Gyventojų žinios priešgaisrinėje srityje pagerėjo –gaisrų rajone mažėja
Nuo šio amžiaus pradžios Klaipėdos rajone gaisrų sumažėjo nuo 420 iki 157 praėjusiais metais. „Gyventojai tvarkosi, labiau laikosi priešgaisrinės saugos reikalavimų, bet kartais praranda budrumą“, – kalbėjo Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų PGT vyriausiasis specialistas Arūnas Armalis. Pastarąjį dešimtmetį daugiau dėmesio skiriama prevenciniam darbui, tačiau aukų neišvengta: per pastaruosius trejus metus ugnyje žuvo 9 žmonės.
Vienintelė darbovietė
Beveik prieš 19 metų Gargždų PGT įsidarbinęs A. Armalis kaupia gaisrų statistiką, ją analizuoja. Tai svarbi vyriausiojo specialisto darbo dalis, nes reikia žinoti, kur rajone daugiausia įsiplieskia gaisrų.
Gargždiškis A. Armalis, baigęs Klaipėdos universitetą, iš karto pasuko į Gargždų PGT – statybininkui inžinieriui taip ir neteko paragauti statybų verslo duonos. „Tais metais šioje tarnyboje buvo siūlomas inspektoriaus darbas – mano aukštasis techninis išsilavinimas atitiko reikalavimus ir priėmė“, – atskleidė pareigūnas. Privalumas buvo ir tai, kad jis pažinojo Klaipėdos rajoną. Visgi teko ne vienus metus lankytis kvalifikacijos tobulinimosi kursuose, kol „užaugo“ priešgaisrinės priežiūros pareigūnu.
Vyr. specialistas A. Armalis, kurio vienintelė darbovietė Gargždų PGT, atsakingas už priešgaisrinę priežiūrą: pagrindinis darbas – įmonių tikrinimas, skundų, pranešimų ir gaisrų tyrimas, taip pat prevencija, gyventojų švietimas. „Pastarąjį dešimtmetį daugiau dėmesio skiriama prevencijai siekiant užkirsti gaisrams kelią, šviesti žmones, kad jie rūpintųsi priešgaisrine sauga namuose“, – kalbėjo pareigūnas.
Jis prisiminė, kad pradėjus dirbti už poros savaičių kilo gaisras, kuriame žuvo žmogus. Rajone 2006 m. gaisrų buvo daugiausia per šio amžiaus istoriją – 420. Pirmąjį dešimtmetį vidutiniškai įsiplieskė 300 gaisrų, o vėliau ėmė mažėti. Pernai jų buvo mažiausiai nuo šio amžiaus pradžios – 157. Gaisrų priežastys įvairios.
Nevalantiesiems suodžių – baudos
Praėjusiais metais gyvenamajame sektoriuje įsiplieskė 42 gaisrai (užpernai – 52). Net 22 kartus dūmtraukiuose degė suodžiai – mažiau nei ankstesniais metais. Pernai Plikiuose nuo suodžių užsidegė gyvenamojo namo stogas. Jį remontuojant vėl įsiplieskė gaisras: šeimininkas kūreno krosnelę, įsijungęs į tą patį dūmtraukį.
Už suodžių nevalymą gyventojams skiriamos baudos iki 70 eurų. „Stengiamės akcentuoti, kad valytų kaminus ne rečiau nei kartą per 3 mėnesius, o gal ir dažniau, – dėstė A. Armalis. – Suodžių gaisrai pavojingi – labai aukšta degimo temperatūra. Atvykę ugniagesiai aušina dūmtraukį, bet pliūptelėjus liepsnai naudoja vandenį. Pasitaiko, kad sugadinamas kietojo kuro įrenginys – didelių nuostolių patiriama. Prieš 4 metus dūmtraukyje užsidegus suodžiams, sprogo katilinė.“
Pernai sodininkų bendrijose sudegė 11 pastatų, o ankstesniais metais – 14. Pasak pareigūno, daugiausia bėdų – Dituvos sodininkų bendrijoje: „Vykdome akcijas, aiškiname žmonėms, bet jie įsigudrina šašlykines ar šakas kūrenti už 6 metrų nuo pastato, nors atstumas turi būti ne mažiau kaip 30 m.“
Ūkiniuose pastatuose pernai įsiplieskė 24 gaisrai, užpernai – 35. Praėjusiais metais nuo perkaitinimo užsidegė 4 pirtys.
Iš skaudžių patirčių nepasimoko
Sumažėjo gaisrų atvirose teritorijose: prieš dešimtmetį rajone kildavo apie 100–120, išdegdavo didžiausi plotai. Pastaraisiais metais jų mažėja: pernai užregistruoti 38. „Galbūt žmonės atsakingiau kūrena laužus, tyčia nebeuždega apleistų plotų. Dabar užsidegusią pievą fotografuojame ir siunčiame Nacionalinei mokėjimo agentūrai, kuri, išsiaiškinusi, kad deklaruota pieva nenušienauta, nebeskiria išmokų“, – atskleidė A. Armalis.
