Geriamojo vandens sauga ir kokybė Klaipėdos rajone

Klaipėdos rajono gyventojams 2024 metais vanduo buvo tiekiamas iš 49 VMVT užregistruotų geriamojo vandens tiekimo sistemų, iš kurių 47 yra Klaipėdos rajone, 2 Klaipėdos mieste. Daugiausiai vandenviečių (39) eksploatuoja AB „Klaipėdos vanduo“, kitas (10) – pajininkai, kaimo bendruomenės, bendrovės ir gyvenamųjų namų savininkų bendrijos (GNSB). Dalis Klaipėdos rajono gyventojų vandeniu aprūpinama iš Klaipėdos miesto I ir III vandenviečių, eksploatuojamų AB „Klaipėdos vanduo“. Geriamojo vandens tiekimo veiklai nustatyta tvarka, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos išduotas, Geriamojo vandens tiekimo licencijas turi tik AB „Klaipėdos vanduo“ ir UAB „Gargždų plytų gamykla“. 

Geriamojo vandens tiekėjai, kaip numatyta Geriamojo vandens įstatyme, privalo vykdyti viešai tiekiamo vandens stebėseną, t. y. atlikti geriamojo vandens laboratorinius tyrimus ir iki kiekvienų metų kovo 31 d. pateikti VMVT Geriamojo vandens stebėsenos programų įgyvendinimo ataskaitas. Ataskaitos apie 2024 metais geriamojo vandens tiekėjų vykdytą geriamojo vandens stebėseną pateiktos 2025 metų kovo – gegužės mėnesiais. Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 24:2023 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“.

VMVT Klaipėdos apygardos priežiūros skyriaus inspektoriai 2025 m. atliko 49 administracinius patikrinimus, remiantis pateiktomis geriamojo vandens tiekimo sistemų ataskaitomis. Iš jų 22 atvejais (45 proc.) Klaipėdos miesto ir rajono vandenvietėse nustatyti pažeidimai. Užfiksuoti 5 vandens saugos, 22 kokybės ir 6 geriamojo vandens stebėsenos vykdymo pažeidimai ar neatitikimai.

Pagal ataskaitų duomenis, AB „Klaipėdos vanduo“ eksploatuojamose 23 geriamojo vandens tiekimo sistemose įrengtos vandens kokybės gerinimo stotys (ruošyklos). Jose, atsižvelgiant į išgaunamo vandens savybes, taikomi įvairūs ruošimo metodai: fluoridų, amonio, geležies, mangano, drumstumo ir spalvos šalinimas, taip pat vandens dezinfekavimas.

2024 m. geriamojo vandens stebėsena pilnai buvo vykdoma 43-ose (88 proc.) vandentiekiuose. Iš jų 39 eksploatuoja AB „Klaipėdos vanduo“, o likusius 4 – smulkieji vandens tiekėjai:

• UAB „Gargždų plytų gamykla“
• GNSB „Trušelių būstas“
• GNSB „Trušelių alėja“
• Visuomeninė organizacija „Venckų bendruomenė“

Tačiau trys vandens tiekėjai – GNSB „Svajonių kranto gyvenvietė“, GNSB „Gindulių sodybos“ ir Macuičių kaimo (Ąžuolo g.) vandenvietės pajininkai – vietoje privalomų dviejų mėginių A grupės rodiklių ištyrimui, ištyrė tik po vieną mėginį. Prie A grupės rodiklių priskiriamos žarninės lazdelės – E. coli ir žarniniai enterokokai. Šie rodikliai pagal galiojančią higienos normą laikomi pagrindiniais ir turi būti tiriami nustatytu dažnumu.

Pleškučių k. (Gropiškių g.) vandenvietės pajininkai visiškai neatliko 25 toksinių ir 3 indikatorinių rodiklių tyrimų. Dar keturi tiekėjai neištyrė po 1–2 toksinius arba indikatorinius rodiklius.

