Gargždų turguje – ir nauji kioskai, ir senos taburetės
Gargždų centre įsikūręs turgus pamažu baigia aktyviausią prekybos sezoną – daugiausia uždirbama gegužės–rugsėjo mėnesiais ir, žinoma, prieš Kalėdas. UAB „Gargždų turgus“ 90 proc. akcijų priklauso Klaipėdos rajono savivaldybei, 10 proc. dalijasi 4 fiziniai asmenys.
Turgaus teritorijoje įkurtos įvairios prekybos vietos. Galima pasirinkti prekiauti maisto produktais halėje, vykdyti veiklą prekybos kioskuose, dėvėtų drabužių angare, nuomotis vietą su įrengtais prekystaliais po stogu ar tiesiog susimokėti už vietą atsinešant savo kėdutę, staliuką ar pasistatant automobilį šeštadieniais aikštelėje.
Nuo 60 centų
Turgaus teritorijoje stovintys kioskai – beveik visi privatūs. Savininkai moka už užimamą plotą tik po 3,47 Eur už kvadratinį metrą mėnesiui. Pavėsinės vieta atsieina 2,35 Eur per dieną, angare – 3,77 Eur. Halėje 1 metro nuoma – 8,68 Eur. Ūkininkams metras prekystalio kainuoja eurą. Norintieji dar daugiau sutaupyti prekiauja ant grindinio, tada metro nuoma – tik 60 centų. Anot turgaus kontrolierės Virginijos Saukalienės, pačios brangiausios vietos – kebabinė, šalia jos esantis trikotažo kioskas ir prie knygyno stovintis gėlių kioskas. Jeigu mokama iškart už mėnesį, suteikiama 15 proc. nuolaida.
Šeštadieniais prie „Maximos“ esanti aikštelė virsta turgumi, mat 3 eilės priklauso turgui. Vieną automobilio vietą užsiėmęs ūkininkas moka 2,5 Eur. Turguje apie 15 proc. vietų yra laisvos. Nemažai prekiautojų dirba šeimomis, kai kuriems turgus – vienintelė darbo vieta.
Be dividendų
Įvedus eurą, turgaus vietos kaina beveik nepakilo. Prekybininkai moka tik už vietą, atskirai nei už vandenį, nei už elektrą nebeskaičiuojama. Kioskų savininkai moka ir už elektrą.
„Aplinkui esančiuose turguose nuomos kainos didesnės, nors prekės ir pigesnės nei Gargžduose. Už surinktus pinigus išklotas grindinys, prie ūkininkų prekystalių sutvarkyta lietaus kanalizacija, pakeisti lietaus latakai, dalis stogo, – investicijas vardijo turgaus kontrolierė. – Mažėja prekiautojų, mažėja pelno. Kada turi atsipirkti 2000 Eur kainavusi kanalizacija, jeigu ūkininkai po eurą už metrą prekystalio temoka ir dar linkę derėtis, esą prekės tik pusmetrį stalo teužimančios. Šiemet neišmokėjome dividendų Savivaldybei.“
Prabunda 6 val.
Turgus pradeda gyventi nuo 6 valandos. Pirmosios darbą pradeda ir paskutiniosios baigia prekiautojos daržovėmis. Vėliau į turgaus šurmulį įsijungia drabužių (naujų ir dėvėtų), avalynės, trikotažo, buities reikmenų pardavėjai.
Duris atveria kioskai – tokie skirtingi. Vieni apšepę, net atrodo pritūpę nuo metų naštos, kiti šiek tiek „aptampyti“. O didžiausio smalsumo sulaukia naujutėlaičiai. Jų kaimynystėje senieji dar labiau atrodo pasenę. Nors turgaus administracija ragina savininkus daugiau dėmesio skirti kioskų išorei, šie dažniausiai investuoti nelinkę.
Popiet turgus vėl ištuštėja. Kai nebėra pirkėjų, prekės nebedengia prekystalių, dar labiau pasimato nykūs statiniai.
Įkurtuvės – lapkritį
Šiuo metu pastatyti du nauji erdvūs kioskai, kiekvienas – vietoj dviejų senų. Viename bus prekiaujama drabužiais, kitame – lietuviškais maisto produktais.
Šeimos verslo vadeles iš tėvo perėmusi gargždiškė Laura Striaukė „Bangai“ telefonu sakė, jog planuoja įkurtuves švęsti lapkritį: „Pati daug dėmesio skiriu sveikai mitybai, tad ir pirkėjams pažadu tiekti tik šviežius produktus. Mėsos išpjaustymo patalpose bus sterilu, kaip ligoninėje bus dezinfekuojamos grindys. Džiuginsime ekologiška mėsa, pasiūlysime ir mažų ūkių rūkytų mėsos gaminių, kaimiško pieno, sūrių, sviesto, vietos kepėjų keptos duonos. Iš tėvų ūkio Gelžinių kaime atvešime daržovių, kiaušinių, kuriuos valgome patys.“
Šeimininkė sakė, jog patalpas rengia patys, o nemenkos šeimos investicijos turėtų atsipirkti po 10–15 metų: „Didelio pelno nesitikime, norime stabilių pajamų, dirbs tos pačios 2 pardavėjos ir dar vieną naują darbo vietą sukursime.“
