GPM paramos nebegausiančios ugdymo įstaigos jaučiasi nuskriaustos
Poilsio erdvių įrengimas, ugdymo priemonių atnaujinimas, prizai talentingiems mokiniams ir kt. – taip ugdymo įstaigos panaudodavo 1,2 % GPM paramą, kurią jiems savanoriškai skirdavo tėvai ar kiti suinteresuoti asmenys. Tačiau šiais metais padėtis pasikeitė: praėjusios kadencijos Seimo valia priėmus Labdaros ir paramos įstatymo pataisas, paramos gavėjų statuso neteko visos biudžetinės, tarp jų ir ugdymo įstaigos.
Pataisose įžvelgia diskriminaciją
Dar 2022 m. Lietuvos Seimo priimtos Labdaros ir paramos įstatymo pataisos numato, kad nuo 2025 metų gyventojai savo 1,2 proc. GPM galės skirti tik nevyriausybinėms organizacijoms, iki 0,6 procento – politinėms partijoms ir politiniams komitetams bei profesinėms sąjungoms.
Iš paramos gavėjų sąrašo be didelių skrupulų buvo išbrauktos visos biudžetinės įstaigos, sodininkų, daugiabučių, garažų ar kitos bendrijos, religinės bendruomenės, šeimynos.
Pasirodo, tokios mintys koreguoti paramos gavėjų sąrašą parlamente brendo ne vieną dešimtmetį. „Ši iniciatyva Seime gimė 2004 metais. Pagrindinis tikslas tuo metu buvo paremti, paskatinti būtent nevyriausybinio sektoriaus plėtrą, tačiau vėliau į paramos gavėjų sąrašą buvo įtrauktos ir valstybinės ar savivaldybių organizacijos, kurios jau yra vieną kartą finansuojamos iš visų mokesčių mokėtojų lėšų arba, kitaip tariant, iš biudžeto lėšų. Dar 2009 metais Valstybės kontrolė nustatė, kad tokia praktika remti biudžetines įstaigas yra ydinga, nes tuomet pats paramos gavėjo statusas praranda esmę“, – 2022 m. svarstant įstatymo pataisas Seime aiškino vienas iš minėto įstatymo pataisų iniciatorių, Liberalų frakcijos narys Andrius Bagdonas. Politikas tuomet tvirtinio, kad nė vienoje Europos Sąjungos šalyje panašaus finansavimo negauna nei biudžetinės, nei nuo savivaldybių priklausomos organizacijos.
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė dr. Loreta Piaulokaitė-Motuzienė kritikuoja šiemet įsigaliojusias minėto įstatymo pataisas. Jos nuomone, toks paramos gavimo apribojimas reikšmingai blogins ugdymo įstaigų finansinę padėtį, juolab kad finansavimo didinimo iš nacionalinio biudžeto nežadama: „Tenka girdėti Vyriausybės pasiūlymų, kad galima steigti fondus, per kuriuos ši parama toliau būtų renkama ir naudojama įstaigų reikmėms, tačiau argi tai yra išeitis? Manau, tvarkos turi būti reglamentuotos taip, kad nereikėtų ieškoti apėjimo kelių. Dar, mano nuomone, biudžetines ugdymo įstaigas labai diskriminuoja tai, kad privačios ugdymo įstaigos paramos gavėjo statuso neprarado, nors jų finansinė padėtis daugeliu atvejų būna ir geresnė.“
Lėšas panaudodavo prasmingai
„Vakarų Lietuvos“ pakalbinti Klaipėdos rajono švietimo įstaigų vadovai tvirtino, kad nuo šių metų priimtos tokios nepalankios minėto įstatymo pataisos ženkliai atsilieps jų bendruomenių poreikiams. Jie vienu balsu tvirtina, kad anksčiau gaunama 1,2 proc. GPM parama, kurią dažniausiai skirdavo tėvai ir darbuotojai, būdavo labai vertinga ir prasmingai panaudojama.
„Deja, šiais metais toks papildomas pajamų šaltinis dingsta. Be abejonės, šios lėšos praplėsdavo mūsų įstaigos galimybes įsigyti naujų ugdymo priemonių, atnaujinti ugdymo erdves, ypač lauko ar organizuoti papildomas veiklas vaikams, praturtinti ūkį ir t. t. Lopšelis-darželis pernai gavo 3 331 eurą, 2023 m. – 6 538 eurus paramos. Šios lėšos buvo paskirstytos įstaigos bendrų erdvių ir grupių ugdomosios aplinkos turtinimui. Skirstant lėšas vadovaujamės bendruomenės susitarimais, o už panaudotas lėšas atsiskaitome įstaigos tarybai“, – informavo Gargždų lopšelio-darželio „Saulutė“ direktorė Lina Petrauskienė.