Saugus ir kokybiškas geriamasis vanduo buvo tiekiamas iš 26 AB „Klaipėdos vanduo“ eksploatuojamų vandens tiekimo sistemų, veikiančių šiose vietovėse: Klaipėdos miesto I, Klaipėdos miesto III, Agluonėnų, Balsėnų, Daugmantų, Daukšaičių, Drevernos, Ežaičių, Endriejavo, Girininkų, Girkalių, Judrėnų, Kalniškės, Kretingalės, Kvietinių, Lapių, Pėžaičių, Plikių, Rudaičių, Šalpėnų, Šiuparių, Tilvikų, Vaitelių, Vanagų, Veiviržėnų ir Žadeikių. Taip pat saugus ir kokybiškas vanduo buvo tiekiamas iš UAB „Gargždų plytų gamykla“ eksploatuojamos tiekimo sistemos. Iš Klaipėdos rajone esančių vandens tiekimo sistemų saugų ir kokybišką vandenį gavo 5 322 gyventojai, o iš Klaipėdos miesto I ir III vandenviečių – 169 607 Klaipėdos miesto ir rajono gyventojai.

Vykdant geriamojo vandens stebėseną, mikrobiologinė tarša buvo nustatyta pajininkų eksploatuojamoje Macuičių kaimo, Ąžuolo g. vandens tiekimo sistemoje (iš gyvenamojo namo vidaus tinklų čiaupo paimtame mėginyje buvo rasta 12 žarninių enterokokų, o jų pagal Higienos normos reikalavimus geriamajame vandenyje negali būti). Jei vandenyje randama šių bakterijų, jame gali būti ir ligas sukeliančių mikroorganizmų. Vandenvietės pajininkai taršos priežasčių 2024 metais nesiaiškino, apie nustatytą taršą VMVT neinformavo.

Iš tiriamų 27 toksinių rodiklių 2024 metais ribinę vertę viršijo boras. Boras ribinę vertę (1,5 mg/l) viršijo 5 vandentiekių vandenyje. Daugiau informacijos pateiktoje lentelėje:

Remiantis geriamojo vandens tiekėjų pateiktų ataskaitų duomenimis, 2024 metais 12 indikatorinių rodiklių viršijo Higienos normoje nustatytas vertes. Dažniausiai neatitikimų pasitaikė dėl šių rodiklių:

• Geležis (leistina vertė – 200 µg/l) viršyta 16 vandentiekių vandenyje.
• Amonis (0,50 mg/l) – 13 vandentiekių vandenyje.
• Drumstumas (4 NTU) – 6 vandentiekių vandenyje.
• Kvapas ir skonis (turi būti priimtini vartotojui, be nebūdingų pokyčių) neatitiko reikalavimų 4 vandentiekiuose.
• Spalva (30 mg/l Pt) – viršyta 4 vandentiekių vandenyje.
• Manganas (50 µg/l) – 3 vandentiekių vandenyje.
• Natris (200 mg/l) – 2 vandentiekių vandenyje.
• Koliforminės bakterijos (0/neaptikta) aptiktos 2 vandentiekių vandenyje.
• Permanganato indeksas (5,0 mg/l O₂) – neatitiko 2 vandentiekiuose.
• Kolonijas sudarančių vienetų skaičius (neturi būti nebūdingų pokyčių) viršytas 2 vandentiekių vandenyje.
• Chloridas (250 mg/l) – viršytas 1 vandentiekio vandenyje.

Šie rodikliai netiesiogiai atspindi vandens tiekimo sistemų techninę būklę ir priežiūros kokybę. Nors dauguma jų neturi tiesioginio poveikio sveikatai, jie turi įtakos vandens organoleptinėms savybėms bei vartotojų pasitikėjimui geriamojo vandens kokybe.

AB „Klaipėdos vanduo“ eksploatuojamų vandentiekių vandenyje nustatyti kokybės reikalavimų neatitinkantys rodikliai: 

*Pastaba: AB „Klaipėdos vanduo“ Viešai tiekiamo geriamojo vandens Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje kokybės gerinimo programos 2021-2030 m. numatytos priemonės, jų įgyvendinimo laikotarpiai.

Kaip jau minėta, AB „Klaipėdos vanduo“ tiekiamas geriamasis vanduo 2024 m. atitiko visus mikrobiologinius ir toksinius saugos reikalavimus. Vykdomos ilgalaikės kokybės gerinimo priemonės, o 2024 m. nutiesus naują vandentiekio liniją, jungiančią Dovilų ir Baičių kaimų tinklus, Baičių kaimo gyventojams vanduo pradėtas tiekti iš Gargždų vandenvietės.

Tuo tarpu smulkiųjų tiekėjų vandenvietėse situacija išlieka sudėtingesnė – penkiuose vandentiekiuose nustatytas boro kiekis viršijo leistiną normą. Šie tiekėjai neturi leidimų (išlygų) tiekti geriamąjį vandenį, neatitinkantį saugos reikalavimų. Kaip jau buvo nurodyta, Macuičių k. vandenvietėje 2024 m. nustatyta mikrobiologinė tarša, tačiau pajininkai nesiėmė veiksmų priežastims išsiaiškinti ar situacijai pašalinti.

Be to, dėl prastos vandens kokybės 2024 m. gauta keletas gyventojų pranešimų. Vienas jų – Dovilų miestelio gyventojo, kuris skundėsi nemaloniu kvapu ir gelsva vandens spalva. Pranešimo tyrimo metu iš vandens įvado čiaupo paimtuose mėginiuose buvo nustatytas sieros junginius primenantis kvapas ir geležies koncentracija (320 µg/l), viršijanti higienos normą. Pranešimas buvo patvirtintas. AB „Klaipėdos vanduo“ informavo VMVT, kad, siekiant išspręsti problemą, įrengė papildomą vandentiekio tinklų plovimo tašką, atliko tinklų plovimą ir pateikė laboratorinių tyrimų protokolą, patvirtinantį, jog kokybės neatitikimai buvo pašalinti.

Rimta situacija užfiksuota ir vandenvietėje, iš kurios vandenį gauna GNSB „Trušelių Gilija“ gyventojai. Tiriant gyventojų skundus dėl gręžinio vandens kokybės, 2024-05-15 VMVT Klaipėdos apygardos priežiūros skyriaus specialistai paėmė šešis valstybinius gręžinio vandens mėginius. Dviejuose jų nustatyta mikrobiologinė tarša: žarninių lazdelių skaičius siekė 1000 ir 2500 vnt./100 ml, žarninių enterokokų – 560 ir 680 vnt./100 ml. Taip pat užfiksuoti pašaliniai kvapai. Apie tai buvo nedelsiant informuotas gręžinio savininkas – UAB „Transbega“, kuriam nurodyta imtis būtinų taisomųjų veiksmų. Informuota ir GNSB „Trušelių Gilija“, kad šis vanduo neturėtų būti naudojamas gėrimui, maisto ruošimui ar buitinėms reikmėms, nes gali kelti grėsmę sveikatai. Apie nustatytą taršą informuotos ir atsakingos institucijos: Klaipėdos rajono savivaldybė, NVSC Klaipėdos departamentas bei Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.

Po to VMVT specialistai atliko neplaninį UAB „Transbega“ gręžinio patikrinimą ir pakartotinai paėmė keturis vandens mėginius – visuose nustatyta mikrobiologinė tarša (žarninių lazdelių skaičius – nuo 43 iki 78 vnt./100 ml, enterokokų – nuo 48 iki 79 vnt./100 ml). Dėl to 2024-05-31 priimtas sprendimas uždrausti UAB „Transbega“ tiekti geriamąjį vandenį gyventojams, leidžiant vandenį naudoti tik buitinėms reikmėms, nesusijusioms su maisto tvarkymu. UAB „Transbega“ jokių veiksmų nesiėmė. GNSB „Trušelių Gilija“ organizavo tinklų plovimą, po kurio mikrobiologinė tarša mėginiuose nebuvo nustatyta. UAB „Transbega“ ir GNSB „Trušelių Gilija“ šiuo metu ginčus sprendžia teismine tvarka.

Gyventojai, geriamuoju vandeniu apsirūpinantys patys iš savo gręžinių ar šachtinių šulinių, patys turi rūpintis savo vartojamo vandens sauga ir kokybe. Tai ypač aktualu vartojantiems šachtinių šulinių vandenį, kurio kokybė priklauso nuo šulinio vietos parinkimo, jo įrengimo ir priežiūros, aplink šulinį vykdomos veiklos ir gali greit pasikeisti. 

Apie gyventojų aprūpinimo saugiu ir kokybišku geriamuoju vandeniu problemas VMVT Klaipėdos apygardos priežiūros skyrius kasmet raštu informuoja Klaipėdos rajono savivaldybę, ragindama imtis efektyvių priemonių, užtikrinančių gyventojų aprūpinimą saugiu ir kokybišku geriamuoju vandeniu.

Pranešimas žiniasklaidai

Asociatyvi nuotrauka