Gyvenimo balansui – sveikos jausenos siekis

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, vienam iš keturių žmonių kažkuriuo gyvenimo tarpsniu pasireiškia vienas ar daugiau psichologinių sutrikimų. Kaip atsvara įtemptam gyvenimo būdui Lietuvoje vis labiau populiarėja įvairūs sąmoningumo festivaliai, propaguojantys sveiką gyvenimo būdą, padedantys žmonėms sugrįžti į gyvenimo balansą. Vienas iš jų – „Mandala“, visai neseniai vykęs prie Pailgio ežero, Švenčionių rajone.

Kiekvienam pagal poreikius

Festivalyje svečiai turėjo galimybę nerti į savo vidinę plotmę, išjausti užspaustas emocijas bei dirbti su vidiniais sunkumais saugioje, supratingai nusiteikusioje aplinkoje, prižiūrimi psichologinių ar dvasinių praktikų instruktorių.

Festivalio dalyviai įsikūrė miško paunksmėje: kas nameliuose, kas palapinėse – visi tilpo. Daug dalyvavusiųjų atvyko šeimomis, su mažamečiais vaikais, kurių programa taip pat buvo pasirūpinta, vyko vaikų joga, juoko joga, žongliravimo, vaikščiojimo per lyną pamokėlės. O kur dar veidukų išpiešimas ir pan. Dalyvių maistu taip pat buvo pasirūpinta, visą laiką buvo galima įsigyti vegetarinių patiekalų, gardumynų.

Festivalio erdvė buvo suskirstyta į keturias zonas, atliepiančias keturias stichijas: ugnies, oro, žemės ir vandens. Kiekvienoje zonoje vienu metu vykdavo įvairūs užsiėmimai, o dalyviai pasirinkdavo, kas jiems aktualiausia. Vakarais festivalį užliedavo muzikos garsai – vykdavo koncertai.

Vidinio kritiko pažabojimas

Festivalio dalyviai Vandens erdvėje, kuri buvo dedikuota psichologijai, turėjo galimybę susitikti su Genovaite Petroniene – kognityvinės schemų terapijos krypties psichologe psichoterapeute, su klientais dirbančia ir vedančia seminarus 27 metus. Jau 6 metai „Žinių radijuje“ ji veda psichologinę laidą „Apie tave“, nuolat pasisako per televiziją, išleido 7 psichologines ir grožines knygas. Festivalio dalyviams ji kalbėjo tema „Kaip įveikti vidinį kritiką?“. Vidinis kritikas – tai ta mūsų dalis, kuriai niekada negana, kuri nori, kad mes viską darytume geriau, kuri kuria įtampą, kurios dėka mes negalime atsipalaiduoti ir toli gražu ji nepadeda mums daugiau pasiekti.

„Paprastai vidinis kritikas atsiranda pas mus dar vaikystėje ir jis nuolat turi priekaištų. Jis dažnai turi intonaciją vieno ar kelių vaikystėje mums ypač svarbių žmonių. Tai gali būti tėvo balsas, jei jis kritiškas buvo, mamos ar mokytojo, močiutės, klasioko, kuris šaipydavosi. Nepaisant to, kad tie žmonės jau seniai nebėra taip arti Jūsų, tačiau jų balsai dabar skamba vidinio kritiko pavidalu“, – aiškino G. Petronienė. Pavyzdžiui, žmogui gali būti 80 metų, jo tėvai seniai mirę, o jų balsus jis vis dar girdi galvoje. Sukuriama pažeisto vaiko būsena, pradedame jaustis it prasikaltę. Būnant vaiku mus užplūsta gėdos, liūdesio jausmai, o kai suaugame tarsi patys ginčijamės su savimi, tarkime, nepaisome savo poreikių. Norime pailsėti, o vidinis kritikas iškart klausia, kas darbus baigs. Vyksta susipriešinimas, ar savęs kritikavimas, nuvertinimas. Tuo kritiko balsu galime pakritikuoti ir kitus žmones.

Viena iš praktikų yra susirašyti ant lapo viską, ką negero apie save girdėjote. Kaip jausdavotės, kai kitas jus „užpuldavo“. Paklauskite savęs, kada panašiai jaučiausi vaikystėje, kokio žmogaus tai žodžiai? Ar tai teisinga? Kai ištraukiame šį kritiką į dienos šviesą, jį lengva nuginkluoti. Reikia išmokti sustabdyti vidinį kritiką, tai it praeities vaiduoklis.

Sveikatos šaltinis – meditacija

Geštalto psichoterapijos praktikė Diana Wind padėjo moterims prisijaukinti skirtingus savo pačių aspektus. Jos įsitikinimu, kūnas mena viską. Kūnas yra atspindys mūsų mąstymo. Kūne glūdi visi įsitikinimai. Kūno terapija – veiksmingiausia iš visų terapijų, kadangi pokytį savo psichikoje darome čia ir dabar per kūną. Dalyvavusiosios išgyveno kelis moters archetipus taip pat pasitelkiant įvairias stichijas: orą, vandenį, žemę, ugnį. Po praktikos dalyvės pasakojo, jog jautėsi labai išlaisvėjusios, pajutusios save visiškai kitame vaidmenyje. Dalis pastebėjo, kad sunkiausia buvo archetipus perteikti ir per veido mimikas, nes kasdienybėje labai įprasta šypsotis, nepaisant to, kokie uraganai siaučia viduje. Ši apsimestinės šypsenos kaukė labai sekina, o ją išguiti nėra lengva, sunku pradėti brėžti ribas ir gerbti pirmiausia save ir savo jausmus.

Ošo kundalini meditaciją vedė meditacijos meistras Prembuda Vrubliauskas – mokslininkas, meditacijos centro „Ojas“ įkūrėjas. Prembuda dar būdamas Vilniaus universiteto mokslo darbuotoju 1992 m. atvežė meditaciją į Lietuvą. Nuo 1992 m. neturėjo nė vieno ligadienio. „Visi, kurie tinkamai medituoja, serga 10-20 kartų rečiau ir trumpiau. Mažiau nei vieną dieną per metus. Sveikatą papildo su meditacija ateinantis džiaugsmas, išoriniai ir vidiniai turtai“, – įsitikinęs Prembuda. Jis daug kartų lankėsi ir mokėsi Indijoje, Ošo ašrame, atlieka mokslinius – dvasinius tyrimus, naudoja meditaciją moksle ir pažangaus verslo vadybai, odontologijoje, optometrijoje, dalyvauja mokslinėse konferencijose Europoje ir JAV. 

Agnė ADOMAITĖ

Autorės nuotr.