Ilgaamžiškumo paslaptis slypi paprastuose dalykuose

Senėjimas – didžioji mįslė, kurią žmonės bando įminti visais laikais. Mokslininkai nuolat atlieka įvairius tyrimus ir bando išsiaiškinti, kokia yra sėkmingo senėjimo formulė. Ilgaamžiškumo mįslę bandė įminti ir Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Visuomenės sveikatos katedros docentas Faustas Stepukonis. Praėjusią žiemą jis atliko tyrimą, kurio metu apklausė 22 Čikagoje ir jos apylinkėse gyvenančius 90–104 metų ilgaamžius. Analizuodamas tyrimo duomenis Klaipėdos universiteto docentas pabandė Lietuvos gyventojams atskleisti sėkmingo senėjimo patirtis, paremtas Amerikos ilgaamžių pavyzdžiais. Išsamiau apie tyrimą „Visuomenės sveikatos strategijos sėkmingam senėjimui“ ir jo rezultatus kalbėjomės su pačiu F. Stepukoniu.

Apklausė 22 ilgaamžius

– Kaip kilo idėja atlikti tokį tyrimą?

– Visose šalyse, neišskiriant Lietuvos, auga vyresnio amžiaus žmonių santykinė dalis. Kartu auga ir vyresnio amžiaus žmonių slaugos ir priežiūros paslaugų poreikis. Šių paslaugų augimą galėtų pristabdyti sėkmingo – sveiko ir aktyvaus – senėjimo plėtra. Žinoma, kad kai kurie ilgaamžiai, ypač Amerikoje, garbingame amžiuje išlieka sveiki, aktyvūs ir savarankiški. Šie Amerikos ilgaamžiai yra sėkmingo senėjimo pavyzdžiai kitų šalių gyventojams. Tačiau psicho-socialinių mokslų srities tyrimų, galinčių atskleisti moksliškai grindžiamas žinias apie sėkmingą senėjimą, trūksta. Todėl mano tyrimo tikslas ir buvo išanalizuoti veiksnius, sietinus su Amerikos ilgaamžių sėkmingo senėjimo patirtimis, ir paskleisti šias patirtis Lietuvoje.

– Papasakokite, kaip buvo atliekamas šis tyrimas?

– Tyrimo duomenys gauti atliekant 22 giluminius interviu su Čikagoje ir jos apylinkėse gyvenančiais 90–104 metų funkciškai ir psichiškai sveikais ilgaamžiais. Beje, apie pusė jų buvo lietuvių kilmės. Apie valandą trukusios apklausos buvo atliekamos dalyvių gyvenamojoje vietoje. Tyrimo dalyvių prašiau papasakoti apie savo gyvenimą nuo vaikystės iki dabar. Taip pat paprašiau atsakyti į įvairius klausimus susijusius su sveikata, gyvenimo būdu, mityba, rūkymu, alkoholio vartojimu, giminių gyvenimo trukme, pomėgiais, požiūriu į gyvenimą, santykiais su žmonėmis, ateities planais. Vėliau atlikau išsamią surinktų duomenų analizę ir išskyriau svarbiausius sėkmingo senėjimo veiksnius.

Jautė saiką

– Tai kas gi jūsų tyrimo dalyviams padėjo išsaugoti sveikatą ir nugyventi ilgą amžių?

– Tiriamieji labai dažnai akcentavo bažnyčios ir Dievo vaidmenį. Jų nuomone, Dievas jiems padeda ir saugo. Tiesa, reikia pažymėti, kad dauguma tyrime dalyvavusių ilgaamžių buvo nuolat pamaldose dalyvaujantys Amerikos bažnyčių parapijiečiai, kuriuos apklausti pasiūlė tų parapijų kunigai. Kaip svarbūs geros sveikatos veiksniai buvo minimi ir sveika mityba, saikingas alkoholio vartojimas, nerūkymas, fizinis aktyvumas, ramybė ir kt. Daugumai išsaugoti funkcinį savarankiškumą vyresniame amžiuje padėjo medicina ir naujosios technologijos.

