Gedulo ir vilties diena Klaipėdos rajone ir muziejaus 20-mečio minėjimas
Artėjant Gedulo ir vilties dienai vėl atverčiame skaudžius istorijos puslapius, paženklintus sovietų represijų masinėmis netektimis ir sulaužytais likimais. Už sausų, oficialių skaičių – gyvos, kraujuojančios mūsų kaimynų, senelių ir tėvų tragedijos: iš Klaipėdos rajono išvežta 4 310 žmonių, iš kurių net 1 400 iškeliavo į nežinią ir iki šiol neturi net kapo, kurį galėtų aplankyti artimieji.
Represijos ir liūdnos sukaktys
Klaipėdos rajono gyventojų tremtys ir kalinimas sovietų sąjungoje 1939–1953 m. yra sukrečiančios.
Mūsų rajone buvo represuota 4 310 asmenų: tremtinių 2 798 (mirė 322), politinių kalinių 1 512 (mirė 186). Į Lietuvą grįžo 2 257, negrįžo 145 asmenys, 1 400 asmenų likimas nežinomas. Liūdnosios sukaktys: prieš 85 metus 1941 m. buvo represuota 120 asmenų, prieš 80 metų 1946 m. buvo represuotas 321 asmuo, prieš 75 metus 1951 m. buvo represuoti 639 asmenys.
Į represuotųjų skaičių įeina Klaipėdos rajono, miesto, kitų pajūrio mažų gyvenviečių gyventojai. Represijų kryptys – Chabarovsko, Krasnojarsko ir Primorės kraštai, Archangelsko, Astrachanės, Irkutsko, Kemerovo, Kuibyševo, Rostovo, Sverdlovsko, Permės, Vologdos, Leningrado, Tiumenės, Magadano, Gorkio, Maskvos, Kaliningrado, Volgogrado, Omsko, Tomsko, Kursko, Kirovo, Jaroslavlio, Čeliabinsko, Smolensko, Tambovo, Amūro, Kalinino, Sachalino sritys. Respublikos ir autonominės respublikos – Mordovija, Kazachija, Jakutija, Karelija, Komija, Baltarusija, Baškirija, Latvija, Lietuva, Buriatija, Ukraina. Pastarosios vietos daugiausia susijusios su suėmimais ir lageriais. Ikikarinės represijos nepalietė Mažosios Lietuvos gyventojų.
„Vilties pusryčiai“ – bendrystei, atminčiai
Jau tapo tradicija birželio 14 d. represijų aukas pagerbti ryto malda. Nuo pat 1990 m. tremtiniai renkasi Gargždų parke 6 val. ryte prie kryžiaus Tautos skausmui atminti, skirto 1941 m. ir 1944–1953 m. ištremtų dabartinių Klaipėdos rajono gyventojų atminimui. Susirinkusieji malda ir kartu dainuojamomis tremtinių dainomis prisimena šio tragiško įvykio paliestas savo šeimas.
Šiais metais minėjimo metu Klaipėdos rajonas jungiasi prie pilietinės atminties akcijos „06.14 Atminties neištremsi“, ir skaitysime tremtinių bei politinių kalinių iš dabartinio Klaipėdos rajono vardus, pavardes ir likimus.
Po minėjimo Gargždų parke visi dalyviai kviečiami susiburti „Vilties pusryčių“ Gargždų krašto muziejaus kiemelyje – prie kavos puodelio pasidalyti prisiminimais, istorijomis ir pabūti bendrystėje. Jau antrus metus iš eilės muziejaus organizuojama iniciatyva tapo prasminga Gedulo ir vilties dienos tradicijos dalimi, suburiančia bendruomenę pagerbti tremties ir represijų aukų atminimą bei puoselėti vilties, atminties ir bendrystės vertybes.
Edukacijos, žygis, meninė programa
Birželio 14-ąją Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejuje Priekulėje taip pat vyks Gedulo ir vilties dienos minėjimas bei muziejaus veiklos 20-mečio renginys. Jau nuo ryto muziejaus kiemelyje šurmuliuos edukacinės veiklos, kviečiančios lankytojus ne tik prisiminti istoriją, bet ir aktyviai įsitraukti į prasmingas iniciatyvas. Viena jų – kūrybinės dirbtuvės „Apkasų žvakės Ukrainai“, kurių metu bus gaminamos žvakės, skirtos paremti Ukrainos gynėjus. Renginys prasidės jau antrus metus organizuojamu 14 kilometrų atminimo žygiu po Klaipėdos rajono rezistencijos ir tremties istoriją menančias vietas. Žygio dalyviai aplankys svarbius atminties objektus, o istorijomis apie krašto žmonių likimus ir laisvės kovas dalysis muziejaus istorikė Sabina Vinciūnienė. Žygeivius lydės Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų Jūros šaulių 3-iosios rinktinės 311 Vėtros šaulių kuopos jaunieji šauliai kartu su jų vadu Giedriumi Sabaliausku.
Po žygio muziejuje nuo 14 val. vyks oficialioji minėjimo dalis: skambės Lietuvos himnas, tremtinių choro atliekamos dainos, bus pagerbtos tremties ir rezistencijos aukos. Renginio viešnios – žurnalistės Živilė Kropaitė-Basiulė ir Aistė Plaipaitė, kurios renginio dalyviams pristatys literatūrinę-muzikinę programą, paremtą knyga „#fainiausia pasauly močiutė: anūkė klausia apie karus ir sąžinę“. Per asmenines istorijas, muziką ir pokalbius jos kvies pažvelgti į karo, atminties ir sąžinės temas iš skirtingų kartų perspektyvų. Renginio metu taip pat bus atidaryta nauja paroda „Šviesos spindulys tremtyje“, kviesianti pažvelgti į tremtinių kasdienybę ir vilties ženklus sudėtingomis istorijos aplinkybėmis. Po renginio lankytojai bus kviečiami apžiūrėti parodą ir pabūti bendrystėje.
Svarbi muziejaus paskirtis
Šiemet minėjimas sutampa su reikšminga sukaktimi – Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejaus 20-mečiu. Nuo idėjos iki įgyvendinimo prireikė bemaž 9 metų, tačiau galiausiai muziejus lankytojams duris atvėrė 2006 metais liepos 22 dieną ir per du dešimtmečius tapo svarbiu istorinės atminties centru, saugančiu ir pristatančiu Klaipėdos rajono tremties, rezistencijos bei laisvės kovų istoriją. Sukaupta beveik 10 000 muziejinių vertybių, autentiški pasakojimai ir vykdomos edukacinės veiklos leidžia šią istoriją perduoti naujoms kartoms, primindami, kad laisvė nėra duotybė, o vertybė, kurią privalome saugoti.
Renginys nemokamas. Kviečiami visi. Renginį organizuoja Gargždų krašto muziejus ir filialas Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus. Renginys finansuojamas projekto „Atminties neištremsi: kartų bendrystė Klaipėdos rajone” LR kultūros ministerijos ir Klaipėdos rajono savivaldybės lėšomis. Renginio partneriai – Klaipėdos rajono savivaldybė, Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų jūros šaulių 3-iosios rinktinės 311 Vėtros šaulių kuopa, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Klaipėdos rajono filialas, Gargždų kultūros centras.
Informaciniai partneriai – Klaipėdos rajono laikraštis „Banga“, laikraščio portalas www.gargzdai.lt, naujienų portalas „Mano Gargždai“.
Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejaus informacija
