Gargždų ligoninėje – socialinės paslaugos
Ne visi žino, kad Gargždų ligoninėje, atliepiant Negalios reformą šalyje, yra teikiamos ir bendrosios socialinės paslaugos tiek ligoniams, tiek jų šeimos nariams, padedantiems priimti svarbius sprendimus, susijusius su asmens sveikata ir iš to kylančiais poreikiais gauti socialines paslaugas. Gargždų ligoninėje nuo 2022-ųjų metų balandžio dirba socialinė darbuotoja Sandra MATULIONIENĖ. Su ja kalbėjomės apie socialinių paslaugų prieinamumą būtent Gargždų ligoninėje.
Poreikis išaugo 5 kartus
– Kokios konkrečiai socialinės paslaugos yra teikiamos ligoninėje?
– Tai bendrosios socialinės paslaugos: informavimas, konsultavimas, atstovavimas, supažindinimas su bendra negalios, dalyvumo lygio nustatymo tvarka, visapusiška pagalba padedant tvarkytis dokumentus. Pacientas nebūtinai turi gulėti Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje, gali gauti gydymo paslaugas Chirurginiame bei Vidaus ligų skyriuose, tačiau jam lygiai taip pat, esant poreikiui, teikiamos socialinės paslaugos.
Būna, kad pas mus paguldomi ligoniai dar neturi nustatyto dalyvumo lygio ir individualių pagalbos poreikių, o gydymo metu paaiškėja, kad yra visos aplinkybės, suteikiančios teisę kreiptis dėl dalyvumo lygio ir individualios pagalbos poreikio nustatymo. Aš, kaip socialinė darbuotoja, esu tarpininkė. Gydytojai parengia dokumentus, kurie reikalingi teikti Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrai, o aš visą šį procesą koordinuoju. Tarpininkauju tarp gydytojų, šeimos narių, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros. Jei nėra artimųjų, dokumentus Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrai teikiame patys. Sulaukus sprendimo, derinama su ligoninėje gulinčiu asmeniu ar jo artimaisiais, kokios socialinės paslaugos bus reikalingos, kai pacientas bus išrašytas iš Gargždų ligoninės.
– Ar socialinių paslaugų poreikis didėja?
– Žinoma, mūsų visuomenė sensta, todėl vertinant paskutinių metų statistiką socialinių paslaugų poreikis ligoninėje išaugo 5 kartus. Dirbame vieno langelio principu. Pas mane ateina žmonės dėl pačios įvairiausios informacijos, artimieji dažnai teiraujasi būtent dėl dalyvumo lygio nustatymo, dėl to, kaip vyksta šis procesas, dėl perspektyvos gauti socialines paslaugas institucijoje ir namuose, dėl transporto paslaugų ligoninėje gulinčiam asmeniui, kai vykstama namo ar į socialines paslaugas teiksiančią įstaigą. Jei, kaip minėjau, artimųjų nėra, patys imamės iniciatyvos ir padedame pacientui viską susitvarkyti. Būna atvejų, kai pati lydžiu asmenį į ilgalaikės socialinės globos įstaigą ir net asmeniui esant įstaigoje palaikome ryšius su socialiniais darbuotojais, nes visais atvejais žmonės yra iš mūsų rajono.
Kiekvienas atvejis individualus
– Pagal šiuo metu galiojančią įstatyminę bazę žmogus Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje gali būti slaugomas 4 mėnesius. Kokie galimi scenarijai po šio laiko?
– Pirmiausia atsižvelgiama į kiekvieno paciento individualią situaciją: ar jis turi gyvenamąjį būstą, ar jam gali būti teikiama dienos socialinė globa namuose, ar reikalinga ilgalaikė socialinė globa kitoje įstaigoje. Jei asmeniui gali būti teikiama dienos socialinė globa asmens namuose, asmeniui parvykus į namus pas jį atvažiuoja integralias socialines paslaugas teikiančių įstaigų darbuotojai. Šiuo metu tokių paslaugų teikėjai yra Gargždų miesto paramos šeimai centras, Priekulės socialinių paslaugų centras, VšĮ Nacionalinis socialinės integracijos institutas, VšĮ „Nuoširdus rūpestis“.
Jei žmogus neturi gyvenamojo ploto ar sveikatos būklė neleidžia likti namuose, tuomet po visą Lietuvą ieškome laisvų vietų ilgalaikei socialinei globai. Imi telefoną ir skambini. Yra daug privačių, nevyriausybinių organizacijų, kurios teikia tokio pobūdžio paslaugas, tai kreipiamės visur, kur tik įmanoma.
– Ar reikia kreiptis ir į Savivaldybę?
