Gargždų ligoninėje – darbymetis dėl koronaviruso ir nežinia dėl reformos

Klaipėdos rajono savivaldybėje testavimo dėl koronaviruso apimtys padidintos iki maksimumo, COVID-19 skyrius Gargždų ligoninėje veikia visu pajėgumu. Dabar plintanti koronaviruso atmaina lengvesnė, tačiau sergama masiškai: šeimomis, kolektyvais, todėl iškyla personalo problema. Ant kulnų Gargždų ligoninei mina ir planuojama sveikatos priežiūros įstaigų reforma, dėl kurios kol kas daugiau nežinios nei aiškumo.

Dirba trimis pamainomis
Gargždų ligoninės vyriausioji gydytoja Virgina Ruškienė patikino „Bangą“, kad Gargždų mobilus patikros punktas, įrengtas prie buvusio policijos komisariato pastato, dirba trimis pamainomis jau trečia savaitė. „Kiekvieną darbo dieną nuo 8 val. ryto iki 20.15 val. Per parą paimame 330 terpių. Tokiu tempu dirbame jau trečia savaitė. Mėginiai imami ir Gargždų PSPC tiems, kurie jaučia simptomus. Mėginius ima ir privatininkai. Norinčiųjų išsitirti labai daug“, – kalbėjo V. Ruškienė.
Antradienį Gargždų ligoninėje buvo gydomi 9 pacientai nuo COVID-19, 7 iš jų neskiepyti. Anot V. Ruškienės, stebima tendencija, kad 70–80 proc. pacientų, atsidūrusių ligoninėje dėl COVID-19, yra nevakcinuoti. „Tačiau visame regione, įvertinant, koks didelis sergamumas, hospitalizacijos lygmuo nėra didelis. Kovidiniai skyriai nėra perpildyti, didžiulio antplūdžio nėra – situacija valdoma“, – teigė Gargždų ligoninės vyriausioji gydytoja V. Ruškienė. Tačiau ji pabrėžė, kad vis aktualesnė tampa personalo problema. Pirmadienį Gargždų ligoninėje dėl nedarbingumo nebuvo 21 darbuotojo: dalis nedarbingi dėl slaugos, kiti patys serga koronavirusu, treti dėl kitokių priežasčių: nelaimingų atsitikimų, kitų ligų. „Labai serga vaikai, mamos juos slaugo, o po to pačios suserga. Daug užsikrėtusiųjų mokyklose, darželiuose“, – pastebi Gargždų ligoninės vyriausioji gydytoja V. Ruškienė.

Jokio poslinkio
Nei Gargždų ligoninės vyriausioji gydytoja, nei Klaipėdos rajono savivaldybė teigia neturį jokios naujesnės informacijos dėl planuojamos sveikatos priežiūros įstaigų reformos. „Jokio poslinkio, nieko nežinome“, – konstatavo Gargždų ligoninės vyriausioji gydytoja.
Dar ketvirtadienį nuotoliniu būdu vykusiame Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdyje Administracijos direktoriaus pavaduotoja Rasa Petrauskienė tvirtino, kad šiuo metu pokyčiai sveikatos sektoriuje yra planuojami visoje Lietuvoje, tad kol kas yra laukiama Vyriausybės nurodymų: „Ministerijai mes esame pateikę savo siūlymus dėl rodiklių, paslaugų apmokėjimo ir kol kas nėra jokio aiškumo dėl, pavyzdžiui, dienos stacionaro paslaugų, terapinio profilio lovų apmokėjimo. O nuo to labai priklausys, ar į rajoną atvyks specialistai, kaip funkcionuos sveikatos centras ir kiek lėšų iš sveikatos sistemos pertvarkai skirtų 800 mln. eurų gausime.“
Klaipėdos rajono laikraštis „Banga“ jau anksčiau publikavo Kretingos rajono mero Antano Kalniaus poziciją, kuria jis išreiškė nerimą, jog Vyriausybė esą rado būdą, kaip „apeiti“ ligoninių uždarymui besipriešinančias savivaldybes. Jau tuomet „Banga“ kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, kad ši detaliai paaiškintų situaciją, tačiau atsakymo sulaukė žymiai vėliau.

Prasti rodikliai
Ministerija „Bangai“ raštu atsiųstame atsakyme rašo, jog Kretingos rajono mero komentarą vertina kaip netiksliai, neišsamiai ir vienašališkai pateikiamą informaciją savo rajono gyventojams. „Be to, savo teiginių politikas nepagrindžia faktais. Atvirkščiai, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siekia, kad paslaugų kokybė ir jų prieinamumas gyventojams pagerėtų“, – aiškina ministerijos atstovai.
Anot ministerijos, Kretingos rajono sveikatos rodikliai – vieni iš prasčiausių iš visų savivaldybių. „Sveikatos apsaugos ministerijos darbo grupė yra išnagrinėjusi sveikatos paslaugų teikimo statistinę informaciją nacionaliniu, regioniniu ir savivaldos lygmeniu. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa yra parengusi Kretingos rajono sveikatos priežiūros paslaugų rodiklių apžvalgą. Joje matome, kad pagal Standartizuotą hospitalizacijos rodiklį, Kretingos ligoninė smarkiai atsilieka nuo Lietuvos vidurkio. Tai reiškia, kad daugelio hospitalizacijos atvejų buvo galima išvengti laiku taikant prevencines priemones, diagnostiką, pasitelkti vadybos sprendimus.
Šia kryptimi ir vyksta sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reforma – 80 proc. sveikatos problemų galima išspręsti ambulatorinėje grandyje, kurią ketinama stiprinti ir plėsti visose savivaldybėse. Tai leistų savivaldybės gyventojams dėl pagrindinių ir nesudėtingų susirgimų paslaugas gauti savo savivaldybėje ir tik dėl sudėtingesnių atvejų vykti į regionų sveikatos priežiūros įstaigas“, – dėstoma ministerijos atsiųstame rašte.