Dituvos Aleksandro Teodoro Kuršaičio pagrindinės mokyklos direktorė Lina Nedveckienė sako, kad nors jų gaunama parama būdavusi kukli, tačiau pritarus mokyklos tarybai tikrai praversdavusi įgyvendinti bendruomenės poreikius. „Šias lėšas panaudodavome mokyklos aplinkai gražinti, mokinių bei mokytojų papildomam skatinimui ir kt.“, – paaiškina ugdymo įstaigos vadovė. 2023 m. mokykla surinko 822 eurų, pernai gautos lėšos (1 527 Eur) perkeltos į šių metų mokyklos biudžetą.
Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazija 2023 m. paramos gavo 2 016 eurų, o pernai – 2 482 eurus. Šios lėšos gimnazijos tarybos pritarimu buvo skirtos bibliotekos grožinei literatūrai atnaujinti, priemonėms, kurios reikalingos mokinių renginiams, įsigyti. „Tai lėšos, kurios skirtos svarbiausiems gimnazijos gyvavimo momentams finansuoti. Jei netektume šių lėšų, tai finansinė našta persikeltų savivaldybei, kuri turėtų finansuoti tas veiklas, kurias finansuodavome bendruomenės sutarimu“, – samprotauja gimnazijos direktorius Antanas Alčauskis.
Vėžaičių pagrindinė mokykla kasmet gaudavo vidutiniškai apie 1 000–2 000 eurų paramos iš 1,2 proc. GPM. „Nuspręsta gaunamas lėšas pataupyti, neišleisti mažai reikšmingoms priemonėms. Šiuo metu mokykla turi 9 359 Eur. Mokyklos taryba spręs, kam tas lėšas panaudoti“, – informavo direktorė Dalia Baliutavičienė.
Pateikė pasiūlymą grąžinti
Šio mėnesio pradžioje Seimo narys, socialdemokratas Audrius Radvilavičius drauge su grupe parlamentarų užregistravo pasiūlymą grąžinti galimybę skirti GPM paramą valstybinėms švietimo įstaigoms ir religinėms bendruomenėms. „Daugeliui švietimo įstaigų ir religinių bendruomenių gyventojų parama – gyvybiškai svarbi. Juk kiekvienas turime teisę pasirinkti, kam skirti dalį savo GPM. Deja, ankstesnis Seimas šią mūsų teisę žiauriai apribojo. Ši žinia visuomenėje sukėlė nuostabos ir nusivylimo bangą“, – komentuoja A. Radvilavičius.
Anot parlamentaro, švietimo įstaigų vadovai nuogąstauja dėl galimų šios permainos pasekmių. „Mokyklos, kurios anksčiau gaudavo reikšmingą dalį lėšų iš gyventojų paramos, susidurs su iššūkiu skubiai rasti alternatyvių finansavimo šaltinių. Švietimo įstaigos ne visada gali patenkinti visus poreikius iš valstybės biudžeto lėšų, todėl svarbu išsaugoti galimybę gyventojams ir bendruomenei prisidėti prie ugdymo kokybės gerinimo. Atimant teisę švietimo įstaigoms pretenduoti į šią paramą ir nesuteikiant pakankamo alternatyvaus finansavimo, smarkiai bloginama jų finansinė padėtis“, – įspėja Seimo narys.
A. Radvilavičiaus vertinimu, buvusios valdančiosios daugumos sprendimas buvo skubotas ir gali tik dar pagilinti socialinę nelygybę švietimo srityje. „Kadangi biudžetinės įstaigos praras dalį finansavimo, vietos savivaldybėms gali tekti padidinti savo biudžetus, kad kompensuotų prarastas lėšas. Tai gali sukelti papildomą spaudimą vietos savivaldai ir paveikti kitų viešųjų paslaugų finansavimą“, – įspėja parlamentaras.
Prarado gavėjo statusą
Tiesa, kol biudžetinės įstaigos svajoja, kad galbūt Seimas ateityje vėl įteisins paramos gavėjo statusą, kai kurios ugdymo įstaigos dėl vadovų neatsakingų veiksmų tokį statusą yra net pačios praradusios. Taip pernai liepos mėnesį nutiko Gargždų „Minijos“ progimnazijai. Registrų centras pripažino šią įstaigą neatitinkančia bent minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų. Tokia situacija susiklostė po to, kai regioninėje žiniasklaidoje pasirodžius straipsniams apie šioje progimnazijoje galimus darbo santykių pažeidimus Darbo inspekcija atliko patikrinimus, o radusi nusižengimų skyrė baudas ir vadovui, ir mokyklai. Tuomet progimnazijos direktorius šalių susitarimu neteko pareigų. Šiuo metu laimėjusi konkursą mokyklai vadovauja jau kita vadovė. Tačiau progimnazijos bendruomenei apmaudu, kad pernai praradus paramos gavėjo statusą mokykla prarado ir paramos lėšas. Anksčiau progimnazija gaudavo solidžią GPM paramą – 15 000 –20 000 eurų.
Vilija BUTKUVIENĖ
Vilijos BUTKUVIENĖS nuotr.
