• 24 gegužės, 2022
|

Gyventojai dėl kuro kainų praranda žadą

Verslininkas K. Mižutavičius: „Išgirdę malkų kainą žmonės trumpam nutyla – nežino pirkti dabar, ar palaukti.“

Viena iš karščiausių pokalbių temų televizijos laidose ar kaimynų, pažįstamų susibūrimuose – kaip ant mielių pakilusios būsto šildymo kainos. Mieste gyvenantys pensininkai už širdies griebiasi pamatę sąskaitas, kiek teks už tai pakloti. Pabrango elektra, dujos, bet ir mediena nepigo. Dauguma kaimo gyventojų namus šildosi šios rūšies kuru, bet jie gali gauti kompensaciją šiam įsigyti. Šiemet ją gaus daugiau nepasiturinčiųjų.


Jau 15 metų kietojo kuro versle besisukantis endriejaviškis Kęstutis Mižutavičius patikino, jog šį šildymo sezoną malkos pabrangusios 30 proc. Praėjusią vasarą pirkėjai mokėjo 25 proc. brangiau nei ankstesnį sezoną. Pasak verslininko, dabar išgirdę malkų kainą, žmonės trumpam nutyla: nežino pirkti ar palaukti.
UAB „Paežerio medis“ vadovaujantis verslininkas prekiauja ne tik malkomis, kurias patys ruošia, bet ir pjuvenų briketais bei granulėmis. Pastarąjį kurą gauna iš gamintojų. „Mes ruošiame malkas iš ąžuolų, uosių, juodalksnių, beržų. Pastarųjų dviejų rūšių perkamiausios: vienos dėl kaitrumo, kitos, kad pigesnės, – dėstė K. Mižutavičius. – Prieš pusantrų metų beržinių malkų erdmetris kainavo 28 eurus, pernai – 35, o šiemet – 45 eurus, juodalksnio – 40 eurų. Per šildymo sezoną gyventojui reikia vidutiniškai 15–20 erdmetrių.“
Pasak verslininko, žmonės daugiausia perka malkas ir pjuvenų briketus – pastarųjų pirkėjų atsiranda ir dabar, o malkų pirkimas – nuo balandžio iki rugpjūčio pabaigos. Pjuvenų briketai pabrango 50 proc., palyginti su ankstesniu šildymo sezonu: 960 kg kainuoja 200–210 eurų. Mažiausiai pabrango pjuvenų granulės – 20 proc.: tona kainuoja 195–205 eurus.
K. Mižutavičiaus teigimu, malkos buvo atpigusios 2009–2010 metais. Jų kaina buvo stabili kelerius metus, o nuo 2019 metų šis kuras pradėjo brangti ir jau nebesustoja. „Dabar brangsta viskas: kuras, elektra, degalai, dujos, reikia didinti atlyginimus, – pastebėjo pašnekovas. – Mes priklausome nuo daugelio dalykų. Tačiau mūsų parduodamo kietojo kuro kaina yra vidutinė, palyginti su kitų prekiautojų.“
Medienos kainos stipriai šoktelėjusios, nes didelė paklausa, o nebeliko medienos importo iš Baltarusijos. Paprastai žiemą įmonė prisipirkdavo didelius kiekius medienos, o dabar sunku nuspręsti, ką daryti, nes neaišku, ar ji neatpigs. „Tada grėstų bankrotas – reikia stebėti situaciją“, – kalbėjo K. Mižutavičius. Beje, taip jau nutiko keliems malkų pardavėjams Endriejavo seniūnijoje – iš šešių liko tik pusė.
Pandemija šiam verslui neatsiliepė – bet kokiai situacijai esant reikia šildytis būstus šaltuoju metų laiku.
Šiuo metu įmonė „Paežerio medis“, kurioje yra trys darbo vietos, ruošia malkas, pristato kurą į pirkėjų namus. „Mūsų kuro kokybė gera – garantuojame ir už malkas, ir už pjuvenų ar granulių briketus“, – patikino K. Mižutavičius.
„Mūsų gyventojai daugiausia šildosi malkomis ir teikia prašymus kompensacijai už kietąjį kurą gauti. Šiemet prašymų daugiau nei 2020 metais, nes dabar ją skiriant nevertinamas gyventojų turtas“, – kalbėjo Judrėnų seniūnijos socialinė darbuotoja Ilona Lygnugarytė. Jos teigimu, šį šildymo sezoną 10 erdmetrių malkų vidutiniškai pabrango nuo 100 iki 200 eurų.
Dauguma gyventojų kaimuose savo būstus šildosi malkomis, tačiau yra įsigijusių modernesnių, patogesnių krosnių, kaip antai Antanas iš Žadeikių kaimo turi medžio granulėmis kūrenamą krosnį. „Kartą per savaitę įpylei šio kuro ir gali neiti prie krosnies, – džiaugėsi patogumu žadeikiškis. – Malkomis kūrenant reikia nuolatinės priežiūros.“ Tačiau apie 20 proc. pabrango ir pjuvenų granulės: pavasarį už toną mokėjo 155 eurų – per sezoną reikia keturių tonų.

Klaipėdos rajono savivaldybės Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyriaus komentaras, kaip skiriamos kompensacijos kietajam kurui

Nuo šių metų dvigubėja valstybės remiamų pajamų (VRP) dydis, taikomas būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti. Taigi kompensaciją už būsto šildymą gaus daugiau nepasiturinčių šalies gyventojų. Jiems kompensuojama mokesčio už būsto šildymą dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos ar vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 VRP dydžių (258 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (387 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.
Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, tai yra tiek būstą šildant centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru (malkomis, anglimis, dujomis ar panašiai).
Kompensacijai apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas:
kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) vienas gyvenantis asmuo – 50 kv. m;
kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) šeima: pirmam šeimos nariui – 38 kv. m, antram – 12 kv. m, trečiam ir kiekvienam paskesniam – 10 kv. m.
Svarbu žinoti, kad apskaičiuojant pajamas būsto šildymo išlaidų kompensacijai, neįskaitytina darbo užmokesčio, nedarbo socialinio draudimo išmokos dalis (priklausomai nuo šeimos sudėties – nuo 20 iki 40 proc.), išmoka vaikui (vaiko pinigai).
Paprasčiausias būdas sužinoti, ar priklauso būsto šildymo kompensacija ir preliminarų jos dydį – pasinaudoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje www.spis.lt esančia Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle.
Gyventojai dėl būsto šildymo, taip pat karšto ir geriamojo vandens išlaidų skyrimo gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos seniūniją arba elektroniniu būdu www.spis.lt.
Karantino ir ekstremalios situacijos metu bei 6 mėnesius po jų atšaukimo nepasiturintiems gyventojams kreipiantis dėl piniginės socialinės paramos (socialinės pašalpos ir būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų) jų įgytas turtas nevertinamas.
Dėl kompensacijų už būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensavimą nuo praėjusių metų spalio mėnesio iki sausio 12 d. priimti 1 639 prašymai. Iš jų daugiausia Gargždų seniūnijoje – 678, Priekulės – 322 prašymai.


Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių