Gyventojų požiūris į rajono paslaugas – lūkesčiai išaugo
„Klaipėdos rajone gyventi turėtų būti gera“, – kalbėjo prof. habil. dr. Gediminas MERKYS, Gargždų kino teatre „Minija“ praėjusią savaitę pristatęs Gyventojų pasitenkinimo viešosiomis paslaugomis tyrimo ataskaitą. Tyrimas atskleidė ir diametraliai priešingas nuomones: štai Agluonėnų gyventojai įvairių rajono sektorių viešąsias paslaugas vertina palankiai, o Sendvario seniūnijos gyventojai ataskaitos stulpelį nudažė raudonai.
Rodikliai nežymiai suprastėjo
Atliktame tyrime dalyvavo 1 054 Klaipėdos rajono gyventojai iš visų 11 seniūnijų. „Apklausa buvo organizuojama dviem būdais – skaitmeniniu būdu ir platinant bendruomenėse tradicinius spausdintinius klausimynus. Anoniminės apklausos metu respondentai vertino 189 pirminius rodiklius, kurie atspindėjo įvairias viešųjų paslaugų sritis. Tai – komunalinis ūkis ir teritorijų būklė; viešasis transportas; laisvalaikio ir rekreacijos infrastruktūra; rajono įvaizdis; švietimas ir kultūra; teisėsauga, viešasis saugumas; sveikatos ir socialinė apsauga, etc. Įvertinę kiekvieną paslaugų sritį kiekybiškai, respondentai turėjo galimybę laisva forma parašyti komentarus, – ataskaitoje pristatė dr. Daiva Bubelienė ir prof. habil. dr. Gediminas Merkys. – Remiantis apklausos tyrimo duomenimis, sudarytas kompleksinis statistiškai normuotas 189 paslaugų ir jų rodiklių reitingas. Rodiklis PPI (pasitenkinimo paslaugomis indeksas), kurio maksimali įmanoma reikšmė 100, visų 189 vertintų rodiklių atvejų svyravo nuo 58,99 iki 71,6 ir įgavo vidutinę reikšmę 64,37. Identiška apklausa rajone buvo atlikta 2018 m., todėl atsirado galimybė lyginti pasitenkinimo viešosiomis paslaugomis pokyčius, kurie įvyko per 5 metus – 2018–2023 m. pokyčių palyginimas atliktas pagal visus 189 rodiklius. Per minėtą 5 metų laikotarpį rajone stebimas visumoje nežymus pasitenkinimo rodiklių suprastėjimas. Pasitenkinimo indeksas 2018 metais – PPI=66,26.“ Tyrimo ataskaitoje taip pat paminėta, jog identifikuotos viešųjų paslaugų srityje pirmaujančios ir atsiliekančios rajono seniūnijos, tad šie duomenys turėtų būti itin aktualūs Savivaldybės specialistams ir paslaugų teikėjams.
Tyrime taip pat atskleista, kad iš rajone gyvenančių apklaustųjų tik apie trečdalį dirba Klaipėdos mieste ar kitoje vietovėje, didžioji dalis – 71 proc. – dirba Klaipėdos rajone, iš kurio emigruoti neplanuoja. „Klaipėdos rajono geografinė padėtis greta didmiesčio, įspūdingas gamtinis karkasas, taip pat ta aplinkybė, kad rajono vietos valdžia ir administracija sąlyginai neprastai tvarkosi, matyt, prideda prie to, kad jaunų darbingo amžiaus gyventojų ketinimai emigruoti yra išreikšti gerokai silpniau nei kitose šalies savivaldybėse“, – rašoma tyrimo ataskaitoje.
Geriausiai įvertinti biblioteka ir meras
Pasak prof. habil. dr. G. Merkio, svarbiausias dinaminis rodiklis – 2018 m. ir 2023 m. vidurkių skirtumas standartizuotoje normaliojo skirstinio z-skalėje. Taip galima pastebėti, kurių paslaugų, palyginus su 2018 m., kokybė gyventojams keitėsi.
Iš 189 paslaugų rodiklių vos penki turėjo ryškų pokytį. Kaip didžiausią teigiamą pokytį rajono gyventojai įvertino seniūnijų feisbuko paskyras (paslaugos rodiklio pokytis – 1,56). Antras didžiausias teigiamas pokytis iš 189 rodiklių – Klaipėdos rajono savivaldybės 2019–2023 m. mero Broniaus Markausko veikla (paslaugos rodiklio pokytis – 0,77). Per penkerius metus palankesnį gyventojų požiūrį pelnė ir policijos įstaigų (padalinių, nuovadų) skaičius ir išsidėstymas rajono teritorijoje (paslaugos rodiklio pokytis – 0,56). Įvertintos ir vaikų žaidimo aikštelės, jų prieinamumas ir būklė (paslaugos rodiklio pokytis – 0,45). Teigiamą pokytį turėjusių paslaugų penketuką užbaigia gėlynų, žaliųjų vejų priežiūros būklė rajone (paslaugos rodiklio pokytis – 0,37).
Nors daugybės ryškų teigiamą pokytį paslaugų rodiklių rajone nėra, 48 paslaugų rodikliai įvertinti daugiau nei 75 proc. Gyventojai palankiai vertina Jono Lankučio viešąją biblioteką, jos skyrių teikiamas paslaugas (procentinis rangas – 100), gyvenamosios vietos deklaravimo paslaugos kokybę (procentinis rangas – 99,47), priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbą (procentinis rangas – 98,94), taip pat asmens saugumą rajone organizuojamuose renginiuose, asmens dokumentų išdavimo paslaugas, prekybos centrų ir parduotuvių pakankamumą, galiojančią šiukšlių ir buitinių atliekų surinkimo tvarką ir būklę, miesto ir seniūnijų papuošimą švenčių metu, gėlynų, žaliųjų vejų priežiūros būklę, mokinių pavežėjimo paslaugas ir kt.
Neigiamiausiai – pašto paslaugos
Štai per penkerius metus, lyginant 2018 m. ir 2023 m. tyrimo rezultatus, probleminėmis sritimis rajonas „žiba“ – net 64 iš 189 paslaugų rodiklių įvertinti kaip turėję ryškesnį neigiamą pokytį. Mokslininkų, tyrimo ataskaitos rengėjų drastiškais negatyviais pokyčiais įvardintame trejetuke puikuojasi rajono gyventojams gerai pažįstamos ir itin aktualios problemos: Lietuvos pašto skyrių išsidėstymas ir pakankamumas (paslaugos rodiklio pokytis – -2,35), pašto paslaugų kokybė (paslaugos rodiklio pokytis – -1,35), trečiąją vietą dalijasi viešojo transporto maršrutų pakankamumas Klaipėdos rajone (paslaugos rodiklio pokytis – -1,32) ir galimybės laiku patekti pas gydytojus specialistus (kardiologą, chirurgą, okulistą ir pan.) ir gauti kokybišką pagalbą (paslaugos rodiklio pokytis – -1,32).
Tyrimo ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad ne visos paslaugos, kuriomis gyventojai nėra itin patenkinti, priklauso nuo vietos savivaldos. Pavyzdžiui, Lietuvos paštas yra centrinės valdžios objektas, kuris yra Susisiekimo ministerijos dispozicijoje.
Gyventojai lentelės apačioje rikiuoja ir kitas ženkliai negatyvų pokytį turėjusias paslaugas rajone: esamą ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklą, turgaviečių išsidėstymą, jų pakankamumą, pagal gyvenamąją vietovę teikiamas pirminės sveikatos priežiūros paslaugas, esamą bendrojo ugdymo mokyklų tinklą, gatvių ir kelių priežiūrą kritinėmis oro sąlygomis, esamą viešojo transporto bilietų sistemą ir informacijos pateikimą keleiviams, bankomatų išsidėstymą ir pakankamumą, vietinio keleivinio transporto tvarkaraščių/grafikų tinkamumą ir kt.
„Galimybės laiku patekti pas gydytojus specialistus ir gauti kokybišką pagalbą turi itin didelį standartinį nuokrypį, tai – pribloškiantis skirtumas. Galima paguosti tik tuo, jog tokia situacija visose savivaldybėse ir tai ne savivaldybių kaltė, – pristatymo metu akcentavo prof. habil. dr. Gediminas Merkys. – Tačiau žemiausiai gyventojų nuomone reitingavę paslaugų rodikliai turėtų būti Savivaldybės dėmesio centre.“ G. Merkys taip pat įvardijo, kad viena iš galimų prielaidų dėl tokių neigiamų rodiklių – išaugę rajono gyventojų lūkesčiai, tačiau dėmesį į kritines problemas atkreipti būtina.
Diskusijos epicentre – Sendvaris ir Agluonėnai
Prof. habil. dr. G. Merkys išreiškė nuostabą, jog itin dideli skirtumai tarp teikiamų paslaugų pokyčių rodiklių Agluonėnų ir Sendvario seniūnijose. Mat Agluonėnų gyventojai tyrimo lentelę nudažė žaliai, o Sendvario – raudonai. Agluonėnų seniūnijos gyventojai, dalyvavę apklausoje, net 36 iš 38 paslaugų pasitenkinimo rodiklių žemėlapyje įvertino kaip turėjusių ryškesnį teigiamą pokytį. Didžiausią pokytį jie nurodė teritorijų būklėje bei sanitarijoje, higienoje, ekologijoje. Štai daugiausia neigiamai įvertintų rodiklių – Sendvario seniūnijoje, čia gyventojai ryškesnį nepasitenkinimą išreiškė 32 iš 38 rodiklių. Kaip labiausiai neigiamą pokytį turintį rodiklį gyventojai nurodė bendrojo ugdymo prieinamumą ir pavežėjimą.
