„Gargždų švara“ įkainių nekelia:
Didesnes sąskaitas atitolino nuoseklus atliekų tvarkymo planavimas
Šią savaitę VšĮ „Gargždų švara“ švenčia 11 metų veiklos sukaktį. Pati didžiausia dovana, kokią įstaiga gali padovanoti gyventojams, – nekils rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą! Nors nekilnojamojo turto objektų, gyventojų rajone kasmet daugėja, išvežamų atliekų į sąvartyną kiekis mažėja. „Banga“ domėjosi, kaip tai pavyksta pasiekti ir kokie „Gargždų švaros“ užmojai ateičiai.
Tesi pažadus
VšĮ „Gargždų švara“ direktorius Rimantas Martinkus priminė, jog atliekų surinkimo ir tvarkymo kainos rajone buvo keltos 2019 m. Tai buvo padaryta po 7 metų nuo įstaigos veiklos pradžios. „Prieš tai rajone atliekos buvo tvarkomos kone pigiausiai visoje Lietuvoje. Keldami kainų kartelę 2019 m. žadėjome, kad artimiausiu metu bent 3 metus kainų nekelsime. Ką sakėme, tą darome. Nors infliacija muša rekordus, užklupo energetikos krizė, tačiau šiemet Naujųjų metų nepasitikome su kainų kėlimu. Tad vėl, manau, būsime visoje Lietuvoje iš lyderių, kur rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra viena iš mažiausių“, – „Bangai“ sakė R. Martinkus. Anot jo, konkursas vežėjui parinkti jau įvyko, tačiau kol nepraėjęs galimo apskundimo terminas, nugalėtojas neviešinamas. Buvo pasamdyta įmonė, kuri paskaičiavo skaičiuojamąsias kainas, pagal jas ir buvo orientuojamasi. Viešųjų pirkimų konkursas buvo nutrauktas dukart dėl vežėjų pasiūlytų neadekvačių kainų, tačiau trečiąkart pavyko. „Kodėl mūsų kaina nėra tokia didelė kaip kitų? Mes neprašome vežėjų atlikti paslaugų, kurios labai brangios, užimančios daug laiko ir dažniausiai atliekamos nekokybiškai: neprašome plauti pusiau požeminių konteinerių, aprinkti atliekų aplinkui, keisti maišų. Viską padarome patys, mums svarbu, kad mus tik operatyviai informuotų, jei kažkur atsirado smarvė, kažkas išpylė dažus ir pan. Vežėjai iškart tokių paslaugų neatliktų, o mes turime įrangą, žmones, tad galime greitai reaguoti“, – aiškino VšĮ „Gargždų švara“ direktorius. Jis akcentavo, kad iš vežėjo prašoma tik laiku išvežti konteinerius, kitu atveju numatomos baudos.
Plečia aikštelių tinklą
Tiek R. Martinkus, tiek „Gargždų švaros“ vyr. finansininkė Zita Davidauskienė priminė, kad 2019 m. rinkliavos kainos buvo pakeltos dėl padidėjusio sąvartyno mokesčio ir su ta intencija, kad investuojant į stambiųjų atliekų aikšteles norėta mažinti atliekų kiekį, išvežamą į sąvartyną. Anot jų, sąvartyno mokesčio kilimo kreivę matome iki 2026 m.: „Neturėjome teisės nieko nedaryti ir laukti kasmetinio pabrangimo. Apsispręsta tiek iš ūkiškos-ekonominės, tiek iš politinės-strateginės analizės pirkti Klaipėdos regioninio atliekų tvarkymo centro (KRATC) aikšteles – Gargždų Geležinkelio Pylimo g. 6 ir Vėžaičių Ąžuolo g. 54.“
Per tą laiką, kol vyko derybos su KRATC, pati Klaipėdos rajono savivaldybė įsteigė dvi aikšteles: Gargždų didelių gabaritų surinkimo aikštelę (Statybininkų g. 9) ir Glaudėnų didelių gabaritų surinkimo aikštelę (Šalteikių g. 20). Vyriausybė per tą laiką taip pat priėmė nutarimų, kurie savivaldybes įpareigoja įkurti aikšteles, nutolusias nuo gyventojų ne daugiau kaip 15 km. „Dar net nebuvo šio reikalavimo, bet mes jau 80 proc. jį vykdėme. Dabar mūsų akys nukreiptos į Priekulę, kur bus atidaryta stambiųjų atliekų surinkimo aikštelė Kuodžių kaime, planuojame iki liepos 1 d. ją atidaryti. Tuomet spręsis Drevernos, Priekulės, Agluonėnų problemos“, – viliasi „Gargždų švaros“ vadovas. Dar vienos stambiųjų atliekų surinkimo aikštelės, pasak R. Martinkaus, reikės Endriejavo, Veiviržėnų, Judrėnų trikampyje. Tada būtų suformuotas visas stambiųjų atliekų aikštelių tinklas, kurį sudarytų iš viso šešios didelių gabaritų surinkimo aikštelės.
