Gargždų parapijos klebonas Vladas Gedgaudas:„Ištikimybė Evangelijai – tai, ką labiausiai vertinu“

Rugpjūčio mėnesį Gargždų Šv. arkangelo Mykolo parapijos klebono pareigas pradėjęs eiti kanauninkas, teologijos mokslų daktaras Vladas GEDGAUDAS sako, kad kiekvienas naujas paskyrimas kunigo gyvenime – tai ne tiek pokytis, kiek nauja galimybė pažinti žmones ir kartu augti tikėjime.
Telšių kunigų seminarijos pirmosios laidos auklėtinis, studijas tęsęs Romoje, daugelį metų tarnavęs Klaipėdos parapijose, į Gargždus atvyko po šešiolikos metų tarnystės Šv. Juozapo Darbininko bažnyčioje. Kunigas atviras – jį džiugina gargždiškių bendruomenės stiprybė, noras įsitraukti į parapijos gyvenimą ir paprastas, tikras tikėjimas, kurį, anot jo, verta puoselėti kasdien.
Paskyrimas – tarnystės etapas
– Papasakokite „Bangos“ skaitytojams trumpai apie save – iš kur esate kilęs ir koks buvo Jūsų kelias į kunigystę.
– Esu kilęs iš Laivių kaimo, netoli Salantų. Į kunigystės kelią atėjau po tarnybos sovietinėje armijoje. Grįžęs pradėjau galvoti, kaip galėčiau įgyvendinti troškimą tarnauti Dievui ir žmonėms. Tuo metu kaip tik atsidarė Telšių kunigų seminarija – į ją ir įstojau, buvau pirmosios laidos klierikas. Vėliau studijas tęsiau Romoje, kur gilinausi į teologiją ir pastoraciją. Grįžęs į Lietuvą 2002 metais, pradėjau tarnystę Klaipėdoje: Marijos Taikos Karalienės parapijoje, Kristaus Karaliaus bažnyčioje, o vėliau šešiolika metų dirbau Šv. Juozapo Darbininko parapijoje. Kunigystė man yra pašaukimas, kuriame žmogus randa tikrąją ramybę ir džiaugsmą – jei Dievas pašaukia, negali eiti kitu keliu.
– Kaip priėmėte žinią apie paskyrimą Gargždų Šv. arkangelo Mykolo parapijos klebonu?
– Katalikų Bažnyčioje įprasta, kad kunigai keičia parapijas – tai padeda neprisirišti prie vienos vietos, atneša naujų minčių ir patirties. Tad į paskyrimą žiūriu kaip į natūralų tarnystės etapą. Gargždai – graži, stipri parapija, turinti savo tvirtą bendruomenę, todėl į paskyrimą reagavau ramiai ir su džiaugsmu.
– Ar anksčiau buvote turėjęs ryšių su Gargždais ar šia parapija?
– Ne, tiesioginių ryšių iki šiol neturėjau. Pažinojau buvusį kleboną kanauninką Joną Paulauską – kunigiška bendrystė mus visus vienaip ar kitaip sieja. Bet parapijos gyvenimo iš vidaus iki šiol nebuvau patyręs – dabar viską atrandu iš naujo.
Pajuto tvirtą bendruomenę
– Jau praėjo keli mėnesiai nuo tarnystės Gargždų parapijoje pradžios. Kokie pirmieji įspūdžiai?
– Labai geri. Pajutau, kad Gargžduose gyvena tikrai tvirta, vieninga bendruomenė. Žmonės čia nuoširdūs, artimi Bažnyčiai, jiems rūpi parapijos gyvenimas. Džiugina, kad yra daug veiklių grupių, gieda stiprūs chorai – tiek pagrindinis, kuriam vadovauja Petras Katauskis, tiek jaunimo. Parapijos gyvenimas čia iš tiesų pulsuoja – matau daug gyvos tikėjimo energijos. Jaučiuosi priimtas šiltai, o svarbiausia – matyti, kad žmonės nori kartu eiti tikėjimo keliu.
– Kokias veiklos kryptis ar iniciatyvas matote kaip prioritetines artimiausiu metu?
– Pirmiausia – vaikų ir jaunimo katechezė. Norėtųsi, kad pasiruošimas Pirmajai Komunijai ir Sutvirtinimo sakramentui vyktų parapijoje – čia, šalia bažnyčios, su nuolatinėmis katechezėmis ir bendruomeniškumu. Taip pat svarbu stiprinti tai, kas jau gyva – chorų veiklą, maldos grupes, bendradarbiavimą su mokyklomis.