Tyrimo ataskaitoje rašoma, kad pagrindinė Sendvario seniūnijos nepasitenkinimo viešosiomis paslaugomis priežastis – tam tikro socialinio gyventojų sluoksnio, tipažo pretenzingumas ir orientacija į aukštą vartojimo, įskaitant viešąsias paslaugas, standartą. „Minima seniūnija dėl savo geografinio patrauklumo pastarąjį dešimtmetį sparčiai augino savo gyventojų skaičių, čia atsirado daug naujakurių, kurie priklauso aukštesniajam ar bent jau vidutiniam sluoksniui ir yra labai pretenzingi, nori visko čia ir dabar, iš karto. Didėjanti gyventojų koncentracija nedidelėje erdvėje, kuri visumoje laikytina gerovės vietove, objektyviai pralenkia infrastruktūros adekvačios plėtros galimybes, – rašoma tyrimo ataskaitoje. – Sunku patikėti, kad kaimiškose Klaipėdos rajono seniūnijose viešųjų paslaugų kokybė ir gerovė tiesiog fontanuoja, o būtent Sendvario seniūnija su elitine Slengių gyvenviete priešakyje vargsta, prasmenga į „juodąją skylę“. Panašu, kad čia tikrai suveikia savito socialinio sluoksnio ir jo vartojimo ambicijų bei aspiracijų efektas. Panašus naujakurių ir gyventojų senbuvių nuomonės ir vartojimo standartų, poreikių, didelių skirtumų efektas neseniai buvo aptiktas atliekant pasitenkinimo viešosiomis paslaugomis tyrimus Kauno rajone. Sutikime, Klaipėdos ir Kauno rajonai panašūs, abu juosia didmiesčius ir priskirti žiedinių savivaldybių (Ringkreis, vok. k.) tipui.“
Ši tema buvo paliesta ir diskusijoje po pristatymo. Sendvario seniūnijos Mazūriškių seniūnaitis Giedrius Bičkauskas akcentavo, kad rodikliai atitinka tikrąją situaciją: „Pasiklausius ataskaitos rezultatų susidaro įspūdis, kad gyvenu rojuje. Tačiau per vienuolika metų didelio progreso nematyti. Mes nesvajojame apie dviračių takus, šaligatvius, mes svajojame apie normalią infrastruktūrą. Nėra žvyrkelio, kuriuo būtų galima normaliai pravažiuoti, negaliu vaikų iki parduotuvės saugiai nuvesti nei pėstute, nei dviračiais.“ Seniūnaitis pridūrė, kad Sendvario seniūnijoje gyventojų daugiau nei Gargžduose, tačiau infrastruktūra stipriai atsilieka. „Mokyklai statyti sklypo valdžia ieško šešis–septynis metus, tokiais tempais greit reikės statyti ne mokyklą, o pensionatą“, – stebėjosi G. Bičkauskas.
Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas atkreipė dėmesį, jog seniūnaičio vertinimas nustebino, mat daug lėšų skiriama Sendvario seniūnijai. „Aišku, gaila, kad nebuvo pasiruošta tokiai plėtrai ir tenka „eiti“ iš paskos. Dažnai susitinkam su Sendvario seniūnijos atstovais. Žmonės ten atsikelia su dideliais lūkesčiais ir mes nesakome, jog jie nėra pagrįsti. Matėme, kad bus problema su darželiais, todėl nusprendėm skirti 250 eurų kompensaciją tėvams, kurių vaikai lanko privačius darželius, tokios didelės kompensacijos niekur Lietuvoje nėra, tai sukuria 1 000 vietų darželiuose“, – teigė B. Markauskas, pridurdamas, jog pastaruosius keletą metų daug lėšų skiriama Sendvario plėtrai, nupirktas sklypas mokyklos statybai, ko nedarė nė viena savivaldybė, „Tavo idėjos“ pagalba įrengta žaidimų aikštelė, šiuo metu planuojamas statyti darželis.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus vedėja Ernesta Badalova „Bangai“ komentavo, kad šiais metais atlikto ir vasarį pirkto tyrimo kaina – 5 tūkst. eurų, 2018 m. toks pat tyrimas kainavo 3 719 eurų. Gyventojai su visu tyrimu gali susipažinti Savivaldybės internetiniame puslapyje www.klaipedos-r.lt, skiltyje „Apklausos“.
Gabrielė ČIUNKAITĖ
Aut. nuotr.
