„Hidrostatyba“ tiesia ir skinasi kelius į Europą

Šiemet Statybininkų dieną UAB „Hidrostatyba“ pažymėta garbingais įvertinimais. Vienos stambiausių Vakarų Lietuvos statybos įmonių generaliniam direktoriui Pranui Šidiškiui įteiktas „Statybų generolo“ apdovanojimas, o ilgametis darbų vadovas Kęstutis Gerdauskis iš Premjero rankų atsiėmė padėkos raštą už valstybinės reikšmės objektų realizavimą.

Statybos darbų sezoną „Hidrostatyba“ baigs pradėdama kitų metų stambiausius objektus – „Rail Baltica“ europinės geležinkelio vėžės tiesimą ir Vilniaus universiteto Fizinių ir technologinių mokslų centro statybas. Bendra abiejų darbų vertė – per 360 mln. Lt.

Atsigauti trukdo viešieji pirkimai

Kitąmet 20-ies metų veiklos sukaktį minėsianti „Hidrostatyba“ pamažu jaučia statybos darbų atsigavimą. „Hidrostatybos“ valdybos pirmininkas Jonas Dumašius, taip pat einantis Lietuvos statybininkų asociacijos viceprezidento pareigas, tvirtino, kad šalies mastu statybininkų situacija prastesnė. Tuo tarpu „Hidrostatyba“ ir jos dukterinės įmonės („HSC Baltic“, „Šilutės automobilių keliai“, „Uliksas“, „Hidrostatybos projektai“) darbų apkrovos nestokoja. Todėl šiemet valdomų bendrovių grupę dar papildė elektros darbų įmonė „SCB statyba“.

„Trūksta tik darbų pelningumo, nes konkurencija Lietuvoje didžiulė. Prieš kelerius metus viešųjų pirkimų konkurse dalyvaudavo 5–8 potencialūs rangovai, dabar paraiškas teikia net po 20. Tačiau tokią iškreiptą konkurenciją kelia Viešųjų pirkimų įstatymo spragos, ypač – taikomas mažiausios pasiūlytos darbų kainos kriterijus. Visi drąsiai kalba, jog jį reikia taisyti, tačiau atėjus balsavimui niekas nepasikeičia. Ir Klaipėdos rajone gi turime pavyzdžių, kai konkursus laimi neaiškių pajėgumų ar reputacijos įmonės, kurios bankrutuoja, nebaigia darbų“, – strigusius Vėžaičių kultūros centro ir Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos renovacijos darbus pavyzdžiais pateikė J. Dumašius.

Konkurencija – ir su užsieniu

Į stambių statybos objektų rangos darbus besiorientuojanti „Hidrostatyba“ stebi ir tarptautinę konkurenciją. „Pavyzdžiui, latviai statys Suskystintųjų dujų terminalą, keletą kitų nemažų objektų. Tai nereiškia, kad lietuviai statybininkai nesugebėtų pastatyti dujų terminalo. Dar ir kaip sugebėtų. Tačiau latviai gali pasiūlyti mažiausią kainą, nes, mano supratimu, taupo darbo užmokesčio sąskaita – fiksuoja minimalią algą ir moka dienpinigius. Vadinasi, Lietuvai latvių darbas mokesčių pavidalu yra nuostolingas. Sąžiningai mokesčius mokančių Lietuvos įmonių ir užsieniečių kova čia nelygi“, – kalbą apie būtinybę ginti nacionalinių įmonių interesus užvedė „Hidrostatybos“ valdybos pirmininkas.

Visgi „Hidrostatyba“ bando įgyti pasitikėjimą užsienio rinkoje. Šiuo metu derimasi dėl subrangos darbų Vokietijoje. Įmonė derisi dėl kontrakto senelių namų statybai greta Dortmundo gyvenvietės.

Su kastuvais nebedirba

Pirmąjį metų pusmetį „Hidrostatyboje“ dirbo 384 darbuotojai. Vidutinis atlyginimas įmonėje svyravo tarp 2 500–2 700 Lt prieš mokesčius. Nors darbininkų trūkumo bendrovė nejaučia, stebima jų kvalifikacijos stoka. „Tikrai pajutome, kad statybos specialistai patraukė į užsienį. Vienintelė galimybė juos susigrąžinti – mokėti didesnius atlyginimus. Tačiau jau minėtos Viešųjų pirkimų įstatymo spragos to padaryti kol kas neleidžia. Visoje Lietuvoje tokia pati situacija – kvalifikuotų statybininkų trūksta. Vis dar tenka išgirsti, kad neturintys darbo vyrai eis į „Hidrostatybą“ prašyti bent darbo „su kastuvu“. Tačiau darbo vietų, kur reikėtų tik kastuvo, pasiūlyti galime labai nedaug“, – teigė J. Dumašius.

