Globos namų vizija: oresnis gyvenimas, kokybiškesnės paslaugos

Įteikta „Gerumo žvaigždė“ direktorių G. Harnerį nudžiugino ir įkvėpė ateities darbams.

Viliaus Gaigalaičio globos namų 90 metų gyvavimo sukaktis šiemet atskleidė jų istoriją ir atsinaujinimo kelią. Pastarąjį dešimtmetį čia nušvito pokyčių ženklai. Juos pastebėjus, ketvirtus metus dirbančiam direktoriui Ginteriui Harneriui įteiktas aukščiausias Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apdovanojimas „Gerumo žvaigždė“. „Pasiekti gerų rezultatų padeda šalia dirbantys kolegos“, – patikino jis.
Postūmis naujovėms
Viliaus Gaigalaičio globos namų vadovas G. Harneris prisipažino, jog netikėtas apdovanojimas nudžiugino ir paskatino veikti dar daugiau. „Ir anksčiau buvau gavęs padėkų, bet „Gerumo žvaigždė“ – aukščiausias Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apdovanojimas. Manau, jog visi dirbantys socialinio darbo srityje verti šios nominacijos. Socialinio darbuotojo profesiją pasirinkusiųjų mintys ir veiksmai koncentruojasi į pagalbą silpnesniems visuomenės nariams. Šie jiems padeda lengviau gyventi“, – dėstė direktorius. Pasak jo, numačius, koks gali būti globos namų socialinės politikos kelias, tas idėjas įgyvendina su įstaigos komanda.
Direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams Inga Mikalauskienė patikino, jog, pradėjus vadovauti G. Harneriui, įstaigoje prasidėjo naujovių proveržis. „Lengva dirbti komandai, kai yra idėjų generatorius, nesudėtinga jas įgyvendinti, juolab kad ir parodo kelią, kuriuo reikia eiti, – kalbėjo I. Mikalauskienė, šioje įstaigoje dirbanti daugiau nei 30 metų. – Viskas nuo vadovo prasideda. Didžiuojamės, kad direktoriui įteikta „Gerumo žvaigždė“ – tai padarytų darbų įvertinimas ir paskata veikti. Smagu dirbti, kai gera atmosfera, vieningas požiūris į darbą.“
Beje, pastebėjus jos patirtį, darbštumą, nesenkantį troškimą tobulėti, atsidavimą profesijai, pernai I. Mikalauskienė buvo išrinkta Metų socialine darbuotoja, o šiemet pakilo karjeros laiptais – tapo V. Gaigalaičio globos namų direktoriaus pavaduotoja. Tai pirmoji ir vienintelė jos darbovietė.
G. Harneris atskleidė, kad jaunystėje pasirinko oligofrenopedagogikos studijas – tai susiję ir su socialiniu darbu. „Nepriklausomybės pradžioje teko kurti sutrikusio intelekto žmonių bendriją „Viltis“, tada susipažinau su jos įkūrėju prancūzu, apsilankiusiu Lietuvoje“, – prisiminė savo socialinio darbo pradžią direktorius. Po pertraukos į šią sritį jis grįžo 2006 m., ir visą laiką – vadovo pozicijoje.
Ateityje – grupinio gyvenimo namai
Pasiteiravus apie globos namų viziją, G. Harneris atskleidė: „Sukurta gera infrastruktūra ir parengti darbuotojai, žinantys, kam ir kaip teikti paslaugas, šiame darbe įprasminantys dalelę savęs.“
V. Gaigalaičio globos namuose numatomi svarbūs pokyčiai, ir ne tik infrastruktūros. Iššūkis pertvarkyti seną pastatą, bet apie tai galvoja ir skaičiuoja specialistai. Pasak direktoriaus, kol kas dėl to nerimo ženklų nėra. „Patalpas reikia pritaikyti galvojant apie ateitį, o ne vienadieniam poreikiui – turi būti ateities vizija“, – kalbėjo vadovas.
Globos namuose numatyta pagerinti gyvenamąją aplinką: liks tik dviviečiai ir vienviečiai kambariai. Prie kiekvieno – vonios kambariai, bendrosios erdvės su virtuvėlėmis palaikyti socialinius įgūdžius, taip pat įrengtos užimtumo erdvės. Tai turėtų būti įgyvendinta iki 2027 m. pabaigos – 2028 m. G. Harneris neabejojo, jog tai padaryti – didelis išbandymas.
