Gargždų turgaus prekiautojai pyksta dėl padidėjusių nuomos mokesčių

Gargždų turgus apmiręs – prekiautojai laukia nesulaukia pirkėjų. Jie nepatenkinti šiemet padidėjusiomis nuomos už darbo vietą kainomis ir dalis darbo sutarčių su turgaus administracija nepasirašė. Dėl padidėjusių mokesčių turgaus prekiautojai kreipėsi į rajono valdžią, skundėsi Seimo nariui Petrui Gražuliui, kuris parašė raštą rajono Savivaldybės tarybai, Gargždų turgaus valdybai, atsiuntė ir „Bangos“ redakcijai. Gargždų turgaus direktorius tvirtino įžvelgiantis turgaus perspektyvą, potencialą ir neišnaudojamas galimybes.

Neskuba pasirašyti sutarčių
Gargždų turgus pastarosiomis savaitėmis apmiręs – anot prekiautojų, šioks toks pagyvėjimas pastebimas tik palankesniu oru. Ūkanotą dieną mažai pirkėjų sulaukė ir gerai pastebimoje vietoje daržovėmis prekiaujanti Svetlana, bet nesistebėjo, nes, anot jos, visada sausio-vasario mėnesiais taip būna. „Vienas kitas ateina, bet kai taip brango elektra, šildymas, žmonės „įjungę“ taupymo režimą – skaičiuoja, kiek per mėnesį gali išleisti, – kalbėjo verslininkė. – Tenka spaustis ir mums, nes nuomos kaina už darbo vietą pašoko 120 proc., bet sutarčių dar nepasirašėme. Prieš porą savaičių turgaus direktorius kvietė į susirinkimą tai aptarti, bet buvo nepatogus laikas – galėjo sušaukti tada, kai turgus baigiasi.“
Savo surinktų žolelių arbatomis prekiaujanti Dalia turguje už prekystalio stovi ne kasdien – atvyksta palankesniu oru. „Žmonių nedaug, ir žolynus baigiu parduoti, nes pasitaikė nepalanki vasara jiems formuotis, – atskleidė prekiautoja. – Neateina pirkėjų ir pas drabužių, avalynės pardavėjus – vieną, kitą daiktą tik nuperka, gal daugiau užsuka maisto produktų pirkti.“ Nuomos mokesčiai šiai prekiautojai padidėjo nuo 50 iki šimto eurų per mėnesį. Daliai neramu, kad viskas labai pabrango – net popierinės pakuotės vaistažolėms.

Stengiasi kapstytis
Angare, kur daugelį metų intensyviai prekiaujama dėvėtais drabužiais, viena pusė ištuštėjusi – nebeliko prekeivių, įėjimas užtvertas „stop“ juosta. Prekiautojos pasakojo, jog neseniai čia norėjo pradėti prekybą dvi moterys, bet sužinojusios, kad už vietą teks mokėti 170 eurų per mėnesį, atsisakė. „Pernai kiekvieną mėnesį mokėjau po128 eurus už vietą, o šiemet gavau pranešimą, kad 202 eurai, nors sutarties nesu pasirašiusi,– piktinosi Irena. – Visoms prekiautojoms pabrango nuoma, bet skirtingai, nes plotas, kuriuo naudojamės, nevienodas, kai kurios turi kelias vietas. Iš Savivaldybės buvome gavę raštą, kad nuomos kaina bus padidinta minimaliai. Betgi man pabrangino 74 eurais – argi tai minimalu? Jeigu būtų pabrangę 15–20 eurų, suprasčiau. Ir kodėl reikėjo branginti šiemet, jeigu jau tai darė pernai – mums nepaaiškina, skaičiuoja pagal savo metodiką. Kasmet kyla nuomos už vietą kaina, o aš negaliu branginti savo prekių – nebepirks, nes žmonės ieško pigesnių. Ir pirkėjų labai mažai.“
Dvidešimtus metus Gargždų turguje dėvėtais rūbais prekiaujanti Irena sakė neseniai buvusi priversta kraustytis į kitą vietą, nes buvo atsidūrusi tarsi salelėje – nebeliko šalia prekiavusių moterų. „O kokios čia mūsų darbo sąlygos? Lyjant bėga vanduo per stogą, sningant irgi randame sušlapusius drabužius. Nieko mums nepagerino, o mokesčius didina, – nepatenkintos kalbėjo prekiautojos. – Pabrango ir „Sodros“ mokesčiai, ir verslo liudijimas, ir sveikatos draudimas. O kiek mes uždirbame… Bet mes stengiamės kapstytis.“

Mokesčiai padidėjo, o darbo sąlygos nepasikeitė
Prekiautojos vienbalsiai tvirtino, jog nuomos kainos neatitinka darbo sąlygų. „Tegul direktorius pastovi čia mūsų vietoj“, – siūlė viena iš pašnekovių. Susirūpinusios dėl nuomos kainų augimo turgaus prekiautojos kreipėsi į rajono valdžią, pasikvietė merą Bronių Markauską. Bet, pasak jų, šis nesileido į kompromisus – dėl darbo sąlygų liepė kreiptis į turgaus direktorių Remigijų Budginą.
„Direktorius teisinosi, kad turi daug išlaidų, kurios numatytos ateityje. Bet jos nekonkretizuojamos – neaišku, kam bus skirtos tos surinktos didesnės lėšos. Antai, sako, jog už elektrą per metus sumoka 15 tūkst. eurų, betgi pusę sumos sumokame mes, prekiautojai, nes turime savo skaitiklius, o ši suma neįskaitoma į nuomos mokestį, – dėstė prekiautoja Rita. – Man nuoma padidėjo 120 proc.: pernai už žemės plotelį po savo kiosku kas mėnesį mokėjau po 56 eurus, o dabar – po 124 eurus, nors niekas nepasikeitė.“

