Į sveikatos reformos traukinį rajonas dar neįšoko

A. VALAIČIO asociatyvi nuotr.

Seimas pritarė sveikatos reformai. Tikinama, kad per artimiausius penkerius metus sveikatos sistemą sustiprins daug naujovių: nuo naujų gydytojų etatų iki modernių diagnostikos, gydymo ir naujų paslaugų teikimo modelių sprendimų. Visa tai – už Europos Sąjungos skirtus kone 711 mln. eurų. Pirmieji sveikatos paslaugų kokybės skirtumą pajus mažesnių rajonų gyventojai, kurių savivaldybės apsisprendė steigti sveikatos centrus. 
Klaipėdos rajono savivaldybė oficialaus sprendimo dėl dalyvavimo reformoje nėra priėmusi.


Jau 2023 metais
Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad pirmieji sveikatos centrai darbą pradės 2023 m. viduryje net dešimtyje mažesnių šalies savivaldybių. Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos atstovės Birutės Kavaliauskienės, šiose savivaldybėse į vieną naują tinklą – sveikatos centrą – bendradarbiaudamos struktūriniu arba tinkliniu būdu pirminės sveikatos priežiūros įstaigos turės sąlygas pacientams suteikti būtiniausias sveikatos paslaugas. Šeimos gydytojui dirbant su komandos nariais, gerės šeimos medicinos darbo kokybė, o centre dirbančių gydytojų specialistų paslaugomis galės naudotis visų rajono šeimos gydytojų pacientai.
Sveikatos centro struktūrinis modelis skirtas mažesnėms savivaldybėms, kuriose pirminės sveikatos priežiūros paslaugos yra išblaškytos, paslaugų kokybė ir pasirinkimas nevienodi, sunkiai prieinamos antrinio lygio specialistų paslaugos. Šiuo metu tokių savivaldybių šeimos medicinos kabinetams, dirbant pavieniui, yra sudėtinga užtikrinti gerą paslaugų kokybę, juolab pritraukti gydytojus specialistus dirbti didesniu etatu.


Teigia kelsią kokybę
Žadama, kad Sveikatos centre be pilnų gydytojų specialistų etatų, daug dėmesio bus skirta darbo organizavimo ir paslaugų kokybei: veiks „žalieji koridoriai“, atvejo vadybos, pavėžėjimo paslaugos, geresnė priežiūra pacientams su daugybinėmis ligomis, geriau vykdomos profilaktinės programos, kokybiškesnė ir greitesnė e. sveikatos sistema. Po vieną mažesnių rajonų pirminės sveikatos priežiūros centrai to padaryti nepajėgūs, ir jų paslaugos tampa gerokai brangesnės.
Ministerija viešai skelbia, jog vizitai pas šeimos gydytoją taip pat taps gerokai kokybiškesni, šeimos gydytojams pradėjus dirbti su komandos nariais. Tokiu principu dirbama visose pažangiose valstybėse. Žmogaus sveikatos būklę pagal poreikį vertina iškart keli specialistai, jie tariasi, keičiasi sveikatos būklės ir tyrimų informacija, užregistruoja būtiniems vizitams. Jau registracijos metu galima identifikuoti atvejus, kai pakanka ne gydytojo, bet kito komandos nario savarankiškos paslaugos.
Lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams reikia kompleksinių paslaugų, tad paciento būklės stebėsenos planą šeimos gydytojas parengs ir suderins veiksmus kartu su kitais komandos nariais. Jiems talkins ir atvejo vadybininkas, kuris koordinuos savalaikį paciento patekimą pas pirmines ir specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančius specialistus.


Daug neaiškumų
Klaipėdos rajono savivaldybės vicemerė Ligita Liutikienė „Bangą“ informavo, kad
Klaipėdos rajono savivaldybė yra atlikusi preliminarius skaičiavimus ir turi preliminarią strategiją, kaip reforma galėtų atrodyti Klaipėdos rajone. „Dėl to daug diskutavome su gydymo įstaigomis, medikų bendruomene. Tačiau oficialaus apsisprendimo dėl dalyvavimo reformoje – Tarybos sprendimo – Sveikatos apsaugos ministerijai nesame pateikę, nes būsimoje reformoje vis dėlto yra dar daug neaiškumų, daugelį planų ministerija dėsto žodžiu, ne raštu, todėl sunku atsakingai ir tinkamai juos vertinti“, – dėstė L. Liutikienė.
Anot jos, kol kas sveikatos priežiūra Klaipėdos rajone gerinama Savivaldybės iniciatyva ir lėšomis: „Taryboje jau patvirtinta medikų kelionės išlaidų kompensavimo, trūkstamų specialistų pritraukimo programa, metų medicinos darbuotojų apdovanojimų tvarka.“
Tačiau, pasak vicemerės, kita situacija yra dėl Greitosios medicinos pagalbos pertvarkos. „Nuo 2023 m. liepos 1 d. Greitosios medicinos pagalbos paslaugos bus centralizuojamos ir jas teiks Greitosios medicinos pagalbos tarnyba, kuriai turėsime perduoti turimą turtą. Tačiau gyventojai dėl šios pertvarkos nepatirs jokių nesklandumų: pagalba skubiais atvejais, kuomet reikalinga greitoji, ir toliau bus teikiama bei kviečiama tais pačiais numeriais“, – paaiškino L. Liutikienė.
Gargždų ligoninės vyriausioji gydytoja Virgina Ruškienė „Bangą“ patikino, kad kol kas jokios informacijos, kokia ateitis laukia Gargždų ligoninės, ji neturinti.


Agnė ADOMAITĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių