Geradarystės misiją gimnazistai įvykdė dovanodami kraujo

Mokytoja I. Agajan ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistė R. Palionienė (kairėje) buvo donorystės akcijos iniciatorės ir vylėsi, kad pastaroji bus ne paskutinė. Donore tapusi gimnazistė Agnė Čėsnaitė džiaugėsi, kad galėjo duoti kraujo.

Kasdien Lietuvoje kraujo reikia 100–120 ligonių. Ištikti nelaimės ar užklupti ligų tokie žmonės lieka dėkingi kraujo donorams. Laimei, vis sąmoningiau mąstantys lietuviai kraujo donorystės nebesibaimina ir vadina savaime suprantama pagalba. Prie Nacionalinio kraujo centro iniciatyvos prisijungė ir Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos bendruomenė – pilnamečiai mokiniai bei keletas mokytojų. Nepaisant didelio noro, beveik pusė potencialių donorų neatitiko sveikatos reikalavimų ir donorystės misiją trumpam atidėjo.

Turėjo išduoti blogus įpročius

Nacionalinio kraujo centro (NKC) Klaipėdos filialas neretai sulaukia prašymų kraujo donorystės akcijas organizuoti ugdymo įstaigose. Donorams taikomas pilnametystės cenzas, taigi „Vaivorykštės“ gimnazijoje šiemet kraujo duoti ryžosi beveik 40 abiturientų ir keletas pedagogių. Gimnazijos visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Rasa Palionienė ir mokytoja Ilma Agajan pasakojo, kad mintis surengti donorystės akciją gvildenta pernai, bet nepavyko surinkti minimalios grupės. „Šiemet per etikos pamokas su mokiniais kalbėjome apie donorystę ir klausėme, kiek iš jų sutiktų duoti kraujo. Norinčiųjų atsirado beveik 50, taigi pasitarę nusprendėme pasikviesti medikus“, – pasakojo R. Palionienė.

Gimnazistai privalėjo pasirašyti sutikimą, užpildyti išsamų klausimyną apie persirgtas ligas, žalingus įpročius, kitus faktorius, galinčius lemti donoro atmetimą. Vietoje nustatyta donoro kraujo grupė, hemoglobino koncentracija kraujyje, ir tik atitikus kriterijus leista duoti kraujo.

Pusė donorais netapo

Galiausiai donorais tapo tik 24 žmonės. „Donoras netinkamas gali būti dėl per žemo arba per aukšto hemoglobino. Moterims būtina 125 hemoglobino riba, vyrams – 135. Keletui mokinių šis rodik­lis buvo per aukštas, siekė 180. Tokiam žmogui būtina vartoti daugiau skysčių, kadangi kraujas tirštas, ir vyresniame amžiuje didėja trombozės rizika. Jei hemoglobinas žemas, reikėtų valgyti daugiau burokėlių, jautienos kepenėlių, grikių ar kitų produktų, keliančių geležies koncentraciją“, – patarė Nacionalinio kraujo centro gydytojas Vladimiras Skutinas. Vėl bandyti tapti kraujo donorais tokie gimnazistai galės po mėnesio.

Būta ir kitų sveikatos trukdžių: per žemas arba per aukštas kraujo spaudimas, mažas kūno svoris, medikai negalėjo užčiuopti venų. Rizikos faktoriumi laikoma, jei donoras prieš mažiau nei 6 mėnesius pasidarė tatuiruotę arba vėrėsi auskarus, taip pat jei prieš tiek laiko laukėsi ir kt.

Gydytojai gimnazijoje bemaž dešimties mokinių kraujo grupėje nustatė Kell antigeno. Pastarasis paveldimas ir neturi įtakos sveikatai, tačiau tokio donoro kraujas tinka tik tokią pat kraujo grupę su minėtu antigenu turinčiam asmeniui. Kadangi rasti analogiško kraujo savininką nėra paprasta, donorais gimnazistai netapo.

Pateks į vietines ligonines

NKC Klaipėdos filialo donorystės koordinatorė Indrė Stašinskienė patikslino, kad donorais tapusių moksleivių kraujas per kelias dienas bus ištirtas laboratorijoje ir tik tada paaiškės, ar jis tinkamas ligoniams. „Kraujas tiriamas dėl keturių pagrindinių ligų: hepatito B ir C, AIDS ir sifilio. Netirtas jis gydymo įstaigų tikrai nepasiekia. Galime užtikrinti, kad gimnazijoje donorų paaukotas kraujas pateks į Vakarų Lietuvos ligonines“, – sakė NKC atstovė.

Anot jos, šiuo metu medikai neišskiria rečiausiai donorų aukojamos kraujo grupės. Esą poreikis priklauso ne nuo grupės retumo, bet nuo ligonių. Štai šiuo metu ligoninėse jaučiamas nulinės teigiamos grupės stygius, nors pastaroji – viena dažniausių.

„Vaivorykštės“ gimnazistai kraujo davė neatlygintinai, tačiau NKC visus paskatino dovanėlėmis: specialiu pažymėjimu, šokoladu ir kvietimu į kino teatrą Klaipėdoje.

• Ligoniams perpilamas ne visas donoro kraujas, o kraujo komponentai (eritrocitai, trombocitai, šviežiai užšaldyta kraujo plazma), kurie gaminami kraujo centre iš surinkto ir ištirto donorų kraujo. Šių kraujo komponentų reikia ligoniams po sunkių chirurginių operacijų, gimdyvėms, nudegusiems, sužeistiems ir įvairiomis kitomis ligomis sergantiems žmonėms.
• Kraujo komponentų poreikis gydymo įstaigose kiekvieną dieną yra skirtingas. Nacionalinio kraujo centro duomenimis, vidutiniškai kasdien Lietuvoje kraujo reikia 100–120 ligonių. Siekiant užtikrinti kraujo komponentų poreikį, būtina, kad kasdien kraujo duotų apie 400 kraujo donorų. Iš vieno kraujo donoro paimama 450 ml kraujo, iš kurio pagaminama 3 vienetai kraujo komponentų: eritrocitų, trombocitų ir kraujo plazmos. Taigi vieno donoro kraujas gali būti panaudotas trims ligoniams gydyti. Tačiau vienam ligoniui paprastai supilama ne vienas vienetas kraujo komponentų, o kur kas daugiau. Pavyzdžiui, vienam ligoniui gali būti supilama apie 8–10 vienetų trombocitų.