Sudėtingesnių paslaugų – į Klaipėdą
Anot ministerijos, net 63 proc. Kretingos raj. gyventojų vyko gauti sudėtingesnių paslaugų į kitas sveikatos priežiūros įstaigas; taip pat yra per dideli aktyviojo gydymo stacionaro pacientų išvykstantys srautai 2019 m. – 60 proc. iš išvykstančiųjų rinkosi Klaipėdos miesto ligonines. Tai esą reiškia, kad netiesiogiai didžioji dalis Kretingos pacientų jau yra pasirinkę tinklo pertvarką – sudėtingesnių paslaugų jie vyksta į daugiaprofilines Klaipėdos ligonines, kur dirba pilnos medikų komandos, dėl pakankamo pacientų srautų gydytojai išlaiko įgytą aukštą kvalifikaciją, yra reikiama įranga. <…> sudėtingus stacionaro atvejus reikia patikėti saugioms daugiaprofilinėms ligoninėms, o stacionaro paslaugas, kai, pavyzdžiui, atvykstama „pasistiprinti – sulašinti lašinę“ – galima suteikti dienos stacionare, pritaikius pavėžėjimo paslaugas pacientą parvežti sveikti namo tą pačią dieną. Jei reikia, kitą dieną vėl atsivežti procedūroms.
Ministerijos atstovai tvirtina, kad visos pažangios pasaulio valstybės eina šiuo keliu: nesudėtingiems atvejams – dienos chirurgija, dienos paslaugos, dėl sudėtingų vežama į patikimas daugiaprofilines ligonines su inovacijomis, aukšta medikų kvalifikacija, kur dirba užtikrintas medikų skaičius. „Žinoma, pagrindinės bazinio paslaugų paketo paslaugos Kretingoje išliks ir visai nereiks uždaryti vaikų ar chirurgijos skyrių, tik juose paslaugos bus teikiamos greičiau ir efektyviau, ir per vieną dieną. Juk žmonės visai netrokšta gulėti ligoninėje, jiems geriau naktį praleisti savo namų aplinkoje, o tie atvejai, kai reikės stacionaro, ir toliau bus gydomi ligoninėje terapijos skyriuje ir nakties metu taip pat“, – tvirtina Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai.

Lauks teisės aktų
„Banga“ kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją ir teiravosi, kas konkrečiai laukia Gargždų ligoninės. Sveikatos apsaugos ministerija pakomentavo, kad, deja, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos rašte, pateiktame Sveikatos apsaugos ministerijos 2021 m. gruodžio mėn., nurodyta, kad Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2021 m. lapkričio 25 d. posėdyje išklausiusi informaciją apie LR sveikatos apsaugos ministerijos planuojamą reformą, priėmė protokolinį pavedimą informuoti Sveikatos apsaugos ministeriją, kad Klaipėdos rajono savivaldybėje konkretus planuojamų pokyčių būdas bus pasirinktas tik tuomet, kai bus priimtas teisės aktų paketas dėl: 1. Sveikatos apsaugos ministerijos vykdomos reformos šalyje; 2. sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygų savivaldybėje: stacionarinių aktyvaus gydymo lovų profilio ir skaičiaus, asmens sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo pokyčių, gydytojų specialistų funkcijų ir jų darbo apmokėjimo savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigose, skubios medicinos pagalbos užtikrinimo savivaldybės gyventojams; 3. finansinės paramos savivaldybėms galimybių vykdant pokyčius: kokios išlaidos ir kokio dydžio bus laikomos tinkamomis, finansavimo laikotarpis, savivaldybės prisidėjimas ir kt.

Lems investicijas
Anot Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų, atsižvelgiant į šią poziciją, traktuojama, kad jokių pokyčių ši savivaldybė kol kas neplanuoja. Sveikatos apsaugos ministerija turimas investicijas planuoja skirti sveikatos priežiūros tinklo pokyčiams, siekiant mažinti stacionarines ir plėtoti ambulatorines paslaugas bei gerinti gyventojų sveikatos rodiklius.
„Vasario antroje pusėje ministerija planuoja pristatyti detalius kriterijus dėl investicijų bei prašys savivaldybių atnaujinti sveikatos priežiūros tinklo pertvarkos planus bei išskirti prioritetus, kurių pagrindu bus parengti 5 funkcinių Lietuvos regionų sveikatos priežiūros tinklo planai. Tikimasi, kad minėti planai taps esminiu pagrindu investicijoms. Priklausomai nuo to, kaip Klaipėdos rajono savivaldybė numato bendradarbiauti su Sveikatos apsaugos ministerija rengiant dokumentus, siekiant bendrų tikslų, priklausys ir pokyčiai Gargždų ligoninėje. Nedalyvaujant tinklo pertvarkoje, nebus skirtos investicijos, o sveikatos priežiūros paslaugų teikimui bus būtina atitikti nustatytus paslaugų teikimo reikalavimus“, – informavo „Bangą“ Sveikatos apsaugos ministerija.

Agnė ADOMAITĖ
„Bangos“ archyvo nuotr.