• 8 gruodžio, 2021
|

Gargždų turgaus permainoms reikia pasiruošti

R. Budginas

Gargždų turgus miesto centre turėtų tapti šiuolaikiška prekybos vieta su jaukiomis erdvėmis. Pirkėjus pritraukti įmanoma ne tik jį modernizavus, bet ir pasiūlius originalių prekių, naujų paslaugų. Apie tai ir kitas problemas kalbėjomės su UAB „Gargždų turgus“ direktoriumi Remigijumi Budginu.

Mintys greitesnės už darbą

– UAB „Gargždų turgus“ vadovauti pradėjote pernai kovą, tik paskelbus karantiną. Tai buvo nelengvų, nenumatytų permainų metas, kaip jaučiatės dabar?

– Kojas apšilau, bet pokyčiai ne tokie greiti ir akivaizdūs, kokius įsivaizdavau. Maniau, jog bus lengviau, bet ambicijos didesnės nei galimybės. Turime nepadarytų darbų, kurie nuolat tai primena.

– Atėjote į įmonę, kurios specifika nebuvo žinoma?

– Aš seniai domėjausi šia sritimi, nes norėjau užsiimti tam tikra prekybos rūšimi. Su turgaviečių modeliu buvau susipažinęs anksčiau. Jaunystėje keliavau ir Vakarų šalių miestuose įsidėmėjau turgus – patrauklias erdves. Ypač įspūdingos kalėdiniu laikotarpiu šurmuliuojančios mugės – prieššventinė prekyba lauke, o ne prekybos centre – nuostabu. Norėjau padaryti kažką panašaus Gargždų turguje – ruošiamės didžiausiam metų renginiui: kalėdinė mugė čia vyks gruodžio 17–18 dienomis. Erdvės nedaug, bet kviečiame registruotis amatininkus, rankdarbių kūrėjus, maisto gamintojus ir kitus įdomias prekes siūlančius prekiautojus.

Vizija – moderni turgavietė

Yra žmonių, laukiančių, kada Gargždų turgus bus perkeltas į kitą vietą, o Jūs užsiminėte apie jo modernizavimą?

– Man pradėjus vadovauti prekiautojai būgštavo, kur bus iškelti. Gargždų turgus ir labai geroje vietoje, ir nelabai, nesutvarkyta infrastruktūra. Jis užstatytas chaotiškai, neturint vizijos – anuomet, matyt, buvo tokie lūkesčiai, žmonės neturėjo modelio, į kurį lygiuotųsi. Dabar reikia verstis tuo, ką turime. Rajono Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus specialistai teigia, jog tikslinga išlaikyti šią turgavietę, ir žodžiu sutarta, kad ji liks šioje vietoje. Tačiau reikia atnaujinti, modernizuoti: įrengti kokybišką infrastruktūrą, o generuojant pajamas galima kurti jaukias erdves su puošybos elementais. Dabar inicijuojami pokyčiai – turi atsirasti naujas detalusis centrinės miesto dalies planas, apjungiantis visuomenės poreikiams skirtas erdves. Būtų galima įrengti pėsčiųjų alėją per turgų, o abipus jos įsikurtų prekybininkai – nuolatiniai, retsykiais atvykstantys, mugių, švenčių dalyviai. Miesto švenčių ar kitomis progomis turgus galėtų plėstis iki miesto skverų, Rinkos aikštės. Tokia vyriausiojo architekto ir mūsų vizija.

Mūsų teritorija – apie 60 arų, anksčiau nebuvo įregistruota – pernai sutvarkėme dokumentus. Du trečdaliai teritorijos aptverta. Dalyje turgaus aikštės – automobilių parkavimas arba prekyba iš automobilių. Sklypas suformuotas neatsižvelgiant į turgaus poreikius: mūsų nedidelėje teritorijoje 3–4 arus užima servitutinis kelias, kuriuo važiuojama į parduotuvę „Senukai“, Gargždų vartotojų kooperatyvą. Jo negalime aptverti ar kitaip atsiriboti. Norėtųsi, kad čia būtų kiti privažiavimai, vienas kitam netrukdantys. Bet pirmiausia turi atsirasti detaliojo plano pataisa, be to, vizualizacija, kaip tai atrodytų. Klaustume akcininkų, kurių yra 4 (rajono Savivaldybė valdo 90 proc. akcijų), kiek numato investuoti. Jeigu negalėtų, bandytume pigiau pasiskolinti iš banko – reikia turgų padaryti patrauklų ir prekybininkams, ir vietiniams gyventojams, ir prašalaičiams. Man patarė liautis lopyti skyles, nes tai neduos efekto.

Didinti įkainius – finansinė būtinybė

– O kokie pokyčiai bendrovėje įvyko?