Globos namuose pastaruoju metu gyvena apie 200 gyventojų. Jiems teikiama ilgalaikė socialinė globa. Šios reikia žmonėms, kuriems sunku patiems pasirūpinti savimi. Bet, pasak direktoriaus, čia yra dalis gyventojų, kuriuos būtų įmanoma įgalinti žymiai savarankiškiau gyventi. Anot jo, grupinio gyvenimo namuose galėtų gyventi apie 20 proc. gyventojų, bet galimybę pasiūlyti turės 10 proc. Reikėtų dviejų grupinio gyvenimo namų. Tai būtų globos namų padalinys. Direktorius šyptelėjo, jog galėtų svarstyti, ar įstaigai reikia užsiimti grupinio gyvenimo namais – papildomu krūviu. „Pastebimas grupinio gyvenimo namų poreikis, todėl mūsų tikslas – sudaryti sąlygas šiems gyventojams įsikurti juose. Ten gyventų 10 žmonių, – dėstė G. Harneris. – Procesas dėl grupinių namų rajono Savivaldybėje jau prasidėjęs. Tikimės, jog kitais metais bus parengtas projektas, o dar po metų iškils ir pastatas. Paskubėti negalima dėl procedūrinių dalykų.“
Ruoštis savarankiškumui
Pasak I. Mikalauskienės, požiūris į globos namų gyventojų savarankiškumą jau anksčiau pasikeitęs, o dabar itin skatinamas. „Kuo labiau žmogus gali pasirūpinti savimi, tuo jis oriau jaučiasi, didesnė jo savivertė. Per didelė globa, rūpestis neskatina savarankiškumo“, – įsitikinusi ji.
Grupinio gyvenimo namuose galėtų gyventi žmonės su proto, psichikos negalia, bet stiprūs fiziškai. „Kodėl nemotyvuoti, kad patys pasigamintų valgį, susitvarkytų kambarį, savo daiktus? Žinoma, padedant darbuotojams. Grupinio gyvenimo namuose būtų ne institucinė globa, – kalbėjo I. Mikalauskienė. – Tačiau globos namų gyventojus reikia paruošti, kad nebūtų išgyvenimų pereinant į naują etapą. Gyvendami aplinkoje, kur jais visapusiškai pasirūpinta, už juos padaryta, atprato nuo savarankiškumo. Žinoma, jie nebus visai savarankiški – reikės darbuotojų pagalbos. Pradėję skatinti gyventojų savarankiškumą, įnešėme sumaištį į jų gyvenimą: iš pradžių nesuprato, kas vyksta, kilo nepasitenkinimas.“
Direktorius pastebėjo, jog darbuotojų pareiga paaiškinti, kodėl tai daroma – nereikia manyti, jog tam tikrų negalių žmonės nesupranta ar nenori suprasti. Taikomi įvairūs metodai. Nelengvai, bet pokyčiai pastebimi. Dirba individualios priežiūros darbuotojai, kuriems kartais tenka gyventojus mokyti elementarių dalykų.
Atviri inovacijoms
Globos namai atviri inovacijoms. Šiuo metu čia kuriama socialinių ir sveikatos paslaugų valdymo sistema, kuri palengvins gyventojų padėtį, o darbuotojams – atlikti darbą. „Įrankis – planšetės, o sistema – programa, kurią naudojant bus galima valdyti gyventojams teikiamas paslaugas. Ir ne tik vykdyti kontrolę, bet ir bus pagalba darbuotojams, – atskleidė G. Harneris. – Mums reikia sukurti šią sistemą, o darbuotojams išmokti ja naudotis. Todėl vienas iš tikslų – padaryti ją lengvai valdomą.“
Kuriant elektroninę paslaugų valdymo sistemą, į šį darbą įsijungęs ne tik direktorius, bet ir pavaduotoja I. Mikalauskienė, sveikatos priežiūros padalinio vadovė Irina Kneitienė, savo įžvalgomis dalijasi direktoriaus pavaduotojas bendriesiems ir ūkio reikalams Gediminas Dromantas.
G. Harneris geru žodžiu minėjo vyriausiąją buhalterę Indrę Norkuvienę, padalinio vadovę Laimutę Dirvonskienę ir kitus administracijos darbuotojus. „Generuoju jų mintis ir dėlioju tam tikrą strategiją. Kartu mes galėsime sukurti kokybiškas paslaugas“, – įsitikinęs direktorius.
Jis neslėpė, jog darbų ne vienas, ne visi jie matomi – tenka ir laisvalaikiu padirbėti. „Bet vaikai užauginti ir išsiskirstę, šeima palaiko“, – šypsojosi G. Harneris.
Jis prisipažino, kad šiltuoju metu atsipalaiduoja buriuodamas. Su komanda dalyvauja ne tik Lietuvos, bet ir europinėse, pasaulinėse varžybose. „Geras pomėgis – vėjas išpučia galvą“, – juokėsi direktorius.
Nuo vaikystės šokį pamėgusi I. Mikalauskienė savo pomėgį realizavo dirbdama globos namuose. Ji sukūrė judesio-šokio grupę, pastatė daug šokių, su jaudinančia programa pasirodė daugelyje koncertų ir virpino žiūrovų širdis. Šiemet pasikeitus pareigybei, šokiai liko tik Ingos širdyje.
G. Harneris džiaugėsi rajono Savivaldybės palaikymu. Tai irgi įkvepia stengtis, kad globos namuose gyventojai gautų kokybiškesnes paslaugas, jų gyvenimas būtų oresnis.

Virginija LAPIENĖ
V. Gaigalaičio globos namų archyvo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių

Skip to content