Iš laivų kruizų rajonui beveik jokios naudos
Į Klaipėdą šią savaitę atkeliavo pirmas kruizinis laivas „MSC Opera“, atgabenęs per 2 000 keleivių, kurių pusė panoro išlipti į krantą ir pamatyti daugiau.
Kruizų turistai ir šiemet tūkstančiais užplūs Klaipėdą, atvažiuos jų ir į mūsų rajoną, tačiau panašu, jog didelės naudos iš šios rūšies turistų nesulauksime. O uostamiestyje vienas toks turistas palieka 40–45 eurus, teigia specialistai. Per sezoną iš viso nei daug, nei mažai – maždaug pustrečio milijono eurų.
Turistų skaičius – rekordinis
Kruizinis sezonas Klaipėdoje prasidėjo gegužės 9 d. į Kruizinių laivų terminalą atplaukus trylikos denių, 251 metro kruiziniam laivui „MSC Opera“, atplukdžiusiam 2 200 keleivių ir 700 įgulos narių. Panamos vėliava iškėlusiu laineriu į Klaipėdą užsuko turistai iš Italijos, Vokietijos, Prancūzijos. Klaipėdiečiai juos pasitiko linksma kaimo kapelos muzika. Maždaug pusė turistų patraukė į ekskursijas autobusais po Kuršių neriją, Palangą, aplankė Ventės ragą ir net dviračiais važinėjo po Smiltynę, Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje domėjosi šio krašto kulinariniu paveldu.
„Šiemet tikimės sulaukti rekordinio kruizinių turistų skaičiaus – 63–64 tūkst. žmonių. Palyginti su pernai, dviem laivais bus mažiau, bet daugiau atplauks didesnių laivų, kurie atgabens ir daugiau turistų“, – sakė Arvydas Vaitkus, Valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius. Uosto direkcijos duomenimis, šiam sezonui yra užsiregistravę 50 laivų. Į Klaipėdą užsuks 29 laineriai, kurie yra ilgesni nei 200 metrų (2015 m. tokių lankėsi 25). Uostui kruizinis turizmas nėra itin pelninga sritis, rinkliavos iš šios laivybos sudaro apie 1 proc. visų uosto rinkliavų.
Reikia traukos centro
Tačiau tiek uostas, tiek miesto valdžia, pasak A. Vaitkaus, jau kelerius metus suka galvas, kuo dar labiau sudominti kruiziniais laineriais atvykstančius turistus.
„Iš pradžių buvo sutvarkyta teritorija, pastatyti ženklai, pasirūpinta, kad veiktų visi muziejai laivui prisišvartavus uoste. Tačiau kol kas nepavyksta sugalvoti, kas galėtų būti tas pagrindinis traukos centras. Kuršių nerija ir Gintaro muziejus – tai šaunu, bet pasaulyje yra daug tokių vietų“, – svarstė A. Vaitkus. Pasak jo, yra pavyzdžių, kaip merdėję miestukai, įgyvendinę geras idėjas, staiga tampa klestintys.
„Prieš ketvirtį amžiaus vieno mažo Vokietijos miestelio meras sugalvojo išpirkti daugiabučių pirmuosius aukštus ir tuose butuose įrengė išparduotuves. Prekiauti jose pakvietė pasaulinių mados ženklų atstovus, kuriems patalpos buvo išnuomotos už 1 markę. Turistai milijonais pradėjo plaukte plaukti į šį miestą apsipirkti, atsigavo visi gyventojai“, – įdomų pavyzdį pateikė A. Vaitkus.
Į rajoną neprisikviečia
Kaip daugiau prisivilioti kruizinių turistų, galvas suka ir gargždiškiai. Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro direktorė Daiva Buivydienė sakė, jog pernai, kaip jau įprasta, kruizų turistai buvo vežami į Gargždų krašto muziejų – supažindinami su tremties ir rezistencijos istorija. Po to jie vykdavo į Deivido Holidėjaus sodybą Lapiuose. Čia turistai vaišinami pyragu, supažindinami su kaimo gyvenimu.
Anot D. Buivydienės, kruizines turistų grupes aptarnaujančiai kelionių agentūrai, vežančiai juos į Klaipėdos rajoną, ne kartą buvo siūlyti nauji maršrutai. Tai pamario edukacinė programa su senovinėmis dainomis, žuvienės ragavimu, atkurto senovinio kuršių laivo apžiūra ir kitomis atrakcijomis Drevernoje, dar anksčiau – supažindinimas su senaisiais amatais, kulinariniu paveldu, klojimo teatru Agluonėnų etnografinėje sodyboje.
„Tačiau tai agentūros nesudomino, nerandame su jais kol kas bendros kalbos. Panašu, kad jie turistams labiau linkę pristatyti sovietinį palikimą – rodo jiems tų laikų namus, gyvenvietes, pasakoja liūdną istoriją“, – reziumavo D. Buivydienė.