Siekia subalansuoti veiklos tęstinumą
UAB „Gargždų turgus“ direktorius R. Budginas patikino, jog nuomos kainos paskutinį kartą buvo nustatytos 2007 m. tuo metu veikusios valdybos sprendimu. „Jos buvo grindžiamos to meto aplinkinių turgaviečių kainomis. Nuo to laiko niekas nesikeitė, – atskleidė jis. – Pradėjus analizuoti įmonės padėtį paaiškėjo, kad nesudaryta turgavietės schema, todėl netiksliai apskaitomi prekybos plotai. Juos apskaičius, 2020 m. kai kuriems prekybininkams buvo perskaičiuotos kainos pagal faktinį užimamą plotą, nes pasitaikė, kad mokėjo už mažesnį plotą, o užėmė didesnį.“
Įmonės administracijos iniciatyva buvo pasiūlyta parengti objektyvią minimalių kainų nustatymo metodiką atsižvelgiant į turimą plotą, pagrindines neišvengiamas įmonės sąnaudas ir palyginant jas su Kretingos, Palangos ir Šventosios turgų vidutinėmis kainomis. „Parengus metodikas ir su valdyba bei prekeivių oficialiai išrinktais/patvirtintais atstovais išdiskutuotas ir pakoreguotas projektas buvo galutinai patvirtintas 2021-03-30. Visi turėjo galimybę dalyvauti šiame procese, kuris yra visiškai dokumentuotas ir skaidrus, – dėstė direktorius. – Metodikos esmė yra ta, kad bazinis 1 kv. m įkainis tampa visiems vienodas ir tik po to „įsijungia“ koreguojantys koeficientai, priklausomai nuo vietos, ploto ir kitų faktorių. Kadangi metodika buvo išdiskutuota įmonės ir jos klientų atstovų lygmeniu bei ne kartą viešinta įmonės interneto svetainėje, pradėjome rengti naujas sutartis. Dėl to atsirado nepatenkintų prekiautojų, kurie kreipėsi į įmonės valdybą, pagrindinį akcininką, Savivaldybės politikus ir Tarybos narius.“
R. Budgino teigimu, atsižvelgdama į prekiautojų ir akcininko prašymus, įmonės valdyba 2021-12-31 priėmė sprendimą, kuris įpareigojo įmonę perskaičiuoti padidėjusias kainas su papildomomis nuolaidomis iki 2022-06-30, kad prekybininkai nepajaustų ženklaus kainų skirtumo.
„Nors įmonė yra pelno siekiantis verslo subjektas, ji dalinai prisiėmė atsakomybę tenkinti visuomenės dalies socialinę funkciją, kur kiekvienas pageidaujantis gali oficialiai gauti atvirą prekybos vietą po stogu už 1 eurą dienai. Su pagrindiniu akcininku ir įmonės valdyba nuolat tariamasi ir ieškoma sprendimo būdų, kaip subalansuoti įmonės veiklos tęstinumą, sveiką ekonominę būklę ir numatytų tikslų (t.y. turgavietės kompleksinį atnaujinimą) įgyvendinimą ir klientų pasitenkinimą, – atskleidė direktorius. – Aš matau turgaus perspektyvą, potencialą ir neišnaudojamas galimybes. Netgi sunkmečio sąlygomis su komanda auginome potencialą didindami apyvartą ir taip dalinai amortizuodami įmonės neprognozuojamai didėjančias sąnaudas.“
Jis paaiškino dėl dėvėtų rūbų (angaro) sektoriaus užpildymo: „Planuojame šiemet pagal galimybes sutvarkyti neužimtas prekybos vietas, jas viešai išreklamuoti ir pasiūlyti prekybininkams, kurie rūbais prekiauja atvirose erdvėse, savo veiklas perkelti į Gargždų turgų, kur, tikimės, padidės lankytojų srautai, ir galėsime kartu dirbti visų labui.“

KOMENTARAS
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Justas RUŠKYS:
– Klaipėdos rajono savivaldybė gruodžio mėnesį gavo Gargždų turgaus prekeivių prašymus, į kuriuos atsižvelgė ir perdavė UAB „Gargždų turgus“ administracijai ir turgaus valdybai, rekomenduodama mokesčio padidėjimą atidėti pusei metų. Valdyba su turgaus administracija priėmė sprendimą taikyti pereinamąjį laikotarpį ir kainą didinti pamažu, taikyti nuolaidas prekeiviams. Į naujus turgaus prekeivių prašymus taip pat bus reaguojama ir atsižvelgiama. Šią savaitę planuojamas posėdis su Savivaldybės administracijos specialistais, kuriame ir analizuosime bei galvosime, ką darysime toliau, ieškosime būdų padėti turgaus prekeiviams.

Virginija LAPIENĖ
Agnės Adomaitės nuotr.