Gargždų mokyklos koridoriuje – tarsi ringe

Šią savaitę redakciją pasiekė penktaklasio tėčio pagalbos šauksmas. Jo sūnus mokyklos koridoriuje patyrė galvos sutrenkimą. Klasiokas, prieš tai atėmęs telefoną, bendraamžį trenkė į sieną ir spyrė į galvą. Mokykla tuoj po įvykio apie situaciją neinformavo Vaiko gerovės komisijos pirmininko ar direktoriaus, nuskriausto berniuko tėvų, taip pat nei medikų, nei policijos, į kurią kreipėsi pats tėvas. Pasirodo, apie mokinio sveikatos būklę mokyklos bendruomenė kitą dieną sužinojo tik iš žiniasklaidos.

Vietoj ramios pertraukos – smūgiai

Dar praėjusių metų gruodį „Bangoje“ rašėme, kad Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos ugdytinė sumušta sniege. Skaudus smurto atvejis šioje mokyk­loje vėl įvyko pirmadienį. Kaip „Bangai“ pasakojo sumušto berniuko tėtis, tą dieną apie 12.30 val., pasibaigus ketvirtai pamokai, sūnus ramios pertraukos neturėjo. Mat klasiokas iš jo atėmė mobilųjį telefoną. Sūnui pasivijus jau ne kartą jį užgauliojusį bendraamžį ir pabandžius atgauti savo telefoną – berniukas sulaukė smurto proveržio. „Klasiokas jį sugriebė ir du kartus tėškė į sieną kitų vaikų akivaizdoje. Vos spėjus sūnui atsitokėti, jam negailestingai spyrė į galvą. Sūnus sukniubo ant žemės, jam aptemo akyse. Bet jis visgi grįžo į klasę, apie stiprų galvos skausmą ir patirtą smurtą papasakojo mums tik namuose“, – susijaudinęs „Bangai“ kalbėjo nukentėjusiojo tėtis. Po pokalbio su sūnumi jis nedelsdamas iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Berniukas buvo paguldytas į ligoninę stebėjimui. „Medikai neteko amo, kai pasakiau, kad vaikas buvo šitaip stipriai sumuštas mokykloje. Jam nuolat lašinamos lašelinės. Tyrimams vežamas neįgaliojo vežimėliu. Diagnozuotas stiprus smegenų sutrenkimas. Nuotraukoje net matosi kaukolės įlinkimas“, – spyrio į galvą pasekmes drebančiu iš susijaudinimo balsu redakcijai vardijo vyras. Apie šį smurto atvejį penktoko tėvas pats pranešė policijai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Darbuotojus kaltina abejingumu

Anot į redakciją paskambinusio sumušto berniuko tėčio, jo sūnus, patyręs smurtą, kreipėsi į mokyklos socialinę pedagogę. „Man sūnus pasakojo, kad aiškiai išdėstė, kad buvo sumuštas ir prastai jaučiasi. Tad nesuvokiu mokyklos darbuotojų abejingumo. Socialinė pedagogė neiškvietė nei medikų, nei policijos, nei pranešė man ar žmonai. Iki šiol niekas iš mokyklos darbuotojų nepaskambino ir nesiteiravo, kaip jaučiasi sūnus“, – antradienio rytą stebėjosi tėvas. Jis pabrėžė, kad kreipsis į rajono Savivaldybės administracijos Švietimo, Vaiko teisių apsaugos skyrius ir prašys ištirti, ar toks mokyklos direktoriaus, socialinės pedagogės abejingumas leidžia eiti šias atsakingas pareigas ugdymo įstaigoje. Sumušto berniuko tėtis „Bangai“ pranešė, kad apie smurto proveržį „Krante“ raštiškai informavo rajono merą Vaclovą Dačkauską. „Tegu atsakingi asmenys pakomentuoja, ar tokia mokyklos darbuotojų reakcija adekvati? Nejaugi normalu, kad koridoriuose talžomi vaikai? Mokykloje ne vienas probleminis vaikas, o pertraukų metu mokytojai net nebudi? Kodėl dėl „peštukų“, kurių elgesys neprognozuojamas, turi kentėti gerai besimokantys ir pavyzdingi? Reikalausiu, kad sūnų sumušęs klasiokas būtų pašalintas iš mokyklos“, – tolimesnius veiksmus vardijo tėvas.

Pagalbą siūlė, klaidą pripažįsta

Antradienio popietę „Banga“ apsilankė „Kranto“ pagrindinėje mokykloje. Jos vadovas Egidijus Žiedas apie sumuštą berniuką sužinojo tik tądien iš žiniasklaidos. Mokyklos direktorius buvo pasiruošęs atsakyti į visus žurnalistės klausimus. Jis parodė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas smurto atvejis, ir pripažino, kad socialinė pedagogė Rima Rumbutienė suklydo berniuko nenuvedusi pas medicinos seselę. „Mokinį išklausiau ir pasiūliau kartu nueiti pas medicinos seselę, tačiau jis atsisakė. Vizualiai tikrai neatrodė, kad gali būti kokios nors pasekmės, juolab – smegenų sutrenkimas. Apžiūrėjus galvą net nebuvo guzo. Pripažįstu savo klaidą. Reikėjo neklausyti mokinio atsikalbinėjimų, o paimti už rankos ir nuvesti pas medicinos seselę. Tačiau pagalba jam tikrai buvo pasiūlyta“, – susijaudinusi kalbėjo socialinė pedagogė.

