Indai ir kinai atranda Lietuvą, gal atras ir rajoną
Kongrese Klaipėdos rajono delegacija su Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentu Linu Žabaliūnu.
Kasmet per 100 mln. turistų iš Kinijos išvyksta pakeliauti. Vis dažniau jų maršrutas driekiasi per Europą. Senasis žemynas – patraukli vieta ir indams, keliaujantiems šeimomis, didžiulėmis grupėmis. Ar esame pasiruošę juos priimti, ar Klaipėdos rajonas gebėtų patenkinti kino, indo poreikius, kalbėjomės su Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro direktore Daiva Buivydiene, kuri neseniai grįžo iš Europos kaimo turizmo kongreso.
Konkuruoja tarpusavyje
– Trumpai papasakokite apie kongresą.
– Jis vyksta kas ketverius metus vis kitoje šalyje. Prieš 8 metus dalyvavau kongrese Rumunijoje, vėliau Austrijoje, o šiemet Lietuvai teko garbė organizuoti šį kongresą ir visus sukviesti į Druskininkus. Atvyko atstovai iš 30 pasaulio šalių. Mūsų – Klaipėdos rajono – delegacija buvo viena iš gausiausių, tai džiugina. Kongrese vyko 5 pranešimų sesijos, nagrinėtos skirtingos turizmo tendencijos Europoje ir pasaulyje. Kiekvieną pranešimą pagal specialią elektroninę programą vertinome balais, iškart galėjome parašyti klausimus, kuriuos išsyk pamatydavo ir komentuodavo pranešėjai iš Kinijos, Indijos, Anglijos, Kolumbijos ir kitų šalių. Šiuo renginiu kartu buvo uždarytas kaimo turizmo sezonas Lietuvoje.
– Kokie turizmo pokyčiai vyksta šiuo metu?
– Nors nei kinai, nei indai nepriklauso Europos kaimo turizmo asociacijai, jie labai aktyviai dalyvavo. Buvo smagu stebėti, kaip jie tarpusavyje konkuruoja, kurios šalies turistų daugiau iškeliaus Europos pusėn. Pranešta, jog šiuo metu indų pagrindinės kryptys yra Kroatija ir Škotija, nes jos labiausiai atliepia jų poreikius. Akivaizdu, kad tiek indų, tiek kinų vis dažniau sutiksime Europoje ir Lietuvoje, tam turi ruošis ir mūsų rajono kaimo turizmas, kad ir kaip tai atrodytų tolima, tačiau niekada negali žinoti, kas bus po kelerių metų. Nustatyta, jog turistų poreikiai kinta kas penkerius metus, tad būtina nestovėti vietoje, o nuolat tobulėti.
Keliauja su virėju
– Kuo išskirtiniai indų turistai?
– Indai keliauja šeimomis. Tad jiems reikia didelių kambarių, kad tilptų ir visi vaikai, ir bagažas, kurio indai vežasi labai daug. Keliaudami pasiima net savo prieskonius, tam tikras kruopas, produktus. Neretai kartu vyksta ir šeimos virėjas. Jei tai indų grupė, tai irgi virėjas būna. Svarbu sudaryti galimybę indams maistą pasigaminti patiems. Jie nemėgsta mokėti brangiai už apgyvendinimą, tačiau atveria savo pinigines pramogoms. Tad jei priimsite indus nakvynei ir už nedidelę sumą, visą turisto krepšelį susirinksite pasiūlę atitinkamų pramogų, veiklų.
– Šiuolaikinio europiečio poreikiai taip pat jau pakitę: nebepakanka mažo kambarėlio prie tyvuliuojančio ežero?
– Taip, reikalavimai yra keleriopai išaugę. Jaunimui svarbu pirmiausia visas paslaugas pamatyti virtualioje erdvėje ir tik po to jie sprendžia, ar čia apsilankys. Kelias turi būti navigacijoje, niekas nenori klaidžioti miškuose ir pan. Taip pat nebeįdomu tik atvažiuoti ir ilsėtis, reikia veiklos: edukacinių programų, festivalių. Turistas jaučia veiksmo poreikį, tad svarbu jam pasiūlyti kažką pasigaminti, degustuoti ar dalyvauti sporto rungtyse. Jei pats nusilipdys kokį niekutį iš molio ar paragaus prie akių pagaminto sūrio, galbūt degustuos namų vyną – iškart pasijus pakylėtas. Jei šalia kaimo turizmo sodybos veikia vandenlenčių parkas ar kitokie atrakcionai – sudomina jaunimą.
Reikalavimų kokybei daugėja
– Ar Klaipėdos rajono kaimo turizmo sodybos yra tinkamai pasiruošusios Indijos, Kinijos turistų priėmimui?
– Indus būtų pajėgios priimti tikrai ne visos, tačiau kokybės atžvilgiu mūsų rajono kaimo turizmo sodybų kartelė yra iškelta aukštai. Sanitarinis mazgas turi būti šalia kambario, niekas nebenori eiti kažkur į koridoriaus galą ir laukti eilėje prie tualeto. Žinoma, kitokia situacija yra sodybose, kurios labiau orientuotos į šeimyninių švenčių šventimą.
– Ar pačiai teko rajone sutikti turistų iš minėtų šalių?
– Kol kas ne, tačiau lankydamasi Lietuvos turizmo objektuose tikrai ne kartą mačiau kinų, japonų. Dažniausiai jie apsistodavo viešbučiuose. Tačiau vis labiau ryškėja tendencija, jog keliauja po kelias šeimas, draugų kompanijas, tada aktualesnis apgyvendinimas tampa kaimo turizmo sodybose. Tačiau čia maksimaliai galima priimti iki 50 žmonių grupę.
Agnė ADOMAITĖ
TIC nuotr.
