Į Gargždus – architekto žvilgsniu
Vokietijos miesto Potsdamo vizualizacija, kurioje matyti, kaip tvarkomi žalieji plotai, kuriamas vientisas miesto vaizdas.
Yra Lietuvos miestų, kurių pagrindinis tikslas – išlaikyti bent jau tokį pat gyventojų skaičių, koks buvo iki šiol. Tačiau Klaipėdos rajonui tai negresia. Palanki strateginė padėtis kasmet čia privilioja būrį naujakurių. Tad, anot Klaipėdos rajono savivaldybė administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo Gyčio KASPERAVIČIAUS, svarbiausia gerinti infrastruktūrą, čia privilioti savo srities profesionalų, kad Gargždai taptų miestu patogiam gyvenimui ir įdomiam darbui.
Kartu kurs miesto viziją
– Sklando kalbos, kad Gargžduose bus pritaikyta vokiečių patirtis. Kiek jos pagrįstos?
– Būsto energijos taupymo agentūra prie Aplinkos ministerijos kartu su vokiečiais įgyvendina integruoto kompleksinio modernizavimo kvartalines koncepcijas, susijusias su energijos taupymu. Vykdomi mokymai savivaldybių administracijų specialistams. Iš 60 Lietuvos savivaldybių atrinktos 20, tarp kurių yra ir Klaipėdos rajono savivaldybė. Mokymus vykdantys patyrę Vokietijos ir Lietuvos ekspertai moko, kaip rengti kompleksines koncepcijas, nagrinėti miestą iš esmės. Išgryninami prioritetai, kur ir kokia linkme einame, išskiriamos probleminės vietos, ieškoma jų sprendimo būdų.
Kaip jau minėta, Gargždai yra apdovanoti strategine padėtimi. Šalia magistralė A1, uostas, turime net savo geležinkelį, tad svarbiausia – gerinti susisiekimą ir į Gargždus pritraukti kuo daugiau kūrėjų, kurie čia dirbtų, vartotų, gyventų.
– Šiuo metu Klaipėdos rajono savivaldybės internetinėje svetainėje kuriamas pasiūlymų Gargždų miestui žemėlapis, kuriame savo pastebėjimus raginami palikti ir gyventojai. Papasakokite apie šią iniciatyvą.
– Apklausą inspiravo bendradarbiavimas su vokiečiais. Norime išgirsti gyventojų nuomonę. Todėl visus raginame pasinaudoti specialiai sukurta internetine nuoroda (https://arcg.is/mHqXf) ir parašyti savo pasiūlymus. Galite pridėti ir nuotrauką ar vizualizaciją, pažymėti konkrečią vietą žemėlapyje, kur galėtų atsirasti sporto aikštelės, įvairūs želdiniai, kur reikėtų spręsti kamščių problemas, kur labiausiai norėtųsi dviračių tako, kur kyla problemos dėl automobilių statymo, o gal yra noras automobilių stovėjimo aikšteles perkelti šiek tiek toliau ir namų kvartalus sujungti žaliaisiais plotais? Galbūt norima, kad tam tikra Gargždų miesto vieta būtų skirta menininkams, verslininkams, jaunoms šeimoms, sportininkams? Dalinkitės savo idėjomis, mintimis, problemomis. Esame nedidelis, kompaktiškas miestas, tad turime ir galime kartu sukurti ilgalaikį miesto persitvarkymo scenarijų!
Ateityje reikės spręsti pastato, kuriame įsikūręs paštas, likimą, nes istoriškai būtų teisinga atverti rinkos aikštę, bažnyčios, miesto simbolio, fasadą, o gal atgaivinti šeštadienio turgaus idėją. Prie parko esančiuose apleistuose pamatuose, manau, derėtų pastatyti kultūrinį objektą, kuris trauktų žmones. Labai svarbi miestui yra turgaus teritorija, galima būtų siūlyti įvairias idėjas, susijusias su darbo vietų gerinimu, užstatymo pertvarkymu. Analogiškų pavyzdžių teko matyti vokiečių pristatymuose. Taip pat mes vertiname ir jau parengtus projektus (pvz., Kvietinių g. rekonstravimo, parko sutvarkymo) bei jų įgyvendinimo eigą, ieškome kompleksinio tęstinumo. Kviečiame diskutuoti šiais klausimais, išsakyti savo poziciją, nebūti tik pasyviais stebėtojais.
Koncentruojasi į pietinę dalį
– Vis dėlto daugiausia dėmesio šiuo metu skiriate pietinei miesto daliai?
– Analizuojame visą miestą, tačiau projekto su vokiečiais metu parengsime pietinės miesto dalies modernizavimo koncepciją, kažkiek pakoreguosime atsižvelgdami į gyventojų pasiūlymus ir analizę, išskirsime atskirus miesto pokyčiams svarbius objektus ar teritorijas. Tai – daugiabučių teritorija nuo Klaipėdos gatvės vandens bokšto link. Yra 64 daugiabučiai ir visi, išskyrus vieną, nėra modernizuoti. Tad analizuojamas ir energijos suvartojimas, ir žaliosios erdvės, takų sistema, gatvių problemos, automobilių stovėjimo vietos, apšvietimas. Atkreipiamas dėmesys ir į socialinį aspektą, kur gyvena neįgalieji, kokios amžiaus grupės gyventojų daugiausia, verslo pasiskirstymas. Pro akis nepraslysta net suoliukų būklė ir išdėstymas.
Jei ši analizė, koncepcija bus parengta labai gerai, tikėtina, jog daugiabučiai būtų modernizuojami kompleksiškai, tam tikrais kvartalais. Modernizacija gali būti atlikta ir su Būsto energijos taupymo agentūra prie Aplinkos ministerijos, ir su Savivaldybės bei gyventojų prisidėjimu.
– Ar patys gyventojai aktyviai dalyvauja planavimo procese?
– Labai džiaugiuosi, kad internetiniame žemėlapyje jau turime argumentuotų nuomonių, nemažai raudonais šauktukais pažymėtų vietų. Pavyzdžiui, žmogus iškėlė vaikų atvežimo ir jų išlaipinimo klausimą prie švietimo įstaigos. Galėsime tai įvertinti ir pažymėti koncepcijoje kaip tvarkomus dalykus. Koncepciją dėliosime iki rugsėjo 11 d. Tad dar kiekvienas gali suspėti pareikšti savo nuomonę.