Kad berniuko išvaizda nekėlė įtarimų, jai antrino ir nukentėjusiojo klasės auklėtoja. „Mokinys po šio įvykio nuėjo į pamoką. Kaip pasakojo mokytoja, jis buvo aktyvus, kėlė ranką, kalbėjo. Niekam net nekilo minčių, kad berniukas prastai jaučiasi“, – aiškino auklėtoja. Ji pripažino, kad šis incidentas buvo netikėtas. Mat nukentėjusiojo klasė esanti draugiška, o smurtavęs berniukas – aktyvus, gabus ir dėl savo elgesio prob­lemų anksčiau nekėlė. Klasės vadovės teigimu, vaikas tikrai gailisi. Jis pripažino atėmęs telefoną. Pasiaiškinime jis rašė, esą nukentėjusysis jį pasivijo, užlaužė ranką, tad jis iš skausmo nesukontroliavo savo elgesio ir puolė gintis. Berniuką sumušusio vaiko tėvai esą nori atsiprašyti nukentėjusiojo ir jo tėvų.

Informavo tik skriaudėjo tėvus

„Bangai“ pasiteiravus, kodėl nesusisiekta su nukentėjusiojo tėvais, socialinė pedagogė aiškino, kad išklausiusi smurtą patyrusį vaiką ėmėsi spręsti problemą. „Susisiekiau su berniuką sumušusiojo, kurio tuomet mokykloje neradau, tėvais. Juos išsikviečiau į mokyklą. Nukentėjusiajam mokiniui, nepastebėjusi sveikatos sužalojimų, patariau namuose drauge su savo tėvais aprašyti, kaip įvyko šis smurto atvejis. Kadangi vizualiai neatrodė, kad berniukas jaučiasi blogai, jo tėvams neskambinau. Pamaniau, kad jie sužinos iš sūnaus, kuomet kartu rašys situacijos aprašymą“, – kalbėjo socialinė pedagogė ir pabrėžė, kad informavusi tik smurtavusio vaiko tėvus padarė klaidą. Ji atvirai kalbėjo, jog žinia, kad nuskriaustas berniukas ligoninėje, ją itin sukrėtė.

Prasižengėlių koziris – nebaudžiamumas

„Kranto“ pagrindinės mokyklos direktorius E. Žiedas pripažino, kad nukentėjusio berniuko tėvo reakcija teisinga. „Mokykla privalo užtikrinti vaikų saugumą. Tačiau neslepiame, kad tai padaryti ne visada pavyksta. Vaikai judrūs, išvengti pasistumdymų neįmanoma. Pertraukų metu koridoriuje tikrai budi mokytojai. Jie budėjo ir pirmadienio popietę, kuomet mokinys nukentėjo. Tačiau koridorius ilgas, konfliktas įvyko prie berniukų tualeto, kuris yra kampinėje teritorijoje. Tad sekundžių trukmės įvykio mokytojai nepastebėjo“, – komentavo ugdymo įstaigos vadovas. Jis atkreipė dėmesį, kad smurtas ir patyčios – ne naujiena visose ugdymo įstaigose. Tačiau kiti atvejai, anot jo, nepasiekia viešumos. „Socialinio pedagogo darbas – bene sunkiausias ugdymo įstaigoje. Šių darbuotojų durys neužsidaro. Problemą reikia spręsti visuotiniu mastu. Manau, kad situacija galimai keistųsi, jei vaikams būtų taikoma atsakomybė už jų veiksmus. O dabar pasitaiko atvejų, kuomet prasižengę vaikai žino savo nebaudžiamumą ir atviru tekstu pasako: „O ką jūs man padarysite?“. Ir jie yra teisūs“, – pastebėjo minėtos mokyklos vadovas.

Vis dar laukia pasiūlymų

Dėl mokinių smurto prevencijos Klaipėdos rajono mokyk­lose praėjusių metų gruodį, po to, kai „Krante“ buvo sumušta mergaitė, Savivaldybėje vyko neeilinis Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdis. Jame svarstyta apie pedagogų ir tėvų atsakomybę, bendradarbiavimo trūkumus ir ieškota būdų, kaip spręsti smurto problemą mokyklose. Komiteto pirmininkė Rasa Petrauskienė tąkart pasiūlė formuoti kreipimąsi į Švietimo ir mokslo ministeriją dėl įstatyminės bazės keitimo. Nutarta Administracijos direktoriui sudaryti darbo grupę, kuri išsiaiškintų situaciją ugdymo įstaigose ir teiktų siūlymus Švietimo ir mokslo ministerijai dėl atitinkamų teisės aktų pataisų.