Tokius pokyčius nulėmė ir inovacijų atsiradimas. Nemažai požeminių darbų atliekama modernia technika, atstojančia kelis darbininkus. Buvo laikai, kai „Hidrostatyba“ gebėjo išlaikyti ir per 700 darbuotojų.

Darbai – didmiesčiuose

„Hidrostatyba“ džiaugiasi užsitarnavusi valstybinį pasitikėjimą. Jau kurį laiką tęsiamas bendradarbiavimas su AB „Lietuvos geležinkeliai“ – šiuo metu gargždiškiai per nepilnus dvejus metus įsipareigojo nutiesti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ ruožą Kaunas–Jiesia. Per 200 mln. Lt vertės generalinės rangos darbus J. Dumašius pavadino ypač sudėtingus, kadangi minėta atkarpa laikoma sudėtingiausia visame ruože. Taip pat laukia įdomus statinys – VU Fizinių ir technologinių mokslų centras. Jo statybos darbų vertė – 156 mln. Lt.

Su Klaipėdos rajono savivaldybe „Hidrostatyba“ naujų sutarčių, anot J. Dumašiaus, nėra sudariusi. „Numatyti gatvelių tiesimo darbai baigti, o renovacijos, apdailos darbai – ne mūsų įmonės sritis. Tiesa, rajone vykdome AB „Klaipėdos vanduo“ įgyvendinamą projektą – tiesiame vandens ir nuotekų tinklus Jakuose“, – priminė J. Dumašius.

• Ilgametis UAB „Hidrostatyba“ generalinis direktorius Pranas Šidiškis, praėjusią savaitę Druskininkuose atsiėmęs „Statybų generolo“ apdovanojimą, džiaugėsi esąs įvertintas visais garbingiausiais statybų srities apdovanojimais. Vadovo įvertinimų lentyną namuose puošia Lietuvos statybininko garbės ženklas, taip pat Lietuvos pramonininkų konfederacijos steigiamas „Profesijos riterio“ apdovanojimas.

  „Šiemet „Hidrostatyba“ baigė stambiausią metų objektą – „Draugystės“ geležinkelio stoties Klaipėdoje rekonstrukciją. Atliktų darbų vertė – per 100 mln. Lt. Technologiškai tai buvo ypač sudėtingas objektas – eismas geležinkeliu nebuvo nutrauktas nė dienos. Klaipėdos mieste taip pat baigėme 1-osios vandenvietės rekonstrukciją – vandens tiekimo stoties įrengimas labai reikšmingas Klaipėdai, kadangi joje vanduo dabar atitinka ES standartus. Turėjome ir smulkesnių objektų Klaipėdos uoste, kitose vietovėse“, – vardijo P. Šidiškis.

• Ypatingo statinio statybos vadovo kvalifikaciją turintis Kęstutis Gerdauskis šiemet Statybininkų dienos proga įvertintas LR Vyriausybės padėka. Padėkos raštą jis teigė vertinantis ne kaip Vyriausybės, o verčiau „Hidrostatybos“ vadovų įvertinimą. Įmonės vadovybė statybos profesionalą įvardijo kaip specialistą, iš kurio mokosi jaunoji statybininkų karta.

  35-erius metus statybų srityje dirbantis K. Gerdauskis vadovavo 33 objektų statyboms. Šiuo metu jis vadovauja geležinkelio atkarpos „Kūlupėnai–Kretinga“ antrojo kelio tiesimo darbams. „Kauno tiltų“ rengiamame objekte „Hidrostatyba“ atliks 22 mln. Lt vertės subrangos darbus. Objektas turėtų būti baigtas po metų. „Darbas veikiančiame geležinkelyje reikalauja kruopštaus strategavimo. Šiuo ruožu važiuojantys traukiniai aptarnauja Klaipėdos uostą, iš viso per parą čia pravažiuoja 54 traukiniai. Objekte dirba per 30 vienetų įmonės technikos, darbus atlieka 7 darbininkai bei trys vadovai“, – vardijo geležinkelio tiesimo darbų specialistas K. Gerdauskis.