prašydama atsižvelgti į dramatišką rajono ligoninių padėtį dėl kai kurių sprendimų, susijusių su Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programos įgyvendinimu. Pabrėždami, jog kai kurie šios programos punktai pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, LRLA nariai prašė ministro rasti būdų nuostoliams kompensuoti.
Papildomai gaus 50 tūkst. Lt
Gargždų ligoninės vyriausioji gydytoja Alma Grikšienė „Bangai“ pasakojo, jog praėjusių metų pabaigoje LRLA nariai ministrui įteikė raštą su penkiais prašymais. Prašyta kompensuoti rajonų ligoninėms susidariusią žalą, patirtą dėl reorganizacijos, kuri sudaro apie 16 milijonų litų. Taip pat prašyta suteikti galimybę teikti II lygio reanimacijos ir chirurgijos stacionaro paslaugas, kiekvienai ligoninei skirti po 250 tūkstančių litų priėmimo – skubios pagalbos chirurgų (traumatologų) darbui apmokėti, išplėsti dienos chirurgijos apimtis bei numatyti lėšas geriatrijos paslaugoms apmokėti atskira eilute. Šią savaitę vykusiame sveikatos apsaugos ministro ir LRLA atstovų pasitarime ministras atsižvelgė į išsakytus prašymus ir pažadėjo skirti po 250 tūkstančių litų priėmimo – skubios pagalbos chirurgų (traumatologų) darbui apmokėti. Iki šiol kiekvienai rajono ligoninei tam būdavo skiriamas 200 tūkstančių litų finansavimas, tad pasiekta, jog jis padidės 50 tūkstančių. „Tai mums yra dideli pinigai. Iš skirtų 200 tūkstančių litų išgalėdavome tik sumokėti chirurgams (traumatologams) atlyginimus, o vaistams, tvarsliavai, kitoms medicinos pagalbos prekėms pinigų nebelikdavo. Tad papildomas finansavimas labai pravers“, – džiaugėsi A. Grikšienė.
Patenkinti ne visi prašymai
Kiti LRLA prašymai nebuvo patenkinti arba nutarta dėl jų sudaryti darbo grupes. Artimiausiu metu ministro sudaryta darbo grupė spręs, ar tenkinti rajonų ligoninių vadovų prašymą ligoninėse išplėsti dienos chirurgijos apimtis. Prašytų dėl reorganizacijos patirtų nuostolių finansuoti Sveikatos apsaugos ministerija taip pat neturi iš ko. Tačiau, pasak Gargždų ligoninės vadovės, užsiminta apie galimybę patirtus nuostolius ateityje kompensuoti ligoninėms skiriant lėšas geriatrijos paslaugoms plėsti. „Profesorius Vidmantas Alekna yra sudaręs sveiko senėjimo veiksmų planą, kuriame
„Kai Seimo nariai prieš beveik ketverius metus kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo teisėtumo, dabartinis ministras dirbo Seime ir buvo vienas tų parlamentarų, kurie šį kreipimąsi pasirašė. Todėl, gavus KT išaiškinimą, jis tikrai stengėsi į jį atsižvelgti ir patenkinti bent dalį mūsų išsakytų prašymų. Matosi, jog V. P. Andriukaitis supranta sveikatos priežiūros sistemą, mato jos problemas, turi gerų idėjų, kaip jas spręsti. Tikiuosi, kad iniciatyvumo ir entuziazmo jam užteks, o mums išsakyti pažadai virs kūnu“, – kalbėjo Gargždų ligoninės vyriausioji gydytoja A. GRIKŠIENĖ.
numatytas kompleksinių geriatrinių sveikatos priežiūros paslaugų tinklo organizavimas. Tam lėšų tikimasi gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų“, – sakė A. Grikšienė. Geriatrinė priežiūra – tai asmens sveikatos priežiūros dalis, apimanti senų žmonių ligų profilaktiką, diagnostiką ir gydymą. Senyvo amžiaus asmuo – tai asmuo, sulaukęs 60 metų ir daugiau. Tikimasi, jog pavyks gauti ES lėšų geriatrijos paslaugoms plėtoti ligoninėse. Gargždų ligoninės vyriausioji gydytoja teigė, jog šiuo metu visoje šalyje yra tik septynios gydymo įstaigos, kurios turi geriatrijos paslaugų teikimo licenciją. Gargždų ligoninė yra tarp jų.
Planuose – geriatrijos skyrius
Ateityje svarstoma galimybė įsteigti du specializuotus geriatrijos centrus Vilniuje ir Kaune bei atidaryti geriatrijos skyrius rajonų ligoninėse. Geriatrijos skyrius, kuriame būtų gydomi 60 metų ir vyresni asmenys, sergantys ne viena, o keliomis lėtinėmis ligomis, turėtų atsirasti ir Gargždų ligoninėje. Tokiame skyriuje būtų integruojama senyvų žmonių medicininė, psichologinė ir socialinė priežiūra, atliekamas visapusiškas paciento ištyrimas, diagnozuojami ir gydomi lėtinių ligų paūmėjimai.
A. Grikšienė pastebėjo, jog ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei Europos Sąjungoje, geriatrinė sveikatos priežiūra tampa prioritetine sritimi: „Ilgėjant gyvenimo trukmei daugėja ir senyvo amžiaus žmonių, kurie paskutinius savo gyvenimo metus praleidžia kentėdami nuo lėtinių ligų ir negalios. Tai lemia, kad būtent šiai grupei pacientų teikiamas didžiausias kiekis finansinių resursų ir medicininių paslaugų.“ Senyvo amžiaus žmonių daugėja ir Lietuvoje. 2013 m. pradžioje vyresnių nei 60 metų žmonių šalyje buvo per 713 tūkstančių. Tai sudaro net 24 proc. visų gyventojų. Visuomenės senėjimas didina sveikatos paslaugų poreikį ir reikalauja pritaikyti sveikatos priežiūrą prie augančio senų žmonių skaičiaus.