Kaip „Bangą“ informavo vicemerė Violeta Riaukienė, minėta darbo grupė buvo sukurta. „Tam, kad ministerija rimtai atsižvelgtų į mūsų siūlymus, jie turi būti tinkamai paruošti, o situacija mūsų rajono ugdymo įstaigose – detaliai išnagrinėta. Šiuo metu renkami pasiūlymai iš ugdymo įstaigų vadovų, Policijos komisariato, Savivaldybės skyrių, labai lauktume ir pačių pedagogų pasiūlymų dėl teisės aktų pakeitimų. Norime sulaukti jų kuo daugiau, kad būtų galima susidaryti aiškų situacijos rajone vaizdą. Teisės aktų pakeitimai, tikimės, aiškiau reglamentuotų mokinių, tėvų pareigas ir atsakomybę bei užtikrintų saugią aplinką ugdymo įstaigose“, – komentavo vicemerė. Ji pabrėžė, kad už saugios ir sveikos aplinkos ugdymo įstaigoje užtikrinimą tiesiogiai atsakingas ugdymo įstaigos vadovas. Tačiau nuošalyje negali likti ir visa įstaigos bendruomenė. „Tai jau ne pirmas toks atvejis „Kranto“ pagrindinėje mokykloje, todėl vertėtų peržiūrėti tiek mokyklos darbuotojų, tiek tėvų bei mokinių pareigas ir atsakomybes. Išsiaiškinsime visas įvykio „Kranto“ pagrindinėje mokykloje aplinkybes ir tuomet priimsime atitinkamus sprendimus tiek mokyklos direktoriaus, tiek socialinės darbuotojos atžvilgiu“, – nuomonę reiškė vicemerė.

KOMENTARAI

• Rasa PETRAUSKIENĖ, Tarybos Švietimo, Kultūros ir Sporto komiteto pirmininkė:

  – Ar ne per dažnai mes girdime nevykusius pasiteisinimus: netyčia, atsitiktinai… Šiais mokslo metais šioje mokykloje nukentėjo jau ne pirmas vaikas, peršasi mintis, kad vykdoma prevencija yra „neįgali“. Matyt, „Savaitė be patyčių“ ir vyksta tik savaitę, o bendravimas tarp bendruomenės narių yra tik „fasadinis“. Galbūt mokiniams trūksta pasitikėjimo psichologu, socialiniu darbuotoju ar jų kompetencija? Galbūt apsiribojama dokumentacijos tvarkymu ir jau įvykusių pasekmių glaistymu? Mokyklos vadovai turėtų imtis veiksmų, kad situacija pasikeistų ir tėvai, patikėję savo brangiausią turtą – vaiką, žinotų, kad čia jis saugus, o skriaudikams bus laiku užkirstas kelias. Dėl to, kad mokykloje skriaudėjai gali nevaržomai siautėti, kalčiausi išlieka tie, kas tokiam reiškiniui nesipriešina ir savo abejingumu sukuria palankią terpę. Svarbu ne tik stebėti vaikų tarpusavio bendravimą, bet prireikus padėti jiems spręsti tarpusavio santykių problemas. Kiekvienam vaikui bet kuriuo metu turėtų būti prieinamas nors vienas suaugęs žmogus – mokytojas, klasės auklėtojas, mokyklos psichologas ar socialinis darbuotojas – specialistas, kuriuo jis pasitikėtų ir su kuriuo galėtų privačiai pasikalbėti.

• Algirdas PETRAVIČIUS, Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas:

  – Analizuojant minėtą smurto atvejį tarp „Kranto“ mokyklos penktokų, darytina išvada, kad kai kurie mokyklos bendruomenės atstovai neatliko to, ką turėjo atlikti. Mokiniai apie smurto atvejį nepranešė klasės vadovui. Socialinis pedagogas, sužinojęs apie įvykį, privalėjo informuoti Vaiko gerovės komisijos pirmininką ar direktorių. Nebuvo susisiekta su nukentėjusiojo tėvais.

  Dokumentuose gebame aiškiai surašyti, kas už ką atsako, kaip vienu ar kitu atveju turi elgtis kiek­vienas darbuotojas, mokinys. Deja, kartais to nedarome.

  Artimiausiame švietimo įstaigų vadovų pasitarime teks dar kartą kalbėti apie bendruomenių narių tarpusavio santykius, sąmoningumą ir atsakomybę.

  Tenka konstatuoti, kad smurto, patyčių atvejų Lietuvoje per paskutinį dešimtmetį padaugėjo. Ir ne tik mokyklose. Švietimo ir mokslo ministrui teko patvirtinti nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusias Rekomendacijos mokykloms dėl smurto artimoje aplinkoje atpažinimo kriterijų ir veiksmų, kilus įtarimui dėl galimo smurto artimoje aplinkoje bei Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijas. Švietimo įstatymas kiekvieną švietimo įstaigą nuo šių mokslo metų įpareigoja įgyvendinti bent vieną socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo programą. Minėti teisės aktai aiškiai nusako priemones, veiksmus, kurių turi imtis mokyklos užkertant kelią smurtui, patyčioms. Pagal Smurto prevencijos įgyvendinimo rekomendacijas mokyklos turi savo patvirtintas tvarkas.