– Man atėjus vadovauti UAB „Gargždų turgus“ dirbo nuostolingai – prieš pandemiją įmonė buvo atsidūrusi finansinėje duobėje ir nesistengta iš jos išsikapstyti. Teko sumažinti administracijos darbuotojus: iš dvylikos dirba šeši. Persikėlėme į mažesnes patalpas P. Cvirkos g. 15 – savo jėgomis suremontavome kabinetą, kad būtų jauku. Paaiškėjo, kad turgaus įkainiai patvirtinti 2007 m. ir iki tol nekeisti, nors elektra, vanduo pabrango, atlyginimai padidėjo. Teko inicijuoti perskaičiavimus – pusę metų analizavome, tyrėme, kiek didinti. Pateikę naujus įkainius leidome dar pusmetį dirbti už buvusią kainą – kad prekybininkai susitaikytų. Nuo gegužės 1 d. kai kurios kainos įsigaliojo, o kitos, uždaroje turgaus zonoje – nuo 2022 m. sausio 1 d. Kalbamės su prekybininkais, kad tai ne pasipinigavimas, o finansinė būtinybė, numatyta nuolaidų sistema. Savivaldybė pažadėjo, kad pelną galėsime investuoti į turgaus atnaujinimą. Informaciją skleidžiame Gargždų turgaus svetainėje, feisbuko paskyroje.

Stengiamės dirbti nenuostolingai, nors nuo pat pandemijos pradžios dirbame tik puse pajėgumo: karantino metu kas mėnesį naujiena – uždaryti arba kitaip apriboti prekybą. Nuo spalio 22 d. Gargždų turgaus prekybos halėje aptarnaujami pirkėjai, turintys galimybių pasus.

Mūsų turguje pagal sutartis dirba apie 100 prekiautojų, bet dalis – sezoniniai, prekiaujantys augalų daigais ar kita. Galėtų tilpti dar apie 20, bet nepatrauk­liose vietose niekas nenori prekiauti. Turgus – nišinė prekyba: bet kas čia gali pradėti savo verslą, susikurti sezoninę darbo vietą. Čia galima parduoti savo pagamintą daiktą – suteikiame nuolaidą tiems, kas prekiauja savo pagamintais daiktais. Tačiau pritraukti naujų klientų itin sunku, nes įrengti darbo vietą pagal pageidavimus neįmanoma. Visgi pasiseka: džiaugiamės, kad turguje prekiauja portugalai iš savo šalies atsivežtomis alyvuogėmis, aliejumi ir kita. Per pastaruosius metus kai kas atsisakė prekybos Gargždų turguje – sunyko jų laikini statiniai ir jų nebeatnaujino. Beje, atsirado gražių pastatų – džiaugiamės naujuoju originaliu bitininko kiosku ir kitais. Manau, kad ateityje turguje turėtų stovėti dviaukščiai pastatai: pavyzdžiui, pirmame aukšte būtų prekiaujama daržovėmis, o antrame – kitos paslaugos teikiamos. Yra tam tikri Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimai, kaip antai atskirose zonose prekiauti iš užsienio parvežtais ir lietuviškais sodinukais, vaisiais ir pan.

Išgirsti pirkėjų poreikius

– Tikite, jog turgaus prekybininkai gali konkuruoti su prekybos centrais?

– Tiesą pasakius, maniau, kad tai pasenusi prekybos forma. Visgi pandemija parodė, jog turgus – galimybė daugeliui žmonių turėti darbo vietas ir būti turgavietės dalimi: jeigu turi kioską ar namelį ant ratų, nėra jokių apribojimų patalpoms.

– Tačiau prekiautojai skundžiasi pirkėjų stoka, pasigenda jaunimo…

– Tradiciškai manoma, kad turgaus pirkėjas – kaimo žmogus, kuriam reikia purvabridžių, gyvūnų ir panašiai. Betgi viskas keičiasi: tiek daug nebeatvyksta pirkti vištaičių, nes vis mažiau kas beaugina. Neateina jaunimas? Norint pritraukti, reikia turėti jiems reikalingų originalių, patrauklių prekių: jeigu parduodi tik tai, ką turi, sunku tikėtis sėk­mės. Mes ne tik administruojame turgų, bet ir stengiamės edukuoti prekybininkus prekiauti originaliomis prekėmis. Įrodinėjame, jog tai įmanoma susitvarkius dokumentus, susimokėjus mokesčius. Šeimai reikalingų prekių stengiuosi nusipirkti šiame turguje, o jeigu neturi jų, pasiūlau atvežti – galiu palaukti.

– Gargždų turgus kviečia į įvairias muges, o artimiausia mugė bus kalėdinė?

– Mes neabejingi renginiams ir mugėms: atgaivinome Gargždų mamyčių turgelį – kelis kartus vyko. Pabandėme pakviesti į Bagažinių turgelį, kur leidome prekiauti naudotais namų apyvokos daiktais. Būtų susirinkę daugiau, jeigu būtų turėję galimybę prekiauti dėvėtais drabužiais. Į rudens gėrybių mugę atvyko 26 prekiautojai. Dabar ruošiamės metų pabaigtuvėms – kalėdinei mugei, vyksiančiai dvi dienas. Ieškome amatininkų, rankdarbių kūrėjų, prekiautojų, kurie pasiūlytų naujų, įdomių prekių. Būtų gerai, kad mugėje atsirastų valgių gamintojų – karštais užkandžiais, kava vaišintųsi mugės lankytojai. Užpildysime laisvas erdves, skverus, šventinę nuotaiką kurs kalėdinės melodijos, bet sėkmė priklausys ir nuo oro.

Virginija LAPIENĖ

Asmeninio archyvo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių