Globojamų vaikų subyrėjęs pasaulis – jaunųjų telšiškių spektaklyje Gargžduose

Akiratyje Jaunimas - pokyčių katalizatorius Jaunimo balsas
9 spalio, 2026
0

Jaunieji studijos „SAVI“ aktoriai ir Gargždų socialinių paslaugų centro Globos centro (padalinio) atstovai po spektaklio „Gyvenimas, kuriame AŠ – NE NAMIE“, kuriame jaunieji aktoriai demonstruoja neįtikėtiną emocinę brandą, leisdami žiūrovui tiesiogiai pamatyti globojamų vaikų vidines dramas.

Kasdienybėje mes dažnai praeiname pro šalį, nepastebėdami globojamų vaikų nematomo skausmo, kurį jie nešiojasi savo širdelėse. Jie lanko tas pačias mokyklas, vilki panašiais drabužiais, bėgioja tomis pačiomis gatvėmis, tačiau sugrįžę po pamokų neberanda to, kas kiekvienam iš mūsų yra savaime suprantama – saugaus biologinių namų uosto.

Prasmingu sukrėtimu galima pavadinti itin jautrų Telšių jaunųjų aktorių spektaklį, rodytą Gargždų kultūros centre. Šis spektaklis, kurio neįmanoma žiūrėti be ašarų, yra ne tik meno kūrinys, bet ir gyvas, emocinis vadovėlis globėjams, pedagogams, socialiniams darbuotojams ir mums visiems.
Siužetas – iš realybės
Lietuvoje veikia 66 globos centrai. Norėdami mažinti visuomenės nežinojimą ir kuo plačiau supažindinti ją su globojamo vaiko pasauliu, Kuršėnų šeimos namų Globos centre dirbantys specialistai – globos koordinatorė Raminta Kudulė ir tarnybos atestuotas asmuo (globėjų, įtėvių mokytojas) Renatas Šemeta – pradėjo įgyvendinti projektą „Vieno vaiko istorija“. Tai – lyg vaiko dienoraštis, kuriame užfiksuoti tikri išgyvenimai, sukrėtę ne vieno globojamo vaiko pasaulį. Šios istorijos nugula internetiniame tinklaraštyje, atskleisdamos problemas ir nuoskaudas, su kuriomis susiduria tėvų globos netekę vaikai, bei išryškindamos vis dar opią jų atskirties visuomenėje problemą. Per šešerius rašymo metus „Vieno vaiko istorija“ virto knyga „Ak Natai!“, kuri padovanota visiems Lietuvoje veikiantiems globos centrams bei Šiaulių rajono švietimo įstaigoms. O pastaraisiais metais šios istorijos atgimė nauja forma – jautriu, emocijų kupinu spektakliu. Pernai Telšių Žemaitės dramos teatro vaikų ir jaunimo studija „SAVI“ pristatė spektaklį „Gyvenimas, kuriame AŠ – NE NAMIE“. Spektaklį režisavo ilgametę patirtį turinti ir ne vieną apdovanojimą pelniusi režisierė Laimutė Pocevičienė. Kūrinys skirtas vaikams, paaugliams ir visai šeimai – nepriklausomai nuo to, ar jie yra girdėję apie globą, ar niekada su tuo nesusidūrė.

„Būkime geresni, jautresni ir labiau girdintys tuos, kurių mažuose pasauliuose dabar trūksta pačio svarbiausio – tėvų šilumos. Kartais užtenka tik vieno supratingo žvilgsnio ar kantrios šypsenos, kad vaiko diena taptų šviesesnė. Ateikite į Gargždų socialinių paslaugų centrą pasikonsultuoti, pasitarti dėl vaikų globos“, – po spektaklio kvietė Gargždų socialinių paslaugų centro Globos centro (padalinio), rajono Savivaldybės atstovai, „Vaikai yra vaikai“ ambasadoriai.

Nematoma gija – būti išgirstiems
Telšiškių spektaklis praėjusią savaitę Gargždų socialinių paslaugų centro iniciatyva ir Klaipėdos rajono švietimo centro finansavimo dėka parodytas pilnutėlėje Kultūros centro salėje. Scenoje atgijo kelios jaudinančios istorijos, pasakojančios apie broliukus Marką ir Beną, Sofiją, Jutą, Titą bei Luką. Jaunieji aktoriai su neįtikėtina emocine branda atvėrė duris į vaiko, netekusio šeimos, išgyvenimus. Kiekvienas žiūrovas akis į akį susidūrė su giliausia praradimo trauma, kai žodis „namai“ netenka savo pirminės reikšmės ir tampa baimę bei neužtikrintumą keliančia erdve. Būtent apie šį sužeistą, paslėptą pasaulį jautriai ir atvirai pasakoja Telšių Žemaitės dramos teatro vaikų ir jaunimo studijos „SAVI“ spektaklis „Gyvenimas, kuriame AŠ – NE NAMIE“. Spektaklis ne prikišamai, bet labai jautriai parodo, kad globojami vaikai išgyvena stiprų atstūmimo jausmą, vidinę sumaištį ir pyktį, nuolat klausdami savęs: „Kodėl aš? Kodėl manęs niekas nemyli?“ Vaidinime atsiskleidžia takoskyra tarp tų, kurie pas globėjus pateko neseniai ir vis dar nešiojasi kraujuojančias žaizdas, ir tų, kurie jau spėjo užaugti kitoje aplinkoje. Tačiau visus juos vienija ta pati nematoma gija – begalinis, širdingas noras būti priimtiems ir išgirstiems.
Šis spektaklis – tai ne tik meno kūrinys, bet ir gyvas, emocinis vadovėlis suaugusiesiems: globėjams, pedagogams bei socialiniams darbuotojams. Jis primena, kad užmegzti ryšį su traumuotu vaiku reikia ypatingos kantrybės ir besąlygiško priėmimo. Globėjams tai pamoka, kad vaiko pyktis ar atsiribojimas yra ne kaprizas, o pagalbos šauksmas, reikalaujantis laiko ir šilumos.

Telšių Žemaitės dramos teatro vaikų ir jaunimo studija „SAVI“ režisierė L. Pocevičienė sakė, kad Gargžduose spektaklis „Gyvenimas, kuriame AŠ – NE NAMIE“ parodytas jau 14-ąjį kartą. Spektaklio tema itin jautri, tad jį kuriant ir peržiūroms pasitelkiama ir psichologų pagalba: jaunieji aktoriai patys širdingai išgyvena tai, ką vaidina scenoje. Visą talentingos režisierės interviu galite rasti „Bangos“ laikraščio feisbuko paskyroje.

Ryžtis atsakingai globai
„Šis spektaklis – pasakojimas apie globojamų vaikų išgyvenimus kviečia stabtelėti ir pamatyti daugiau nei tik „problematišką elgesį“ ar prastus pažymius klasės suole. Už kiekvieno maišto dažniausiai slepiasi skaudus emocinis klyksmas. Tuo tarpu socialiniams darbuotojams spektaklis tampa priminimu, kad už biurokratinių bylų puslapių visuomet stovi gyvas vaikas, kuriam labiau už viską reikia ne formalių ataskaitų, o tikro, nuoširdaus žmogiško ryšio“, – jautriai apie spektaklio įžvalgas kalba Gargždų socialinių paslaugų centro direktorė Viktorija Lygnugarienė. Spektaklio peržiūroje ji kvietė daugiau ir atviriau kalbėtis apie globojamus vaikus, ateiti į centrą pasikalbėti, pasikonsultuoti, o gal ir ryžtis atsakingai globai.
„Spektaklį „Gyvenimas, kuriame AŠ – NE NAMIE“ pirmąkart mačiau pernai. Jo dramatiškumas įsirėžia į atmintį, sminga širdin, nepalieka vietos abejingumui. Spektaklis paskatina kiekvieną žiūrovą iš salės išeiti jau kitokį – jautresnį svetimam skausmui ir labiau vertinantį ramybę bei meilę savuose namuose, taip pat ir dažniau susimąstantį: kaip galėčiau padėti?..“ – prieš spektaklio pradžią Gargždų kultūros centro salėje savo įžvalgomis dalijosi Klaipėdos rajono savivaldybės vicemeras Vytautas Butkus.
Po spektaklio „Bangos“ pakalbinta Dituvos Aleksandro Teodoro Kuršaičio pagrindinės mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui Renata Padeginskienė, vaidinimą žiūrėjusi kartu su savo septintoku anūku Gerardu, sakė, kad spektaklis juos abu sujaudino iki širdies gelmių. „Mes džiaugiamės, kad mūsų mokykla yra nedidelė: 160 mokinių. Tai – privalumas. Tad kiekvienas vaikas yra kaip ant delno. Visi pakalbinami, visi apglėbiami dėmesiu ir šiluma“, – kalbėjo R. Padeginskienė.

Spektaklis „Gyvenimas, kuriame AŠ – NE NAMIE“ – ne tik meninė išraiška, bet ir mūsų visų atsakomybė: suprasti, atjausti, įsiklausyti.

Šiuo metu globos institucijose vis dar gyvena apie 1 340 vaikų, netekusių tėvų globos, kuriems reikia šeimos. Tokios iniciatyvos kaip spektaklis ir Kuršėnų šeimos namų Globos centro specialistų indėlis – tai planas, kaip visuomenei padėti suprasti globos esmę ir paskatinti įsitraukti. Tu gali tapti namais! Užeik pasikonsultuoti į Gargždų socialinių paslaugų centrą, informacija tel. 0 600 32799.

Vilija BUTKUVIENĖ
Autorės, Gargždų socialinių paslaugų centro nuotr.