Gongų terapija stiprina gribžiniškių psichologinę pusiausvyrą

Gribžinių bendruomenės psichologinės sveikatos stiprinimo dalyviai sakė, kad gongų terapija suteikė naujų potyrių, dauguma gongų terapijoje dalyvavo pirmąjį kartą.

Gribžinių bendruomenės nariai gongų garsų apsuptyje bent porai valandų sustabdo neįtikėtiną šiuolaikinio, itin skubaus, kupino streso gyvenimo tėkmę. Keliasdešimt atsipalaidavimo minučių surikiuoja mintis, atpalaiduoja jausmus ir fantaziją. Psichologinės sveikatos stiprinimas – vienas iš bendruomenės veiklos prioritetų. Savęs pažinimo, vidinės būsenos reguliavimo takais juos veda jogos ir gongų terapijos meistras Vyrenijus Andrijauskas iš Vilniaus.


Emocinė sveikata – svarbu
Pastaruoju metu dėl kovido pandemijos, karo Ukrainoje, asmeninių netekčių, neapibrėžtos ateities emocinius pertrūkius išgyvena nemažai žmonių. „Manome, kad psichologinė būsena yra labai svarbi. Juk nuo to priklauso ne tik žmogaus asmeninis gyvenimas, bet tai daro įtaką ir aplinkai, bendruomenei, kurioje gyvenama. Būtent tokiomis nuostatomis rengėme psichologinės sveikatos stiprinimo projektą“, – projekto temą apibūdino Gribžinių bendruomenės pirmininkė Milda Kiaulakienė.
Vilnietis jogos ir gongų terapijos meistras Vyrenijus pasidžiaugė, kad atėjo suvokimas apie emocinės sveikatos stiprinimo svarbą ir į regionus, kaimo bendruomenes. Pasak Vyrenijaus, gongų terapija ypač populiari Vilniuje, į užsiėmimus pastaruoju metu ypatingai daug ateina jaunų žmonių, ant kurių pečių šiuolaikiniame technologijų, o ir įvairių pagundų kupiname pasaulyje gula daug išbandymų.
„Visgi apklausos duomenimis, Klaipėda pirmauja nerimo, streso požiūriu, po uostamiesčio eina Vilnius“, – prieš gongų terapijos užsiėmimą gribžiniškiams pasakojo Vyrenijus.
Jis akcentavo, kad gongų (jie tarsi mums įprastų varpų broliai) terapija ypatingai tinka jaučiantiems stresą, esant sudėtingai emocinei būsenai, tiems, kurie nerimauja, blogai miega, kuriems reikia greitai atstatyti psichinę ir emocinę pusiausvyrą.


Jaudinantys nauji potyriai
Gribžiniškiai gongų terapijos užsiėmime patyrė, kad gongų skambesys – tai unikalus garsas, veikiantis kūną ir protą įvairiais lygiais. Dvasiniu lygmeniu gongo skambesys padeda pasiekti meditacinę būseną, o fiziniu lygmeniu garso bangos, „keliaudamos“ per visą kūną, pasiekia ir suvirpina kiekvieną gyvybinę organizmo ląstelę, suaktyvina energijos tekėjimą.
„Joga, gongai, savaitgaliai, konsultacijos. Jeigu mano gyvenimo darbai kažkam padeda, esu laimingas ir dėl to gerai jaučiuosi. Šių laikų gyvenimas kelia nuovargio, įtampos, ilgalaikio streso iššūkius. Vykdau veiklą, kuri padeda su tuo susitvarkyti. Tikiu, kad galima gyventi laimingai. Būti paprastu, geru žmogumi. Šypsotis. Mylėti“, – savo gyvenimo filosofiją dėsto Vyrenijus, po užsiėmimų kviečiantis projekto dalyvius išsakyti savuosius potyrius.
Po pirmojo gongų terapijos užsiėmimo projekto dalyviai pasidalijo savo patirtimi. Kiekvienam ji buvo skirtinga: jei vieni stiprėjant gongų garsams jautė gamtos siautulį, tai kiti prisipažino, kad tarsi girdėjo naikintuvų griausmą. Tačiau visi terapijos dalyviai sakė, kad terapija paveikė teigiamai ir tai buvo ypatingas, naujas, nepatirtas ir geros relaksacijos pojūtis.
Gribžinių bendruomenės projekto dalyvių dar laukia trys gongų terapijos užsiėmimai.

Gribžinių bendruomenės projektui „Psichinės sveikatos stiprinimo, streso mažinimo mokymai“ pagal Nevyriausybinių organizacijų veiklos stiprinimo 2023–2025 metų veiksmų plano 2.1.1.1. priemonės „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ įgyvendinimo aprašą, įgyvendinant bandomąjį modelį, skirtas finansavimas – 3 715 Eur. Projektui finansuoti yra skiriamos lėšos iš Savivaldybės biudžeto, kurios gaunamos iš valstybės biudžeto lėšų pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą.
Projekto metu siekiama vidinės pusiausvyros, mokomasi padėti įveikti nerimą ir rasti stabilumą. Projekto tikslai įgyvendinami per veiklas, susijusias su dvasinėmis praktikomis bei sveikos gyvensenos ugdymu. Projekto dalyviai išbandys dvasines praktikas – „Himalajų mankšta“, „Maudynės Gonge“, „Kvėpavimo ir atsipalaidavimo užsiėmimai“ bei „Kaip išgyventi šių dienų ilgalaikio streso režime?“ Paskaitos trukmė iki 2 valandų. Projekto lėšos skiriamos paskaitų – praktinių užsiėmimų su lektoriumi apmokėjimui, patalpų nuomai, užsiėmimams reikalingų priemonių įsigijimui.

Vilija BUTKUVIENĖ
Aut. nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių