Į pensiją 72-ejų. Kam tai naudinga?

Maždaug prieš metus Europos Komisija rekomendacijose iki 2040 m. siūlė Lietuvai į pensiją leisti gyventojus, sulaukusius 72 metų. Tendencija vėlinti pensijos pradžią vyrauja daugelyje Europos šalių, apie tai vis garsiau įvairiose diskusijose prabylama ir mūsų šalyje. Tad rekomendacijos daugelį lietuvių verčia nerimauti.

Dirbti visą gyvenimą
„Sodros“ duomenimis, ir moterys, ir vyrai mūsų šalyje 2027 m. į pensiją išeis būdami 65-erių. Kita vertus, „Luminor“ banko duomenimis, daugelyje Euopos šalių pensinio amžiaus riba nurodytą skaičių jau dabar viršija. Mažiausias pasaulyje pensinis amžius – nuo 49 m. – nustatytas Jungtiniuose Arabų Emyratuose, didžiausias – nuo 70 m. – galioja Libijoje. Lietuvoje tiek metų sulaukę asmenys laikomi senais. Nors gyvename ilgiau, akivaizdu, kad 65–70 m. žmonių darbingumas skiriasi nuo jaunesnių ir dažnai ribojamas fizinių pajėgumų. Šiandien Lietuvoje dirba 5 proc. 65 m. ir vyresnio amžiaus žmonių, tarp kurių net 75 proc. – sveikatos apsaugos ir švietimo sričių darbuotojai. Pensinio amžiaus ilginimui ypač priešinasi Serbija ir Juodkalnija. Vietinių nuomone, iš aktyvios darbo rinkos reikėtų trauktis sulaukus 55–56 m. arba dirbti pagal amžiaus galimybes. Štai LNOBT rodomos operos „Rigoleto“ režisierius Franco Zeffireli statyti ją pradėjo (deja, nebaigė), būdamas vyresnis nei devyniasdešimties.

„Sidabrinės ekonomikos“ perspektyvos
Daugelyje Europos šalių darbdaviai noriai investuoja į 55–65 m. ir vyresnių asmenų kvalifikacinius kursus ir mokymus. Tiesa, vyresnio amžiaus dirbantiesiems, pvz., Švedijoje, įprastai siūlomas darbas, tinkantis pagal sveikatą ir amžių. Nusiteikimui dirbti įtakos turi ir tinkamas darbo valandų ir dienų skaičius, todėl Nyderlanduose, Prancūzijoje, Skandinavijos šalyse nemažai vyresnio amžiaus dirba, net sulaukę pensinio amžiaus. Švedijoje už kiekvienus pensiniame amžiuje išdirbtus metus skiriama 7–8 proc. priemoka. Akivaizdu, kad tinkamos darbo sąlygos, darbo aplinka ir darbdavių požiūris gali motyvuoti vyresnius žmones dirbti.
Lietuvos darbdaviai dažnai nepageidauja įdarbinti vyresnių nei 50 m. asmenų, nebent šie sutiktų dirbti gana sunkius fizinius darbus. Lietuvos užimtumo tarnyba vyresniems nei 60 m. asmenims siūlo persikvalifikuoti ir dirbti socialiniais darbuotojais arba jų padėjėjais, siuvėjais, sandėlių operatoriais, patalpų ir įvairių paviršių valymo, dekoratyvinio želdinimo ir aplinkos tvarkymo darbuotojais. Šie darbai reikalauja stiprios sveikatos ir fizinės ištvermės. Deja, net mokslininkų įrodyta, kad vyresniame amžiuje nuolatinis balansavimas ties savo galimybių riba mirties riziką padidina 1,5 karto. Kaip teigia gerontopsichologai, vyresniame nei 65 m. amžiuje jėgas sekina net įprasti veiksmai: ką nors paimti, padėti, atsistoti, nulipti laiptais.

Vilma SRĖBALIŪTĖ