Gargžduose – talentingo Nyderlandų dailininko Torcqué, kūrusio ir Lietuvoje, – parodos atidarymas
Gargždų kultūros centre balandžio 10 d. 17.30 val. bus pristatoma Torcqué tapybos darbų ir piešinių ekspozicija, bus skaitoma jo paveikslų įkvėpta poezija, dalinamasi prisiminimais apie menininko įdomią, laisvą ir užmarščiai nepavaldžią asmenybę. Paroda bus eksponuojama iki gegužės 26 d.
Parodos pristatymo renginyje dalyvaus Antanas Adomaitis – akmentikis iš Akmenės, Asta Brazaitienė – literatė iš Palangos, Birutė Steponavičienė – poetė iš Mažeikių ir daugiau Torcque meno gerbėjų. Renginį moderuos Silvija Zamulskienė iš Kretingos.
Apėmė skirtingas meno formas
Torcqué gimė 1941 m. liepos 2 d. Roterdame (Nyderlanduose). 1956–1960 m. mokėsi Grafikos meno mokykloje Roterdame, 1958–1962 m. studijavo Roterdamo meno akademijoje, 1962–1966 m. Amsterdame studijavo iliustraciją ir dizainą (Famous Artists Schools). Meno kūrybos subtilybių mokėsi privačiai pas žymius Olandijos dailininkus. Menininkas surengė ne vieną dešimtį autorinių parodų Nyderlanduose, Ispanijoje, Belgijoje, Prancūzijoje ir Lietuvoje, buvo 18 grupinių, tarptautinių parodų dalyvis ir keturių premijų laureatas.
Platus autoriaus kūrybinis laukas apėmė skirtingas meno formas: Torcqué ilgą laiką kūrė litografiją, dirbo dizaino ir reklamos srityse, iliustravo geografijos, istorijos, gamtos vadovėlius mokykloms, kūrė sienų tapybą įvairių restoranų, viešbučių, pramogų parkų interjerams ir eksterjerams Ispanijoje, vėliau ilgam laikui atsidėjo tapybai, taip pat rašė poeziją, prozos tekstus, dirbo fotokorespondentu. Gyvenime ir kūryboje Torcqué mėgo satyrą ir juodą humorą, siekė, kad jo darbai išlaisvintų fantaziją, skatintų pasinerti į apmąstymus, kelti klausimus, diskutuoti.
Didelę gyvenimo dalį dailininkas gyveno Ispanijoje, aktyviai dalyvavo Denijos miesto politiniame bei kultūriniame gyvenime, įkūrė savo spaustuvę ir muziejų, buvo sukaupęs didelę ir vertingą fotoaparatų ir vaizdo kamerų kolekciją. Dailininkas buvo labai apsiskaitęs, turėjo didelę ir įspūdingą meno leidinių ir mokslo literatūros biblioteką, taip pat mėgo operą, baletą, klasikinę muziką, turėjo turtingą muzikos įrašų kolekciją. Jaunystėje Torcqué žaidė futbolą (buvo vartininkas), buvo pasiekęs gerų sportinių rezultatų lengvojoje atletikoje, dirbo lengvosios atletikos treneriu, visą gyvenimą domėjosi futbolu. Torcqué buvo įdomi ir įvairiapusė asmenybė, puikus pašnekovas, geras kulinaras, nestandartinio mąstymo žmogus – Olandijoje buvo įsigijęs bažnyčią ir joje įsirengęs įspūdingus namus.
Lietuvoje intensyviai kūrė
Nuo 2005 m. dailininkas gyveno ir kūrė Lietuvoje, čia jis intensyviai tapė, rašė eilėraščius, satyrinės prozos tekstus. 2012 m. dalyvavo parodoje Roterdame. Vienuolikoje Lietuvoje surengtų parodų dailininkas eksponavo ir Lietuvoje sukurtų paveikslų ciklus.
2011 m. Torcqué pristatė kūrybinę veiklą vainikuojantį albumą „Tylos aidas“. Albume atspindėta Torcqué kūryba nuo 1957 m. Į knygą dailininkas atrinko 140 darbų, sukurtų Olandijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Ispanijoje ir Lietuvoje. Juos papildė olandų poetų, mažeikiškių Astos Brazaitienės, Saros Poisson, Rimos Sadauskienės, Birutės Steponavičienės ir Vaclovo Navicko eilėraščiai bei paties Torcqué poetiniai tekstai ispanų ir olandų kalbomis. Visi šie eilėraščiai – paveikslų pratęsimas, interpretacija arba nelyginant aidas, kurį su dailės kūriniais sieja tematika, atskiri motyvai, nuotaika. „Įprasta, kad dailininkai iliustruoja rašytojų ir poetų knygas, o man norėjosi padaryti atvirkščiai – kad poetai savo eilėraščiais papildytų paveikslus“, – sakė dailininkas Torcqué.
2021 m., minint Torcqué 80-mečio jubiliejų, išleista knyga „Gili juoda“, kurioje spausdinamos autoriaus atrinktos nuo 1964 m. pieštos karikatūros. Kai kurios iš jų buvo spausdintos Nyderlandų ir Ispanijos laikraščiuose ir žurnaluose, tačiau didžioji dalis – niekur nepublikuota ir neeksponuota.
Savo kūrybą autorius apibrėžė kaip realų siurrealizmą. Kaip teigė menininkas, per savo darbus jis ieškojo ryšio su žiūrovu, pasakodamas net labai asmeniškus išgyvenimus ir istorijas: Torcqué paveiksluose atsiskleidžia tapytojo gyvenimo vingiuose glūdinti drama ir emocijos. Autorius troško, kad į paveikslą žiūrintis žmogus mėgautųsi jo pasakojama istorija, nes regėjo save ne tik kaip tapytoją, bet ir kaip pasakotoją bei poetą, kalbantį teptuko potėpiais.
Parodos organizatorių inf. ir nuotr.