Pernai vėjuotą dieną sumanęs susitvarkyti savo sklypą daupariškis uždegė šakas. Įsiplieskė didžiulis gaisras – keliuose hektaruose palei magistralinį kelią plaikstėsi liepsnos. Už gamtai padarytą žalą aplinkosaugininkai jam paskyrė kelių tūkstančių eurų baudą.
Praėjusiais metais beveik dvigubai sumažėjo transporto priemonių gaisrų – 22, o ankstesniais metais – 40, iš jų du padegimai.
Pasak A. Armalio, rajone gaisrų sumažėjo, bet šiukšlių konteineriuose – ne: pernai užsidegė 8, ankstesniais metais – 6. „Žmonės į juos tebepila pelenus, nors draudžiama, – apgailestavo pareigūnas. – Akcijos metu lankantis Mickų kaime senyva daugiabučio gyventoja prisipažino, kad iš krosnies išsėmusi pelenus palaiko dvi dienas ir supila į šiukšlių konteinerį. Gyventojai nepasimoko iš skaudžių patirčių. Pagal reikalavimus pelenus pilti ne arčiau kaip 15 m nuo pastatų, o nedegiuose induose laikyti 6 paras. Pasitaiko, kad pastatus sudegino išpylę už kelių metrų ar net pasienyje.“
Pernai didžiausias gaisras įsiplieskė Kunkiuose: užsidegus pavėsinei, supleškėjo du automobiliai, ugnis persimetė ir į šiaudų rulonus. Ne vieną dieną ugniagesiams teko šiuos gesinti, daug vandens išlieti. Didelių nuostolių patyrė ūkininkas iš Agluonėnų seniūnijos, kai dėl gedimo grūdų džiovykloje užsidegė grūdai. Užpernai šį ūkį irgi buvo ištikusi panaši nelaimė. Praėjusiais metais gaisras kilo plastikines atliekas rūšiuojančioje įmonėje „Virginijus ir Ko“.
Gaisrų priežastis tiriančiam A. Armaliui teko ir pačiam dalyvauti gesinimo darbuose. Prieš keliolika metų Piktožių kaime užsidegė karstus gaminančios įmonės pastatas, o nuo jos – šalia plytėjęs laukas. Vėjuotą dieną buvo sudėtinga gesinti degančią žolę – į pagalbą ugniagesiams atskubėjo ir priešgaisrinės priežiūros specialistai. „Visą dieną teko plakti liepsnas – išdegė 10 ha laukas“, – prisiminė pareigūnas.
Nepalikti likimo valiai
A. Armalio darbo pradžioje Gargždų PGT buvo užregistruota 11 gaisro aukų, praėjus metams – vėl tiek pat. Per pastaruosius 3 metus ugnyje žuvo 9 žmonės. Skaudžius įvykius sunku pamiršti. Pernai ugnis pasiglemžė veiviržėniškio ir kretingališkio gyvybes. Pasak A. Armalio, nustatyta, kad abu žuvo neblaivūs, dėl neatsargaus rūkymo. „Gal būtume išvengę šių žūčių, jeigu tie žmonės būtų turėję dūmų detektorius ir nevartoję alkoholio“, – svarstė pareigūnas.
Jo teigimu, dažniausiai gaisrų aukos – asocialiai gyvenantys, girtaujantys žmonės. „Tiriant įvykio aplinkybes, kaimynai dažniausiai nežino nei šių vardo, nei pavardės – palikti likimo valiai. Blogai, kad atsiriboja: galima pasikalbėti su prablaivėjusiu, pasiteirauti, kaip gyvena, o gal ir dūmų detektorių padovanoti, ir jį įrengti. Juk kilus gaisrui nukenčia ne tik kaltininkas, bet ir kaimynai. Pastaraisiais metais juk puoselėjama saugi kaimynystė.“
Trečius metus vykdydami akciją „Būk budrus – išvenk gaisro“, Gargždų PGT pareigūnai su rajono Savivaldybės priešgaisrinės priežiūros tarnybos ugniagesiais lankosi pas vienišus, senyvus, socialinių įgūdžių stokojančius rajono gyventojus. Jų sąraše – apie 200. „Kalbamės apie pastebėtus pažeidimus, dėl kurių gali kilti gaisras, konsultuojame, kaip nuo to apsisaugoti. Ne vienam pritvirtinome dūmų detektorių – Savivaldybė tam skyrė lėšų. Bet apsilankę iš naujo kai kur randame juos nulaužtus arba su išsikrovusiais elementais. Kartais sulaukiame priekaištų, kodėl neatvežėme naujų pakeisti seniems išsieikvojus. Beje, vienas gyventojas, kurį lankėme apie 10 metų, vis tiek žuvo gaisre“, – atskleidė A. Armalis.
Jo teigimu, daugiau nei pusė rajono gyventojų savo būstuose neturi dūmų detektorių. „Betgi ne kartą jie išgelbėjo žmonių turtą ir gyvybes“, – patikino pareigūnas.
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.
