Gyviesiems ir mirusiesiems – mūsų maldos dovana

Aktualija Tikėjimas
6 lapkričio, 2023
0

Per Vėlines kapines nušvietusios žvakės jau užgeso, tačiau maldos šviesa – amžina. Ji reikalinga mūsų mirusiesiems, už kuriuos meldžiamės tęsiantis Vėlinių oktavai, maldos reikia ir ligoniams, kad sustiprintų jų dvasią. Apie dovanas, kurias galime suteikti brangiausiems žmonėms, kalbėjomės su Gargždų Šv. arkangelo Mykolo parapijos klebonu dek. kan. Jonu PAULAUSKU ir vikaru kun. Mindaugu STONIU.

„Dievo valia per tėvų meilę atėjome į šį pasaulį, taip Dievo valia ir išeisime, Dievas kiekvieną pakvies“, – sako Gargždų Šv. arkangelo Mykolo parapijos klebonas dek. kan. J. Paulauskas.

Ligonių patepimo sakramentas – ne nuosprendis
Pakviesti į namus ar ligoninę kunigą sunkiam ligoniui, kuris dėl ligos negali ateiti į bažnyčią, anksčiau buvo įprasta, tačiau dabar, pasak Gargždų Šv. arkangelo Mykolo parapijos klebono dek. kan. J. Paulausko, tokių prašymų per metus parapijos kunigai sulaukia kur kas mažiau – apie pustrečio šimto. Kunigai vis rečiau kviečiami pas ligonius į namus, dažniau – į Gargždų ligoninės slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių, senelių globos namus.
„Mes nežinome nei dienos, nei valandos, kada būsime pašaukti į Amžinybę. Ir nors Ligonių patepimo sakramentas, kuris yra vienas iš septynių sakramentų, daug kam asocijuojasi su mirtimi, dažnai jis sustiprina ligonį fiziškai ir pažadina jo norą gyventi“, – apie Ligonių patepimo sakramentą sakė klebonas dek. kan. J. Paulauskas.
Vikaras kun. M. Stonys priminė, kad per Ligonių patepimo sakramentą sergančiajam teikiama Dievo pagalba ir malonė, kad ligos prislėgtas žmogus nenusimintų, nepasiduotų nevilčiai, neužgesintų tikėjimo: „Jėzus Kristus per Bažnyčią šio žmogaus nepalieka vienišo, per Ligonių patepimo sakramentą jį stiprina ir guodžia.“
Anksčiau vartotas terminas Paskutinio patepimo sakramentas iki šiol dar kai kam primena tarsi mirties nuosprendį, tačiau taip nėra. Po Vatikano II susirinkimo (1962–1965) terminas pakeistas į Ligonių patepimo sakramentą, nes tai nėra vien mirštančiųjų sakramentas, kaip aiškino vikaras kun. M. Stonys, kadangi teikiamas ligoniams, vyresnio amžiaus žmonėms, be to, jį galima kartoti.
„Kunigas atvyksta pas ligonį ir meldžiasi už jį, jo artimuosius, slaugytojus ir už visus kenčiančius, uždeda sergančiajam rankas ant galvos ir jo kaktą bei rankas patepa Ligonių aliejumi, pašventintu Didįjį Ketvirtadienį. Taip Bažnyčia vykdo Kristaus žodžius, kuriais Jis kvietė lankyti ligonius ir juos stiprinti. Ligonių sakramento teikimu akivaizdžiai parodomas Bažnyčios rūpestis ligoniais, senais žmonėmis, kad Viešpats yra su jais ir bendruomenei rūpi kenčiantys žmonės“, – Ligonių patepimo sakramento prasmę paaiškino vikaras kun. M. Stonys.

„Mūsų brangiems mirusiesiems reikia mūsų visų maldų, mūsų laiko, mūsų rimties, mūsų padėkos. Tai dovana jų sielai, kad jie būtų laimingi. Per Vėlinių oktavą galime pelnyti mirusiesiems atlaidus. Yra ir tam atlaidų sąlygos: Vėlinių dieną (lapkričio 2 d.) dalyvauja šv. Mišiose, sukalba „Tėve mūsų“ maldą ir Tikėjimo išpažinimą, o Vėlinių aštuondienį pamaldžiai aplanko kapines ir pasimeldžia už mirusiuosius“, – paaiškina vikaras kun. M. Stonys.