Iki šiol nepardavė
KRATC rajonui norėtų nupirkti aikštelių iki šiol nepardavė. Tačiau pasiektas susitarimas, kad Gargždų Geležinkelio Pylimo g. 6 nuo šiol stambiagabarites atliekas galės pagal nustatytus įkainius priduoti ir smulkusis bei vidutinis verslas. „Toks atvejis pirmas Lietuvoje, tokios praktikos labai reikėjo, nes iki šiol verslininkai sunkiai prasibraudavo iki tokio pobūdžio aikštelių, be to, problema priduoti atliekas būdavo ir tiems gyventojams, kurie, pavyzdžiui, statosi rajone namą, tačiau nėra čia registruoti mokėtojai, taip pat bėda tiems, kurie norėdavo priduoti daugiau nei 5 padangas ir pan. Dabar jie galės atliekas priduoti šioje KRATC aikštelėje mokamai“, – dėstė R. Martinkus. Antrinės žaliavos: stiklas, popierius, plastikas, metalai, tekstilės gaminiai, elektroninė įranga (kompiuteriai, telefonai ir pan.) šioje Gargždų aikštelėje (Geležinkelio Pylimo g. 6) yra ir bus priimamos nemokamai. R. Martinkus akcentavo, kad rajone gyvenantys rinkliavos mokėtojai gali vežti atliekas nemokamai į „Gargždų švaros“ aikšteles.
Dėl Vėžaičių stambiagabaričių ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės derybos su KRATC tebevyksta. Po bet kokių pasikeitusių aplinkybių Klaipėdos rajono gyventojai bus informuoti.
Gyventojų daugėja, šiukšlių mažėja?
Vertindamas praėjusius metus R. Martinkus džiaugiasi, kad pavyko daug nuveikti – svarbiausia, kad „Gargždų švaros“ aikštelė Statybininkų g. 9 bus išplėsta, buvo gauta panaudos pagrindu žemė iš valstybės, skirtas sklypas, tvarkoma atitinkama dokumentacija, leidimai. Čia ateityje bus galima vežti neribotą padangų kiekį ir statybines atliekas. Būtent pastarosios nebebus vežamos į sąvartyną, o bus paruoštos vietoje ir perduodamos seniūnijoms, kurioms tai pravers tvarkant kelius. Svarbu gauti reikalingus taršos leidimus ir t. t. „Įrangą, smulkintuvą turime. Laimei, nuėjome skandinavišku keliu, kuomet įsigijome kokybišką techniką ir keisdami jos priedus galime vykdyti įvairias funkcijas. Vasarą techniką išnaudojama pakelių šienavimui, žiemą – kelių barstymui, valymui, bet, žinoma, pagrindinė technikos veikla – atliekų tvarkymas“, – dėstė „Gargždų švaros“ vadovas.
Mažinti įvežamų atliekų kiekį į KRATC sąvartyną padeda atliekų rūšiavimas, perdavimas taršos leidimą turintiems perdirbėjams. „Mes perduodame ne tik stiklą, plastiką, popierių kaip daugelis savivaldybių, bet perduodame perdirbėjams ir metalą, buitinę techniką, buities stiklą, gipsą, tekstilę, šiemet radome, kam atiduosime polistirolą“, – vardijo pašnekovas. Vyr. finansininkė Z. Davidauskienė akcentavo, jog per 2022 m. rajone „priaugo“ 1 046 nauji nekilnojamojo turto objektai, jau aštunti metai, kaip kasmet vyrauja tokia tendencija. Tačiau atliekų kiekis mažėja, per 2021–2022 m. neliko 800 tonų. Bendrai visų atliekų surenkama per 25 000 tonų per metus. Iš jų mišrių komunalinių – 16–17 tūkst. t. Pasiekti tokių rodiklių padėjo būtent rūšiavimas, surinktų atliekų perdavimas perdirbėjams, stambiagabaričių aikštelių tinklo plėtra ir vystymas.