– Taip, parengiame visus dokumentus ir pateikiame prašymus Savivaldybei dėl socialinių paslaugų teikimo. Būna, kad teikiame ne po vieną prašymą, o po du, pavyzdžiui, ir dėl socialinės globos asmens namuose, ir dėl ilgalaikės socialinės globos įstaigoje. Savivaldybės atsakingi specialistai registruoja prašymus, o atsiradus vietai informuoja paslaugos gavėją arba jam atstovaujantį asmenį. Neretu atveju aš esu ne tik socialinė darbuotoja, bet dėl darbo specifikos ir atliekamų funkcijų darbe daug atvejo vadybos elementų. Tenka bendradarbiauti ir su Užimtumo tarnyba, ir su Migracijos tarnyba. Anksčiau dėl socialinių paslaugų teikimo, dėl išmokų žmonės kreipdavosi į seniūniją, tačiau pasikeitus įstatyminei bazei žmogus socialines paslaugas turi teisę gauti ten, kur jis tuo metu yra. Jei ilgalaikėje socialinės globos įstaigoje, tai ten, jei ligoninėje, tai paslaugas turi teikti ligoninė ir t. t. Aišku, reikia kiekvienu atveju atsižvelgti į įstaigos specifiką. Gargždų ligoninės socialinis darbuotojas neteikia sociokultūrinės veiklos, užimtumo paslaugų, nepriima prašymų dėl materialinės paramos skyrimo. Tačiau visais atvejais, esant poreikiui, stengiamasi suteikti informaciją ir tarpininkauti, gaunant pageidaujamas paslaugas. Orientuojamės į gulinčiųjų Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje poreikius. Jei reikia, užsakau ir transportą iki ilgalaikės socialinės globos įstaigos, organizuoju pervežimą, jei asmuo neturi artimųjų. Jei reikia perkelti asmenį į reabilitacinę ligoninę, vėl padedame viską suorganizuoti.
Atsakomybę nori perkelti valstybei
– Ar dažnai pasitaiko atvejų, kai ligoniai neturi artimųjų?
– Mūsų Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje statistiškai 50–60 proc. pacientų neturi artimųjų. Dažni atvejai, kai paciento artimųjų yra, tačiau ryšiai su jais yra nutrūkę, o priežastys būna pačios įvairiausios: neaugino, smurtavo, išsiskyrė, buvo netinkamas gyvenimo būdas, esą netinkamai padalijo turtą ir t. t. Tokiais atvejais artimieji nepagelbsti net dokumentų sutvarkyti, nuvežti. Tokių situacijų daugėja. Tačiau socialinis darbuotojas nėra teisėjas. Jis žmogų priima ir jam teikia pagalbą vertindamas jį kaip lygiavertį visuomenės narį, turintį teisę gyventi orų gyvenimą.
Tenka daug investuoti ir į artimųjų edukaciją. Šiuolaikinės tendencijos tokios, kad neretu atveju artimieji atsakomybę stengiasi perkelti valstybei. Pasitaiko, kad žmonės nevertina ir personalo, esą kažkas kažką neprofesionaliai atlieka. Man, kaip pilietei, tokios kalbos nepriimtinos, nes Gargždų ligoninėje dirba labai kompetentingas personalas. Jei teikiamos paslaugos artimųjų netenkina, visada yra galimybė ligonį slaugyti patiems ir namuose. Matome atvejų, kai artimieji ginčijasi ir dėl turtinių dalykų. O mūsų interesas vienas, kad nenukentėtų paciento poreikiai, kad į juos būtų atsižvelgta.
Procesai užtrunka
– Ką patartumėte gulintiesiems Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje pacientams ar jų artimiesiems?
– Patarimas vienas – išnaudoti tuos 4 mėnesius tikslingai. Per tą laiką skirti dėmesio dalyvumo lygio ir individualios pagalbos poreikių nusistatymui bei gavus sprendimą iš Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros teikti prašymus teikti socialines paslaugas, kas užtikrintų asmens, turinčio negalią, poreikių atliepimą. Šie procesai užtrunka, tad nereikėtų gaišti laiko. O pas mus guli sunkūs ligoniai, būklės ir atvejai vis sunkėja.
Visada stengiuosi artimuosius įtraukti į sprendimų priėmimą, kad ligonio poreikiai būtų atliepti ir patenkinti. Būna, kad ligoniui reikalinga viena ilgalaikės socialinės globos įstaiga, o artimieji nori kitos. Mano užduotis, kad abi pusės susikalbėtų ir būtų priimtas geriausias sprendimas.
– Darbas sudėtingas, ar jis Jums patinka?
– Tai mano svajonių darbas, nes pagrindinė varomoji jėga šiame darbe – tai suvokimas, kad nėra svetimų problemų ir niekieno žmonių. Jo nedirbčiau, jei nepatiktų, nes darbo užmokestis tikrai nedidelis. Galiu pasidžiaugti, kad labai motyvuoja ir palaikymą teikiantis kolektyvas. Turiu aukštesnįjį medicininį išsilavinimą, esu baigusi Klaipėdos universitete socialinio darbo bakalauro studijas, šiuo metu ten pat tęsiu magistrantūros studijas, ligoninėje dirbu puse etato. Tačiau per tą laiką stengiuosi nuveikti maksimaliai daug. Ir visada džiaugiuosi kiekvienu atveju, kai planą, kurį susidėlioji teikdamas pagalbą asmeniui ar šeimai, pavyksta įgyvendinti.
Agnė ADOMAITĖ