– Ką tiriamieji įvardijo kaip negatyvius sveikatos veiksnius?

– Dažniausiai buvo įvardytas rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas bei nesveika mityba. Tiesa, dalis tiriamųjų pateikė atsakymus, kuriuose propaguoja ne besąlygišką rizikos veiksnių vengimą, o saikingumą.

– Nė vienas iš apklaustų ilgaamžių nerūkė?

– Dauguma tiriamųjų niekada nerūkė arba jaunystėje yra pabandę, bet taip ir nepradėję rimtai rūkyti. Tik du ilgaamžiai sakė, kad seniau yra rimtai rūkę. Viena moteris teigė iki šiol keturis kartus per metus rūkanti, kai ją aplanko rūkanti dukra. Apibendrinant šiuos atsakymus akivaizdu, kad rūkymas nesuderinamas su sveikatingu ilgaamžiškumu.

– O kokia situacija su alkoholiu?

– Kalbant apie alkoholį, tai tarp tiriamųjų nebuvo nė vieno, kuris būtų nurodęs, kad kada nors gyvenime būtų nuolat ar dideliais kiekiais gėręs alkoholį. Tačiau tik šeši nurodė, kad niekad negėrė alkoholio. Didesnė dalis tiriamųjų alkoholį vartojo saikingai, švenčių proga. Tik vienas iš jų nurodė, kad vieną kartą yra pasigėręs, likusieji niekad nėra pasigėrę per visą savo gyvenimą. Apibendrinant darytina išvada, kad sveikatingiems ilgaamžiams būdingas labai saikingas alkoholio vartojimas ir tik retkarčiais, ypatingomis progomis.

Svarbiausia – vidinė darna

– Ar daug dėmesio ilgaamžiai skiria sveikai mitybai?

– Didžiausia dalis atsakymų apie mitybos ypatumus priskirtina „įvairios, neišrankios“ mitybos kategorijai. Sveikais produktais tiriamieji dažniausiai įvardindavo daržoves, mėsą (vištieną ir jautieną), sultis, dribsnius su pienu. Dalis tiriamųjų vyresniame amžiuje pakeitė mitybos įpročius ribodami maisto kiekį ar pakeisdami kitais maisto produktais. Tačiau nė vienas nebuvo sveikos mitybos fanatikas, linkęs į kokius kraštutinumus kaip žaliavalgystė ar pan.

– Ar tyrimas atskleidė, kiek ilgaamžiškumą lemia mūsų genetika?

– Tarp tiriamųjų dauguma buvo tokių, kurių nei vienas iš tėvų neišgyveno 90 ar daugiau metų, dažniausiai jie mirė nuo įvairių ligų nesulaukę senatvės. Tik viena tiriamoji nurodė, kad abu jos tėvai buvo ilgaamžiai, dviejų tyrimo dalyvių vienas iš tėvų išgyveno ilgiau nei 90 metų. Taigi, apklaustųjų sveikatą ir ilgaamžiškumą vargu ar galime sieti su jų tėvų ar giminaičių ilgaamžiškumu.

– Ką išskirtumėte kaip svarbiausią dalyką norint sulaukti ilgo amžiaus?

– Svarbiausia yra vidinė darna, t. y. pozityvus savęs, aplinkos vertinimas. Pozityviai mąstantys žmonės jaučiasi saugūs, patiria mažiau streso, todėl mažiau piktnaudžiauja sveikatai kenksmingais dalykais: rūkymu, nesaikingu alkoholio vartojimu, nesveika mityba ir pan. Tik­riausiai todėl tarp tiriamųjų optimistų ir realistų buvau daug daugiau nei pesimistų. Svarbu ir mėgstamas darbas. Nė vienas tiriamasis nesakė, kad dirbo nemėgstamą darbą, nors kai kuriems jaunystėje teko sunkiai dirbti siekiant susikurti materialinę gerovę. Atsakymai išryškino, kad absoliuti dauguma tiriamųjų gerai sutarė su šeimos nariais ir kitais žmonėmis, mėgo ir iki šiol mėgsta bendrauti, turi įvairių mėgstamų užsiėmimų.