Kviečia rinktis savitarną
Iš viso „Gargždų švara“ turi 37 557 rinkliavos mokėtojus. Tie, kurie negyvena registruotuose nekilnojamojo turto objektuose, tai įrodo, yra atleidžiami. Paskutiniu metu yra išsiunčiama 14 500 elektroninių sąskaitų, tačiau didžioji dalis yra popierinių, jų išsiunčiama 23 200. Bėda ta, kad kyla daug nesklandumų dėl pristatymo, kartais net patys „Gargždų švaros“ darbuotojai sėda į automobilius ir vežioja sąskaitas. Anot pašnekovų, pašto paslaugas tiekti laimėjusios įmonės daug nesivargina rasti sąskaitos gavėją. Geriausiu atveju grąžina atgal argumentuodamos: nėra privažiavimo, nėra namo numerio, nėra pašto dėžutės ir t. t. Ypač sudėtinga situacija yra Priekulės pusėje. Tad gyventojai yra raginami kreiptis ir pradėti naudotis elektroninių sąskaitų privalumais. Internetinėje svetainėje yra savitarnos paskyra, kurioje prisiregistravę viską matytumėte laiku ir vienoje vietoje: tiek sąskaitas, tiek šiukšlių išvežimo grafikus. Rajone yra apie 80 proc. individualių namų ir 20 proc. daugiabučių. Toks rinkliavos mokėtojų pasiskirstymas iš tikro padeda palaikyti tvarką. Pusiau požeminės atliekų surinkimo aikštelės, kurių yra 42, taip pat vis tvarkingesnės, tam pasitarnavo ir įrengtos kameros. Daugiau bėdų kyla Sendvario seniūnijoje, kur teritorijos kurį laiką buvo planuotos chaotiškai, sklypai suplanuoti taip, kad šalia kotedžių pagrindinėje gatvėje susitelkia po 60 konteinerių, vežėjai negali įvažiuoti į kiemus dėl vietos stokos. Tad projektuotojai raginami atsižvelgti ir numatyti, kur bus konteineriai, kaip įvažiuos vežėjai, kad nebūtų programuojamos bėdos ateičiai.
Dar 2022 m. „Gargždų švara“ iš savų lėšų įrengė dvi aikšteles „Žaliajame slėnyje“, kur yra daugiabučiai ir kotedžai. Sėkmingai dirba ir sodininkų bendrijoje „Dituva“ veikianti komunalinių atliekų ir pakuočių surinkimo aikštelė. „Sodininkų bendrijos „Agluona“ pirmininkė Jolanta Jurkynienė pasirūpino projekto parengimu, sklypo ribų sutvarkymu. Todėl taip pat įrengsime komunalinių ir pakuočių, tekstilės, buities stiklo nedidelę aikštelę. Daugiau tokių iniciatyvių sodininkų bendrijų pirmininkų! Juk būna, kad sodininkų bendrijoje kelerius metus net pirmininko nėra, tuomet situacija liūdnesnė“, – užsiminė R. Martinkus.
KOMENTARAS
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas KARBAUSKAS: „Per daugiau nei dešimtmetį VšĮ „Gargždų švara“ tikrai perėjo ir šiltą, ir šaltą. Per tą laiką buvo visko, kaip ir šeimoje. Tikrai pasitaikė ir gyventojų skundų, nepasitenkinimo teikiamomis paslaugomis, kainomis, tačiau svarbiausia, kad tiek „Gargždų švara“, tiek Savivaldybė reaguoja į gyventojų pastabas ir stengiasi spręsti kylančias problemines situacijas bei užtikrinti kokybiškas paslaugas gyventojams. „Gargždų švara“ rūpinasi ne tik atliekų tvarkymu, bet ir sūriu vandeniu laisto rajono žvyrkelius, kad jie nedulkėtų, tvarko pakeles – pjauna šakas, prisideda prie Savivaldybės organizuojamų akcijų ir panašiai. Ko gero, buvome pirmieji, kurie pradėjome laistyti žvyrkelius ir „Gargždų švara“ be dvejonių prisidėjo prie šios naujos veiklos, nes mūsų visų bendras tikslas yra, kad rajono gyventojai gyventų kokybiškiau, švariau ir patogiau.
Dėl KRATC aikštelių Savivaldybės tikslas, kad gyventojai galėtų nemokamai priduoti stambiagabarites, žaliąsias bei kitas atliekas. Gyventojai jas ir toliau gali nemokamai priduoti „Gargždų švaros“ aikštelėse, o dėl KRATC aikštelių perėmimo dar vyksta derybos. Vėžaičiuose planuojame ją nuomotis. Tačiau gyventojus kviečiame naudotis nemokamomis „Gargždų švaros“ aikštelėmis ir tvarkyti atliekas tinkamai.“
Agnė ADOMAITĖ
„Gargždų švaros“ ir
Vitos VITAITĖS nuotr.