Matau poreikį įkurti ir Šventojo Rašto grupelę – žmonės šiandien noriai domisi Biblija, nori ją skaityti ir apmąstyti kartu. Tai gražus būdas augti tikėjime.
Dar viena sritis – socialinė tarnystė. Gargžduose veikia „Caritas“, bet norėtųsi stiprinti šią veiklą, telkti daugiau savanorių, padėti vargingiau gyvenantiems. Tokios iniciatyvos visada kyla iš pačios bendruomenės, o kunigo užduotis jas palaikyti, koordinuoti, padėti įgyvendinti.
– Ar galvojate apie naujus pastoracinius ar socialinius projektus parapijoje?
– Visų pirma reikia pažinti žmones ir jų poreikius. Socialinė veikla visada prasideda nuo širdies – nuo noro padėti. Jei bendruomenėje atsiras entuziastų, kurie nori imtis konkrečių darbų, Bažnyčia tikrai bus ta vieta, kur galėsime tai įgyvendinti kartu. Esu atviras kiekvienam pasiūlymui, kuris stiprina bendrystę ir atneša gėrio.
Svarbiausia – stiprinti savo tikėjimą
– Kas Jums pačiam svarbiausia kunigo tarnystėje?
– Svarbiausia – stiprinti savo tikėjimą. Kunigas negali duoti kitiems to, ko pats neturi. Malda, Šventojo Rašto skaitymas, dvasinės literatūros apmąstymas padeda palaikyti gyvą ryšį su Viešpačiu.
Antra – ištikimybė Bažnyčios mokymui. Šiandien daug įvairių srovių ir krypčių, todėl labai svarbu išlikti katalikiškoje tapatybėje.
Ir trečia – atsakomybė už parapijos ūkį, pastatus, aplinką. Visa tai – ne tik praktiniai darbai, bet ir sąlygos, kad žmogus, atėjęs į bažnyčią, jaustųsi jaukiai, galėtų melstis ir patirti dvasinę ramybę.
– Kokias vertybes stengiatės perduoti bendraudamas su žmonėmis?
– Pirmiausia – artumą. Kunigas turi būti šalia žmonių, ne virš jų. Paprastumas, atvirumas, nuoširdus žodis ir ištikimybė Evangelijai – tai, ką labiausiai vertinu. Žmonės nori jaustis išgirsti, ir jei jie tai pajunta, atsiveria tikram tikėjimo dialogui.
– Ką Jums reiškia Gargždų parapijos globėjas – šv. arkangelas Mykolas?
– Šv. arkangelas Mykolas – labai stiprus globėjas, simbolizuojantis gėrio ir blogio kovą. Tokią kovą kiekvienas žmogus išgyvena savo viduje. Po Mišių Gargždų bažnyčioje visada kalbame maldą į šv. Mykolą, prašydami jo užtarimo prieš blogį, prieš velnio veikimą. Tai priminimas, kad gėris visada turi nugalėti su Dievo pagalba.
Kviečia nepamiršti savo bažnyčios
– Esate ir Gargždų dekanato dekanas, o neseniai esate išrinktas Telšių vyskupijos Kunigų tarybos nariu, taip pat esate ir Kunigų tarybos bei naujosios Telšių vyskupijos Konsultorių kolegijos narys. Kokia šios tarybos paskirtis ir ką Jums reiškia išrinkimas?
– Kunigų taryba – patariamasis organas vyskupui. Joje aptariami vyskupijos klausimai, susiję su pastoracija, parapijų veikla, administraciniais reikalais. Tarybos nariai pasidalija įžvalgomis, teikia pasiūlymus, kuriuos vyskupas įvertina priimdamas sprendimus. Man tai – galimybė prisidėti prie platesnio vyskupijos gyvenimo, pasidalyti patirtimi ir padėti matyti dalykus iš įvairių parapijų perspektyvos.
– Ir pabaigai – ką norėtumėte pirmosios pažinties proga perduoti gargždiškiams, parapijos žmonėms ir miesto gyventojams?
– Nepamirškite savo bažnyčios. Sekmadienio Mišios, bendruomeniškumas, malda – tai ne pareiga, o galimybė patirti Viešpaties veikimą savo gyvenime. Kviečiu kiekvieną būti praktikuojančiu kataliku, įsitraukti į parapijos gyvenimą, atrasti savo vietą Bažnyčioje. Tikėjimas stiprina, vienija ir padeda įveikti visus gyvenimo iššūkius.
Kalbėjosi Aistė NOREIKAITĖ
Vilijos BUTKUVIENĖS nuotr.