Turi galią
Liudijimų, kad suteikus Ligonių patepimo sakramentą būna daug pagerėjimų ir išgijimų, gali papasakoti tiek kunigai, tiek gydytojai, tiek ligoniai ir jų artimieji.
Prieš daugiau nei dešimt metų teko asmeniškai patirti tokios maldos galią. Silpstant ligoniui prieš operaciją artimieji į ligoninę pakvietė kunigą, kad suteiktų Ligonių patepimo sakramentą. Ligonio būklė net perpylus kraują buvo tokia, kad jo artimieji nerimavo, ar kunigas besuspės atvykti. Ligonis labai sunkiai kvėpavo, tarpais gaudė orą ir per visą ilgą dieną neištarė nė vieno žodžio, tik vos girdimai dejavo. Kai vakare į palatą įžengė kunigas ir paprašė artimuosius palikti jį su ligoniu vienus, visus sujungė malda, o netrukus net koridoriuje jau buvo girdėti besimeldžiančio ligonio balsas, aiškus, stiprus. Gyvybės eliksyru, artimųjų įsitikinimu, tapo kunigo apsilankymas, įkvėpęs vilties ir tikėjimo, kad ši diena nepaskutinė, ir nuoširdi kunigo, ligonio ir visų jam brangių žmonių malda.
Vikaras kun. M. Stonys pasidalijo papasakotu liudijimu taip pat apie stebuklingą maldos poveikį: „Viena moteris, atėjusi į bažnyčios raštinę, papasakojo, kad teta gulėjo reanimacijoje Klaipėdos ligoninėje. Kadangi jokio pagerėjimo nebuvo, ligonės būklė vis blogėjo, gydytojų konsiliumas nusprendė atjungti gyvybines funkcijas palaikančius aparatus, tačiau artimiesiems pasakė, kad gali pakviesti kunigą, kuris suteiktų Ligonių patepimo sakramentą. Atvežė kunigą, pasimeldė, jis patepė šventais aliejais, palaimino ir išėjo. Po kunigo išėjimo moteris atmerkė akis ir buvo sąmoninga. Nors intubuota negalėjo kalbėti, suprato, kas sakoma, vykdė paliepimus pajudinti kairę, dešinę rankas.“
Klebonas dek. kan. J. Paulauskas ir vikaras kun. M. Stonys pataria pasikalbėti su sergančiais ar vyresnio amžiaus artimaisiais apie Ligonių patepimo sakramentą, jog tai nėra paskutinis patepimas: „Paaiškinkite, jog kunigas ateina melstis, kad žmogus pasveiktų ir išgytų, nepasiduotų nevilčiai, o su tikėjimo malone sustiprėtų ir neprarastų vilties.
Neatimkime iš savo artimųjų Dievo malonės veikimo, kad jie pasveiktų. Suteikime galimybę. Dievas veikia savo nuožiūra, tik leiskime Jam veikti.“

Įveikti baimę
Mūsų baimės dažnai nepagrįstos, susikurti stereotipai lemtingais gyvenimo momentais kartais trukdo priimti svarbius sprendimus, o dėl savo neveiklumo, nedrąsos, kartais – dėl nežinojimo tenka graužtis visą likusį laiką. Klebonas dek. kan. J. Paulauskas atkreipė dėmesį, kad kunigo apsilankymas tikinčiam žmogui gali padėti lengviau susitaikyti su neišvengiama mirtimi: „Nereikia bijoti, juk kunigo atėjimas yra Dievo palaima, jis atneša Švenčiausiąjį sakramentą, o ligonis susitaiko su Dievu per Atgailos sakramentą. Jeigu žmogus tikintis, jam lengviau mirties akivaizdoje, nes tiki mirusiųjų prisikėlimą.“
Būna, kad ypač vieniši, seni žmonės sako, jog Dievas juos užmiršo, o jie jau yra pasirengę mirti. „Aš pasakyčiau, kad Dievas nepamiršta nė vieno. Viskas Dievo valioje. Viskam savas laikas, ir Dievas žino geriausiai. O kol mes esame ant šios žemės, pirmiausia reikia atsiverti gyvenimui ir atvira širdimi priimti tą duotybę. Gyvenimas siūlo visada įvairiausių dalykų – tai mums yra galimybė ir ją turime išnaudoti tiek, kiek mums duota. Kuo bus didesnis pasitenkinimas gyvenimu, tuo bus mažesnis mirties nerimas“, – įsitikinęs vikaras kun. M. Stonys.

Ligonių patepimo sakramentas – tai vienas iš septynių Kristaus įsteigtų regimų ženklų Dievo malonei gauti. Taip Bažnyčia stengiasi jį vykdyti, rūpindamasi ligoniais ir lydėdama juos užtarimo malda. Ir apaštalas Jokūbas sako: „Kas nors pas jus serga? Tepasikviečia Bažnyčios vyresniuosius, ir jie tesimeldžia už jį, patepdami aliejumi Viešpaties vardu“ (Jok 5, 14–15).

Ligonių patepimas yra teikiamas pakrikštytiems tikintiesiems, kurie sunkiai serga arba jų sveikata silpnėja dėl senatvės. Sakramentas gali būti teikiamas pakartotinai, jei po matomo pagerėjimo ligonio būklė vėl pablogėjo. Kai sergančio krikščionio būklė nesikeičia praėjus bent pusei metų, šį sakramentą galima vėl teikti, arba net prieš sudėtingesnę operaciją, nežiūrint asmens amžiaus.

Laima ŠVEISTRYTĖ
„Bangos“ archyvo nuotr.